- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2S-363-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00137-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- J. V. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2258-952/2023, kuria buvo sprendžiamas atsakovo J. V. Ž. vardu pateikto A. V. atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Radviliškis“ ieškinys ir iš atsakovo J. V. Ž. priteista 104,36 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (104,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 21 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur išlaidos už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas.
Šalies argumentai
2. 2023 m. kovo 21 d. R. V. atsakovo J. V. Ž. vardu pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. kovo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2258-952/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. 2023 m. kovo 23 d. nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovo J. V. Ž., atstovaujamo R. V., pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi pareiškimą pateikė asmuo, neturintis teisės jo atstovauti teisme.
4. 2023 m. balandžio 6 d. teisme gautas atsakovo J. V. Ž. įgaliotos atstovės A. V. atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. V. Ž. įgalioto atstovo R. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo J. V. Ž., atstovaujamo A. V., pateiktą atskirąjį skundą.
6. Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto 2023 m. vasario 6 d. įgaliojimo matyti, jog J. V. Ž. įgalioja A. V. atstovauti jo interesus. Prie teismui pateikto įgaliojimo A. V. pateikė gimimo liudijimą, kuris patvirtina, kad ji yra J. V. Ž. dukra, tačiau teismui nėra pateiktas jos teisinį išsilavinimą pagrindžiantis dokumentas.
7. Teismas nurodė, kad pateiktas įgaliojimas nesuteikia A. V. teisės J. V. Ž. vardu pasirašyti atskirojo skundo ir atstovauti jo teisme. Atskirasis skundas yra procesinis dokumentas, o jo pateikimas teismui laikytinas atstovavimu teisme, todėl jį pasirašyti gali tik asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnyje.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teisinio išsilavinimo privalomumas nustatytas atsižvelgiant į atstovavimo instituto specifiką, kuri reikalauja, kad atstovas turėtų specialių teisės žinių tam, kad užtikrintų tinkamą atstovaujamojo teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugą ir kartu teisę į teisingą teismo procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas J. V. Ž., atstovaujamas advokato V. S., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti atsakovo J. V. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Įgaliojime yra numatyta R. V. teisė už atsakovą pasirašyti dokumentus santykiuose su valstybės ir savivaldybės institucijomis. Teismas yra valstybinė institucija, todėl jo įgaliotas asmuo galėjo jo vardu teikti pareiškimą. Teismas yra neteisus nurodydamas, kad tai yra R. V. pareiškimas, o ne atsakovo. Tas, kad veikia per įgaliotą asmenį, veikia pats. Dokumento pasirašymas už įgaliotoją ir nunešimas į teismą nėra teisinis atstovavimas.
9.2. Teismas turėjo suprasti ir įvertinti situaciją, kad atsakovui dabar (duomenys neskelbtini) metų ir kitaip nei per įgaliotus asmenis atsakovas nebegali veikti. Jei teismas net būtų nustatęs, kad atsakovas yra netinkamai atstovaujamas, turėjo būti išaiškinta jo teisė pasirinkti kitą atstovą, todėl teismas neturėjo atsisakyti priimti pareiškimą, nes tai užkerta kelia bylos nagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Teismas šiuo atveju turėjo nustatyti trūkumų šalinimą su protingu terminu tuos trūkumus pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo įsitikinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
15. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka CPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
16. CPK 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tai reiškia, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato dvi būtinas sąlygas norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, fizinio asmens atstovavimas teisme negalimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.135 straipsnis reglamentuoja, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateikto 2023 m. vasario 6 d. įgaliojimo matyti, kad J. V. Ž. įgalioja A. V. atstovauti jo interesus. Kartu su įgaliojimu A. V. pateikė gimimo liudijimą, kuris patvirtina, kad ji yra J. V. Ž. dukra, tačiau teismui nėra pateiktas jos teisinį išsilavinimą pagrindžiantis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatęs minėtą trūkumą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti trūkumų šalinimo institutą (įpareigoti pateikti teismui įrodymus, kad atsakovo atstovė pagal pavedimą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti paties atsakovo ar kito asmens, turinčio teisę būti atsakovo atstovu, pasirašytą skundą).
18. Teismų praktikoje tokiais atvejais pripažįstama, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo, remiantis CPK nuostatomis, turi teisę paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris nėra tinkamas atstovas, taikomas apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį (atskirąjį) skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržyta apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčio subjekto teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, taip užkirsdamas kelią atsakovui ginti savo teises.
19. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
20. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Kadangi kompetencija spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.