- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-969-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05935-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. D., A. D.
- Atsakovas
- E. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2984-375/2016 pagal ieškovų V. D. ir A. D. ieškinį atsakovui E. L. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, delspinigių pagal paskolos sutartį sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. D. ir A. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2014-04-04 A. D. išrašytą vekselį, 2014-04-04 V. D. išrašytą vekselį, sumažinti delspinigius pagal 2014-04-04 paskolos sutartį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iki 729,84 Eur (kas atitinka 2 250 Lt). Ieškovai teigia, kad buvo atsakovo apgauti, kadangi 50 000 Lt pagal pasirašytus vekselius negavo, manė, kad vekseliais užtikrino 70 000 Lt grąžinimą. Netesybos mažintinos, jos yra neprotingo dydžio, nes sudaro 90 procentų nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovai sutiko su primestine sutarties sąlyga, netesybomis ir jų dydžiu, kadangi buvo priklausomi nuo atsakovo, atsakovas buvo ekonomiškai stipresnė šalis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. L. nurodė, kad sudarė su ieškovais 2014-04-04 paskolos sutartis 70 000 Lt sumai. Tačiau ieškovams reikėjo didesnės pinigų sumos (iš viso 120 000 Lt), siekiant išvengti papildomų išlaidų, susijusių su notaro teikiamomis paslaugomis, taip pat siekiant palengvinti skolos išieškojimą, kadangi ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo menkaverčiai, tarp ginčo šalių buvo žodžiu sutarta, kad kitą pinigų dalį, t. y. 50 000 Lt, atsakovas paskolins ieškovams po paskolos pasirašymo momento vekselių pagrindu. Iš viso ieškovams buvo paskolinta 120 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies. Sumažino delspinigius pagal 2014-04-04 paskolos sutartį, sudarytą tarp A. D., V. D. ir E. L., iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iki 3649 Eur. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė,
4. Teismas nurodė, kad ieškovai sudarė paskolos 2014-04-04 sutartį su atsakovu, kuria pasiskolino iš jo 70 000 Lt. Paskolos užtikrinimui ieškovai įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šalys sutarė, kad paskola bus grąžinta iki 2014-07-04. Pagal sutarties 4 p. ieškovai privalėjo mokėti atsakovui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovai sutiko, kad delspinigiai nebūtų mažinami ir laikomi atsakovo minimaliais nuostoliais (sutarties 4 p.). Tą pačią dieną, t. y. 2014-04-04, ieškovai pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos kiekvienas iš jų įsipareigojo besąlygiškai iki 2014-10-04 sumokėti atsakovui po 25 000 Lt.
Šalies argumentai
5. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl vekselių negaliojimo, kadangi ieškovai neįrodė apgaulės fakto (CK 1.91 str.), ginčijamų vekselių pasirašymo aplinkybes aiškino nenuosekliai, ieškinio pareiškime ir apklausti teismo posėdyje nurodė skirtingus vekselių negaliojimo argumentus. Teismo nuomone, ieškovų paaiškinimai suponuoja išvadą, kad ieškovai nesuprato ir nesidomėjo, nei kokį dokumentą jie pasirašė, nei kokiu tikslu tai padarė – ar norėdami gauti dar vieną paskolą, ar užtikrindami jau gautą 70 000 Lt paskolą. Net atsakovų paaiškinimai, teismo vertinimu, apie tai, kur ir kada buvo pasirašyti ginčijami vekseliai, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokiais konkrečiais veiksmais buvo atsakovo apgauti. Teismo vertinimu, vekselio turinys labai aiškus ir konkretus. Ginčijami dokumentai užpildyti jų pačių ranka. Teismas akcentavo, kad ieškovai nesugebėjo paaiškinti, kodėl jie pasirašė vekselius, jei negavo pinigų, arba kodėl manė, jog vekseliai buvo pirminės 70 000 Lt paskolos užtikrinimo priemonė, žinodami, kad 70 000 Lt paskola jau buvo užtikrina hipoteka.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2014-04-04 buvo pasirašyti paskolos sutartis ir vekseliai, tačiau ieškovų pasirašytuose dokumentuose skiriasi skolinama suma – vekseliuose kiekvienas ieškovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti po 25 000 Lt. Taip pat šiuose dokumentuose nurodytas skirtingas pinigų grąžinimo terminas – paskolos sutartimi ieškovai skolinosi iki 2014-07-04, o vekseliais ieškovai įsipareigojo skolą sumokėti iki 2014-10-04.
8. Teismo manymu, vien tai ieškovus turėjo priversti aiškintis, ką jie pasirašė ir kokius teisinius padarinius sukels jų veiksmai. Ieškovas V. D. pripažino, kad grįžus namo jam kilo abejonės dėl vekselių – „pinigų negavome, o pasirašėme“. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovų veiksmus pagal vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartus, supratus, kad vekselio išrašymas neatitinka jų, kaip vekselių davėjų, valios, nes 50 000 Lt suma nebuvo gauta, ieškovai, teismo vertinimu, turėjo tuoj pat reaguoti ir ginčyti vekselius, kreiptis į teisėsaugos institucijas. Teismas nustatė, kad ieškovai tik 2015-03-26 kreipėsi į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, kai prasidėjo priverstinio išieškojimo procedūra.
9. Teismas įsitikino, kad ieškovai pakankamai gerai kalba lietuviškai, todėl vekselių parašymas valstybine lietuvių kalba tikrai nebuvo kliūtis domėtis, ką pasirašo. Teismas, nustatęs, kad ieškovė A. D. yra įgijusi spec. vidurinį, o ieškovas V. D. – vidurinį išsilavinimą, sprendė, kad ieškovai galėjo ir privalėjo domėtis ne tik kokias teisines pasekmes sukurs jų pasirašomi dokumentai, bet pirmiausia bent jau išsiaiškinti, kas yra tas vekselis.
10. Teismas vadovavosi įstatymo nuostata, kur pasakyta, kad asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs (CK 1.6 str.). Asmens, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, elgiasi neprotingai, teisės teismine tvarka negali būti ginamos. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti jų pasirašytus vekselius negaliojančiais teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CK 1.91 str., CPK 178, 185 str.).
11. Teismas nustatė, kad ieškovai prašė sumažinti sutarties 4 p. numatytų delspinigių – 0,5 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną, dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. iki 729,84 Eur.
12. Teismas sprendė, kad atsakovas, turėdamas tam tikrą patirtį paskolų suteikimo srityje, pasinaudojo atsakovų neapdairumu, nepatyrimu, neinformuotumu, neturėjimu derybų patirties ir, įtvirtindamas sutartyje 0,5 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nusistatė sau palankesnes sutarties sąlygas, t. y. įgijo nepagrįstą pranašumą, pažeidė protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą.
13. Teismas įvertintino, kad paskolos užtikrinimui ieškovai įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, be kita ko, ir namų valdą, kurioje gyvena. Šiuo metu vyksta priverstinis įkeisto turto pardavimo procesas, nes ieškovai neturi iš ko grąžinti paskolą. Iš ieškovų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovai buvo įsitikinę, jog sugebės laiku grąžinti paskolą (tą patvirtina ir gana trumpas paskolos suteikimo terminas – 3 mėnesiai). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovai buvo sąžiningi imdami paskolą ir sutartinės prievolės neįvykdė tik dėl susidariusios sunkios finansinės padėties.
14. Teismo vertinimu, ieškovų prašomas sumažinti netesybų dydis iki 0,02 proc. nėra sąžiningas, protingas ir teisingas, nes prieštarauja civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai, sutarties laisvės bei sutarties privalomumo principams, neskatina skolininkų tinkamai ir laiku vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas akcentavo, kad ieškovai jau daugiau kaip 1 metus skolos atsakovui negrąžina. Jų teiginiai apie paskolintų pinigų dalies (6000 Lt) grąžinimą nepagrįsti jokiais įrodymais.
15. Teismas, įvertinęs sutartinių netesybų instituto paskirtį, netesybų dydį sumažino iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną ir laikė tokį procentą optimaliu, pagrįstu jau suformuota teismine praktika ir atitinkančiu kertinius civilinės teisės principus – protingumo, sąžiningumo ir teisingumo bei užtikrinančiu protingą abiejų sandorio šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovų reikalavimas tenkintas iš dalies ir paskolos sutarties 4 p. numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis sumažintas iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.
16. Teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, orientaciniu kriterijumi nesirinko paskolos gavimo metu buvusių bankų mokamų palūkanų dydžių, įvertindamas tai, jog ieškovai, turėdami užstatą – nekilnojamąjį turtą, turėjo ir galimybę gauti paskolą iš banko, tačiau kreditoriumi jie pasirinko ir paskolos sutartį sąmoningai pasirašė su fiziniu asmeniu, ir tai padarė „niekieno neverčiami, be smurto ir apgaulės, laisva abiejų šalių valia“ (sutarties 10 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą skundžia ieškovai A. D. ir V. D.. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio reikalavimus visiškai patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir be pagrindo neatsižvelgė į šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką.
17.2. Teismas nesiaiškino tikrosios šalių veiksmų ir ketinimų. Šiuo atveju reikia įvertinti atsakovo veiksmus sudarant paskolos sutartį ir išrašant vekselį. Atsakovo paaiškinimai vertinami itin kritiškai.
17.3. Teismui nepakanka fakto, kad atsakovas savo veiksmais įgijo turtinę teisę į ieškovo turtą nesant teisinio pagrindo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vekselis surašomas vienu egzemplioriumi ir buvo saugomas atsakovo.
17.4. Teismas vis dėlto nepagrįstai sumažino delspinigių sumą tik iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, teismas nevertino pagrindinių kriterijų, šiuo atveju netesybų santykio su nuostoliais. Atsakovas nepateikė teismui atsiradusių nuostolių pagrindimo ir apskaičiavimo. Šiuo atveju delspinigiai turėjo būti sumažinti iki ieškovų prašomų 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimas
18. Atsakovas E. L. atsiliepime į ieškovų A. D. ir V. D. apeliacinį skundą prašė apeliantų apeliacinį skundą atmesti, nekeisti skundžiamo teismo sprendimo, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovų. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė (2 t., b. l. 66) vietinio mokėjimo kopiją, kur nurodyta, kad pagal atstovavimo 2015-05-04 sutartį Nr. 111/2015, už atsiliepimo surašymą atsakovas sumokėjo 363 Eur advokatei G. G., išankstinės sąskaitos faktūros Nr. 20160217/01 už teisines paslaugas kopiją, kur nurodyta kad pagal atstovavimo 2015-05-04 sutartį Nr. 111/2015 už atsiliepimo surašymą atsakovas E. L. sumokėjo 363 Eur advokatei G. G. (2 t., b. l. 67), atstovavimo 2015-05-04 sutarties Nr. 111/2015 kopiją (2 t., b. l. 68).
Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pirmosios instancijos teismo netesybų dydžio sumažinimas iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną optimalus, pagrįstas jau suformuota teismine praktika ir atitinka kertinius civilinės teisės principus – protingumo, sąžiningumo ir teisingumo bei užtikrina protingą abiejų sandorio šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovų reikalavimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintinas iš dalies ir paskolos sutarties 4 p. numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis sumažintas iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra ydingas dėl neišaiškintų aplinkybių, dėl tariamai prieštaringų, nenuoseklių liudytojo G. K., atsakovo E. L. paaiškinimų apie atsakovo teikiamas paskolas be palūkanų. Ieškovai teigia, kad jų surašyti vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. Tačiau su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima.
Ieškovai teigia, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo E. L. aiškinimą, kad jis suteikė ieškovams paskolą be palūkanų, nes tikėjosi užsidirbti iš delspinigių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentas yra pakankamai įtikinamas. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas G. K. nurodė, kad palūkanų, delspinigių įtraukimas į paskolą yra paskolos sutarčių dalyvių susitarimo reikalas, suteikiant paskolas klientams taikomi įvairūs paskolos grąžinimo užtikrinimo būdai, taip pat ir tam tikrą laiką atleidžiant skolininką nuo įsipareigojimo sumokėti palūkanas kreditoriui (1 t., b. l. 185).
Vertinant atsakovo suinteresuotumą suteikti skolininkams trumpam laikotarpiui paskolą be palūkanų sprendžiama, kad toks paskolos būdas suteikia atsakovui galimybę pritraukti daugiau klientų, yra patrauklesnis skolininkams dėl galimybės tam tikrą laiką naudotis paskola neatlygintinai. Tokią išvadą suponuoja ginčo šalių sudaryta paskolos sutartis (1 t., b. l. 6). Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovai įsipareigoja 70 000 Lt paskolą grąžinti ieškovui per 3 mėnesius, o netesybas už pasiskolintus pinigus ieškovai įsipareigoja mokėti tuo atveju, jeigu negrąžins paskolos per sutartyje nurodytą terminą (CK 6.70 str. 1 d.).
Byloje nenuginčytas atsakovo argumentas, kad jis, suteikdamas paskolą be palūkanų, yra įsitikinęs, jog skolininkai paskolos laiku negrąžins, kad atsakovas gaus dideles netesybas už paskolintas lėšas iš skolininkų, pavėlavusių grąžinti paskolą. Todėl negalima sutikti su apeliantų argumentais, jog atmetus ieškovų reikalavimą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, reikia pripažinti, kad atsakovas visiškai neapdairiai teikia paskolas skolininkams, elgiasi priešingai atsakovo (verslininko) turtiniam interesui gauti iš paskolos turtinę naudą.
Tikėtina, kad atsakovo sprendimas ieškovams suteikti paskolą be palūkanų buvo susijęs su tam tikra finansine rizika, kad atsakovas galėjo negauti netesybų už suteiktą paskolą, jeigu ieškovai per nustatytą terminą grąžintų paskolą. Tačiau šiuo atveju atsakovo prielaida, kad ieškovai finansinių įsipareigojimų per sutartyje nurodytą terminą neįvykdys, pasitvirtino, dėl to atsakovas finansiškai nenukentėjo, o įgijo teisę gauti didesnę pinigų sumą, nei paskolino ieškovams. Taigi taip, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas paaiškino apie paskolos suteikimą ieškovams aplinkybes.
Atsakovo paaiškinimą apie turimą turtinę naudą iš paskolos sutarties su ieškovais patvirtina Paskolos sutarties 4 punktas, kur šalys nustatė, kad ieškovai už vėlavimą grąžinti paskolą moka 0,5 procentų dydžio delspinigius, kurie, ieškovų skaičiavimu, sudaro iki 729,84 Eur per dieną, ir nekilnojamo turto įkeitimu atsakovui (b. l. 6).
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus paskolos 2014-04-04 sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą dėl atsakovo interesų užtikrinimo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju, kur numatyta, kad ieškovai privalo mokėti atsakovui už kiekvieną uždelstą paskolos grąžinimo dieną didelius delspinigius, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas E. L., užtikrindamas paskolos sutarties įvykdymą ieškovų 36 948 Lt vertės turtu (hipoteka) ir delspinigiais, negalėjo gauti iš paskolos sutarties turtinės naudos ir vien dėl to pareikalavo ieškovus surašyti vekselius (CPK 12, 178 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojo G. K. paaiškinimo pirmosios instancijos teismo posėdyje (1 t., b. l. 185), kad liudytojas detaliai neatsimena, ar gavo užmokestį už tarpininkavimą iš atsakovo ir kitų paskolos sutarties sudarymo formalumų, o atsakovas klaidingai teigė teisme apie notaro paslaugų išlaidų sutaupymą, nors paskolos sutartis nebuvo tvirtinama notarine tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai surašę vekselius buvo apgauti atsakovo vien tuo pagrindu, kad liudytojas ir atsakovas klysta dėl tam tikrų faktų arba ginasi tuo, kad įvykių nepamena.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai 2014-04-04 surašė ir pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius įsipareigodami besąlygiškai iki 2014-10-04 sumokėti po 25 000 Lt atsakovui (1 t., b. l. 7–8).
Apeliantų samprotavimai, kad atsakovui būtų patogiau perduoti ginčo 50 000 Lt ieškovams notarų biure prie stalo, o ne automobilyje, taip pat tai, kad 70 000 Lt paskolą ir 50 000 Lt lėšų sumą už vekselius ginčo šalims būtų patogiau įforminti vieno dokumento pagrindu, o ne keliais skirtingais dokumentais (paskolos sutarties ir vekselio), savaime nepatvirtina, kad ieškovai vekseliuose nurodytos sumos iš atsakovo negavo. Kaip nustatyta byloje, ieškovai buvo aktyvi sandorio sudarymo šalis, veikė dviese, todėl galėjo pasirinkti jiems priimtiną būdą, kaip ir kur įforminti paskolinius santykius su atsakovu, tačiau įformino sutartinius santykius dokumentais, kurie pateikti byloje. Todėl sprendžiama, kad sutarčių įforminimo būdas ieškovams buvo priimtinas (CPK 185 str.).
Surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad ieškovai pasirašė paskolos sutartį, taip pat savo ranka surašė vekselius, todėl sprendžiama, kad mokestinių dokumentų surašymo, įforminimo ir pinigų perdavimo vieta, 50 000 Lt ir 70 000 Lt perdavimas (neperdavimas) ieškovams ginčo vekselių sudarymo momentu (2014-04-04) jokių nepatogumų ir abejonių nesukėlė ir neturėjo esminės reikšmės paskolos sutarties ir vekselių galiojimui. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina tas faktas, kad ieškovai vekselių neginčijo iki 2015-03-26 ir nereikalavo iš atsakovo tariamai neperduotos dalies pinigų – 50 000 Lt – ieškovams.
Nenuoseklus yra apeliantų paaiškinimas, kad jie nesuprato ir nežinojo vekselio teksto, nes jiems vekselio tekstas buvo atsakovo padiktuotas. Byloje nustatyta, kad vekselio tekstą parašė patys ieškovai. Didesnę vekselio teksto dalį sudaro datos, ieškovų anketiniai duomenys ir pinigų suma, todėl mažai tikėtina, kad ieškovai nežinojo savo anketinių duomenų, dokumento surašymo datos, kad ieškovai rašydami tekstą nežinojo teksto turinio, jo neskaitė ir nesuprato, po kuo pasirašė, kadangi vien tas faktas, jog vekselio tekstas parašytas asmens ranka, suponuoja išvadą, kad asmuo, rašantis tekstą, žino jo turinį. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad vekselio tekstą ieškovai sužinojo pradėjus skolos išieškojimo procedūrą.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog ieškovai galvojo, jog vekseliai reikalingi paskolos sutarčiai užtikrinti kartu su hipoteka, kadangi padaryti tokią išvadą nėra pagrindo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad 2014-04-04 paskolos sutartyje ginčo šalys susitarė 70 000 Lt paskolą užtikrinti vekseliais. Taip pat ieškovų išduotuose vekseliuose nenurodyta, kad vekseliai išduoti paskolos sutarčiai užtikrinti. Be to, ieškovams teigiant, kad jie nežinojo, kas yra vekselis, jie tariamai vekselio sąvoką girdėjo tik filmuose, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikinamai atrodo ieškovų išvados dėl vekselio funkcijos, kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo būdo.
Vertinant vekselio tekstą, ieškovų argumentą dėl jų negalėjimo suvokti vekselio esmės ir prisiimtų įsipareigojimų pagal vekselio teksto turinį pažymėtina, kad vekselio vidurinėje dalyje paryškintu tekstu aiškiai nurodyta, kad ieškovai besąlygiškai įsipareigoja sumokėti atsakovui 25 000 Lt sumą. Toks vekselio teksto išdėstymas, kai matomoje vietoje yra paryškintai nurodytas ieškovų mokestinis įsipareigojimas kreditoriui, jų paties ranka įrašyta pinigų suma (25 000 Lt), kurią ieškovai besąlygiškai įsipareigoja sumokėti atsakovui, teisėjų kolegijos vertinimu, nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovai suprato, jog kiekvienas iš ieškovų įsipareigojo sumokėti atsakovui po 25 000 Lt vekselyje nurodytomis sąlygomis (besąlygiškai).
Ieškovų argumentas, kad jie nelabai skaitė vekselio tekstą, neatleidžia jų nuo pareigos įvykdyti mokestinį įsipareigojimą atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad ieškovai elgėsi neteisingai, neprotingai, nesąžiningai, pasirašydami dokumentus, kurių teksto, įsipareigojimų tariamai nesuprato, todėl jų teisės negali būti apgintos, kadangi patys ieškovai, įgyvendinami savo teises ir atlikdami pareigas, pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl vekselio prigimties, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą specifinio teisinio reglamentavimo, dėl ribotos vekselio davėjo galimybės reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, laiko šiuos skundžiamo teismo sprendimo motyvus teisingais ir jų nekartoja.
Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad tai, jog vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo–priėmimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Juolab kad šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t. y. vekseliu, jie neabejotinai negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju paskolos sutarčiai, būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. Tai ypatingai svarbu dar ir dėl to, jog Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato reikalavimo paprastame neprotestuoti name vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo faktą.
19.2 Dėl delspinigių dydžio.
Kaip nustatyta anksčiau, atsakovas 2014-04-04 suteikė ieškovams paskolą 70 000 Lt be palūkanų (1 t., b. l. 6), ieškovai naudojosi atsakovo pinigais, tačiau paskolos per nustatytą sutartyje terminą – iki 2014-07-04 atsakovui negrąžino.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovų prašomas sumažinti netesybų dydis iki 0,02 proc. nėra sąžiningas, protingas ir teisingas, nes prieštarauja civilinės atsakomybės kompensacinei paskirčiai, sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principams, neskatina skolininkų tinkamai ir laiku vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju ieškovai jau daugiau kaip 1 metus skolos atsakovui negrąžina.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo netesybų dydžio sumažinimu iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, laiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus teisingais.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nustatyto netesybų dydžio yra optimali, pagrįsta jau suformuota teismine praktika ir atitinka kertinius civilinės teisės principus – protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, užtikrina protingą abiejų sandorio šalių interesų pusiausvyrą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškovų reikalavimą iš dalies ir paskolos sutarties 4 p. numatytas 0,5 proc. delspinigių dydį sumažinti iki 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną yra teisingas ir atitinka įstatymo nuostatas (CK 1.5, 6.73 str. 2 d., 6.156 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovo ir valstybės išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovų.
CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovo E. L. interesams pagal 2015-05-04 atstovavimo sutartį Nr. 111/2015 atstovavo advokatė G. G. (2 t., b. l. 67), tai patvirtina 2015-05-04 atstovavimo sutarties Nr. 111/2015 kopija (2 t., b. l. 68). Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė (2 t., b. l. 66) vietinio mokėjimo kopiją, kuri patvirtina, kad pagal 2015-05-04 atstovavimo sutartį Nr. 111/2015 už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą surašymą atsakovas sumokėjo 363 Eur advokatei G. G.. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, laikė juos teisingais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nustatė, kad atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl prašymas tenkintinas, iš ieškovų priteistina 363 Eur teisinių paslaugų atlyginimo suma atsakovui (CPK 98 str.).
Valstybė turėjo apeliacinės instancijos teisme 4,54 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 76) dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.), šios išlaidos priteistinos iš ieškovų valstybei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) iš kiekvieno išlaidoms advokato pagalbai apmokėti atsakovui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovų A. D. ir V. D. po 2,27 Eur (du eurus dvidešimt septynis centus) pašto išlaidų valstybės naudai (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.