Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-30 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB „Citadele“ bankas, AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, antstolis Gintaras Kairys, antstolė Viktorija Vėliuvienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi R. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios R. P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas).Bankrutuojančios R. P. bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašymą grindė argumentais, kad patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu bankrutuojantis asmuo siekia pakeisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, jį sutrumpinant ir nustatant iš esmės vidurkį tarp trijų metų, tai nuo 2016-01-01 leidžia Fizinių asmenų bankroto įstatymas, ir teismo patvirtintame plane numatyto plano įgyvendinimo termino. Taip pat padidėjo pareiškėjos būtinieji poreikiai, todėl plane padidinta suma, skirta šiems poreikiams patenkinti. 2016-06-27 vykusiame pakartotiniame bankrutuojančios R. P. kreditorių susirinkime kreditoriai balsų dauguma nepritarė patikslintam plano projektui, tačiau teigia, kad kreditorių susirinkime išreikštos pastabos nepagrįstos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-30 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Vertindamas pareiškėjos siekį sutrumpinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą teismas pažymėjo, kad vienintelė kreditorių reikalavimo tenkinimo priemonė yra pareiškėjos pajamos iš darbo užmokesčio. Įvertinęs pareiškėjos amžių, skolų dydį (272 764,42 Eur), tai, kad pareiškėjos pajamos didėja ir yra reali tikimybė, jog ir toliau didės, todėl galės būti patenkinta didesnė dalis kreditorių reikalavimų, teismas darė išvadą, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimas neleistų maksimaliai įgyvendinti Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintos paskirties, siekiant išlaikyti teisingą bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Taip pat teismas įvertino, kad nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų esminį vaikų išlaikymo dydžio pasikeitimą per pusantrų metų laikotarpį (išaugo 50 proc.) bei išlaidų maistui pasikeitimą (išaugo 50 proc.). Daryta išvada, kad pareiškėjos pajamoms padidėjus, kreditorių reikalavimams tenkinti nėra numatoma skirti didesnę sumą, tačiau, priešingai, įmokų kreditoriams dydžiai sumažinami, o tai nesuderinama su fizinių asmenų bankroto paskirtimi.Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, kreditoriai paiso vien savo interesų, neatsižvelgdami į pareiškėjos teises, nepasydami Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslų ir paskirties. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos teises, neįvertino, kad sutrumpėjus plano įgyvendinimo terminui už šį laikotarpį nebebūtų mokamos administravimo išlaidos ir kt. Apeliantė mano, kad bankroto proceso tikslams pasiekti patikslintame plane nustatytas pakankamas terminas. Teismas nevertino įstatymų leidėjo pozicijos, priimat Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymą, jog įstatymo tikslams įgyvendinti nėra būtinas ilgesnis terminas nei 3 metai. Nesutinka, kad patikslinto plano nuostatos, kuriose nustatomi mokėjimai kreditoriams, yra nepalankesnės kreditoriams nei patvirtintame plane. Tiek patvirtintame, tiek patikslintame plane numatoma, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami pagal faktą. Bankroto proceso metu ribojamos pareiškėjos teisės ir laisvės. Taip pat nurodo, kad nuo pirminio plano patvirtinimo minimali mėnesinė alga buvo padidinta keletą kartų. Teismas, nurodydamas, jog nėra pagrindo nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti 400 Eur per mėnesį sumą, neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėja privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Nesutinka, kad 120 Eur per mėnesį išlaidų maistui suma yra per didelė.Atsiliepimu kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Kreditoriaus nuomone, bankrutuojantis asmuo nesiekia teisingos skolininkės ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, neteisėtai naudoja gautas pajamas ir jokių lėšų neskiria kreditorių reikalavimams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios R. P. mokumo atkūrimo planas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-03 įvyko pakartotinis pareiškėjos kreditorių susirinkimas. Jame dalyvavo vienintelis kreditorius AB SEB bankas, kurio reikalavimų suma sudaro 10,98 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, ir kreditorius nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėja nurodo, kad, atsižvelgdama į kreditoriaus pastabas, numatė ilgesnį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. 2016-06-27 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame dar kartą svarstytas patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai AB SEB bankas ir AS „Reverta“, kurių reikalavimų suma sudaro 73,95 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, ir kreditoriai nepritarė patikslinto plano projektui. Kreditorius AS „Reverta“ nepritarimo priežasčių nenurodė; kreditorius AB SEB bankas nepritarimą grindė pastabomis, jog nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorė nenurodė jokių esminių priežasčių, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teismo patvirtintas plano įgyvendinimo terminas, taip pat pažymėjo, kad šiuo metu galiojančio mokumo atkūrimo plano patvirtintomis dienomis kreditoriams nėra mokamos jokios įmokos, be to, bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudoja gaunamas pajamas. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam kreditoriai nepritarė.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 13 dalis numato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalis). Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti nesutikimo priežastis, įvertinti jų atitiktį tikrovei, jų svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-263-706/2015; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Apeliantės nuomone, kreditorių elgesys nesąžiningas, kreditorius AB SEB bankas, nepaisydamas to, kad plano terminas buvo pailgintas, vis tiek pateikė tas pačias abstrakčias pastabas, o kreditorius AS „Reverta“ apskritai nenurodė jokių nepritarimo priežasčių. Apeliantė teigia, kad bankroto proceso tikslams pasiekti patikslintame plane nustatytas pakankamas terminas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog patikslinto plano nuostatos labiau pažeidžia kreditorių galimybes gauti didesnius mokėjimus nei jau patvirtinto plano nuostatos. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai vertino būtiniesiems poreikiams reikiamą sumą.Nustatyta, kad pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane numatomi pakeitimai yra susiję su plano įgyvendinimo trukmės sutrumpinimu bei lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti padidinimu nuo 300 Eur iki 400 Eur per mėnesį. 2016-06-27 įvykęs kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui nurodydamas priežastis, jos susijusios tiek su plano įgyvendinimo terminu, tiek su atsiskaityti su kreditoriais skiriamomis lėšomis.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertinant fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), taip pat kiti objektyvūs kriterijai, tokie kaip asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė bei tam tikri objektyvūs specialieji poreikiai ir pan., galėtų būti vieni iš vertinimo kriterijų, vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑190‑706/2015; 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-561/2014). Tačiau papildomai kasacinio teismo praktikoje, taip pat ir apeliantės skunde nurodomoje nutartyje, akcentuojama, kad, remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA; tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014‑12‑19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo pareiškėjos nurodytas sumas būtiniesiems poreikiams tenkinti ir jų pagrindimą. Patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad reikalinga lėšų suma skirta trims asmenims, t. y. pareiškėjai ir dviem jos vaikams, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokia faktinė situacija buvo ir tvirtinant pareiškėjos pradinį mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepateikta pareiškėjos išlaidų būtiniesiems poreikiams esminį padidėjimą pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, šiuo aspektu taip pat papildomai pažymėtina, kad vertinama pareiškėjos mokumo atkūrimo plano patikslinimų visuma. Konkrečiu atveju bankrutuojanti pareiškėja patikslintame plane numatė ne tik padidinti būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą, tačiau ir konkrečiomis aplinkybėmis sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą. Pažymėtina, kad fizinis asmuo, inicijuodamas bankroto bylos sau iškėlimą, sutinka, kad jam proceso metu būtų taikomi tam tikri suvaržymai. Apeliantė pažymi pasikeitusį fizinių asmenų bankroto proceso teisinį reglamentavimą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trukmės. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Šį pakeitimą įtvirtinusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, numatyta teisė siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas (t. y. dėl plano įgyvendinimo trukmės). Taigi pareiškėja, siekdama pakeisti (sutrumpinti) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę, turi laikytis įstatymų numatytos tvarkos. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik įstatyme numatytais atvejais spręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad patikslinta plano įgyvendinimo trukmė, pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes, neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintos paskirties ir bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyros. Svarbu pažymėti, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suderinti vienas kitam prieštaraujančius tikslus: tiek suteikti reikalingą apsaugą skolininkui, tiek ir kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Keičiant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą ir jį trumpinant, faktiškai keičiamas ir patvirtintas fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriuo bankroto procese bus mokamos jame nurodomos lėšos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartimi patvirtintame Mokumo atkūrimo plane kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike pirmoji mokėjimo kreditoriams data numatyta 2015-04-01, o paskutinė – 2019-10-01. Patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte šį terminą siekiama sutrumpinti ir planą įgyvendinti per laikotarpį iki 2018-12-18. Kreditorių reikalavimai šiuo atveju sudaro 272 764,42 Eur. Šių reikalavimų tenkinimas patikslintame plane numatytas tik iš bankrutuojančio asmens pajamų iš darbo užmokesčio.Apeliantė pabrėžia, kad patikslinto plano nuostatos, kuriose nustatomi mokėjimai kreditoriams, nėra nepalankesnės kreditoriams nei patvirtintame plane, nes tiek patvirtintame, tiek patikslintame plane numatoma, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami pagal faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis pareiškėjos pajamos dar 2015 m. buvo iš esmės didesnės nei 300 Eur, 2015-09-14 R. P. susirado papildomą darbą, tačiau, kaip nurodoma kreditorių susirinkimo pastabose bei matyti iš 2015-11-10 bei 2016-05-18 bankroto administratorės ataskaitų, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodytomis dienomis kreditorių reikalavimai realiai nebuvo tenkinami, 2016-05-11 sudarytas bankrutuojančio asmens susitarimas su bankroto administratoriumi dėl neįneštų lėšų pervedimo į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu (2016-05-18, 2016-06-16, 2016-07-21, 2016-08-16) pareiškėja kreditorių reikalavimams tenkinti per mėnesį skiria iki 150 Eur. Įvertinus pareiškėjos gaunamas pajamas ir nurodomą sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti matyti, kad kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto procesui administruoti liktų apie 20 Eur per mėnesį. Esant tokioms aplinkybėms pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pajamoms padidėjus, kreditorių reikalavimas tenkinti nenumatoma skirti didesnę sumą, be to, siekiama sutrumpinti ir plano įgyvendinimo laikotarpį. Esant realiai tikimybei, kad pareiškėjos finansinė padėtis ateityje gali pagerėti ir galės būti patenkinta didesnė kreditinių reikalavimų dalis, sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kad patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimas siūlomų plano pakeitimų kontekste esamomis konkrečiomis aplinkybėmis neatitinka skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kreditorių susirinkimo nepritarimo pakeistam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, taip pat kreditorių interesus bankroto proceso metu, bankrutuojančiam asmeniui numatytą aktyvumo pareigą bei atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto instituto paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nurodytos kreditorių nepritarimo planui priežastys patenka į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslintas planas neatitinka kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų pusiausvyros bei pagrįstai netenkino bankrutuojančios R. P. bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą plano projektą.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį palikti nepakeistą.