Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui E. P., gynėjai adv. A. R., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1983-04-15 Marijampolėje, LR pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini) vadybininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 222 str.1d.; 22 str.1d., 182 str.2d.; 245 str.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: būdamas UAB „Trio trans“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, kurio sprendimai prilyginami visuotiniam akcininkų sprendimui, 2009-09-08 iš įmonės direktoriaus pareigų atleido D. N., bei tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-09-11 D. N. perdavus A. S. visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, A. S., vadovaudamasis bendrovės UAB „Trio trans“ įstatų nuostatomis, kaip vienintelis akcininkas ir būdamas atsakingas asmuo pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia 2009-09-09 sudarė fiktyvią akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kad tariamai parduoda įmonės UAB „Trio trans“ akcijas G. S. ir tokiu būdu paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Trio trans“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros.

Apklaustas teisme A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinimo turinį supranta, tačiau inkriminuotos veikos neįvykdė. UAB „Trio trans“ įsteigė kartu su D. N. 2007 metais. Buvo bendrasavininkiai. Vėliau jis tapo vieninteliu akcininku, o D. N. buvo bendrovės direktoriumi. Bendrovė vertėsi pervežimais. Lizingu iš „Swedbank lizingas“ buvo įgyti vilkikai, už kuriuos jis su D. N. laidavo savo turtu. Bendrovė turėjo visą reikalingą dokumentaciją – steigimo dokumentus, įstatus, buhalterinę dokumentaciją. Buhalterinę apskaitą bendrovei tvarkė A. S., kurios vadovaujama bendrovė užsiima kitų bendrovių buhalterinių apskaitų tvarkymu. Pas A. S. bendrovėje ir buvo UAB „Trio trans“ buhalterinė dokumentacija, nes su ja ji dirbo. Bendrovės direktorius vadovavosi bendrovės įstatais ir buvo atskaitingas jam, kaip vieninteliam akcininkui. Atsiskaitinėjo jam žodžiu, direktoriumi pasitikėjo. Leido jam vadovauti savarankiškai, kadangi pats buvo užimtas dar ir kitų bendrovių veikloje. Koks direktoriaus buvo atlyginimas, kada ir kaip dėl jo sulygta, dabar jau neatsimena. Prasidėjus 2008 metų ekonominei krizei, bendrovė neteko klientų, todėl negavo pajamų. Tai apsprendė, jog neišsigalėjo išmokėti lizingo už vilkikus, todėl lizingo bendrovė atsiėmė vilkikus. Nutraukus šį sandorį, atsirado ir PVM prievolė. Šios sumos iš jo ir direktoriaus D. N. yra asmeniškai priteistos, kadangi jie buvo šio lizingo sandorio laiduotojais. Tokiu būdu bendrovė nustojo vykdyti bet kokią veiklą. Nutarė ją parduoti. Tuo tikslu buvo įdėtas skelbimas į portalą „skelbiu.lt“. Netrukus atvyko pirkėjai. Jie buvo iš Kauno ir dviese, vienas iš kurių G. S. – pirkėjas. Bendrovė buvo jo parduodama ir pirkėjo perkama tik todėl, kad ji buvo licencijuota pervežimų vykdymui. Tai buvo didžiausia bendrovės vertybė, nes pardavimo metu ji jokio turto neturėjo. Prievolės lizingo bendrovei ir mokesčių administratoriui buvo priteistos iš jo ir D. N.. Apie kitas prievoles jis nežinojo, nes tuo turėjo rūpintis bendrovės direktorius. Su pirkėju G. S. buvo susisiekę telefonu, o po to jis atvyko pasirašyti bendrovės pirkimo- pardavimo sutarties. Kiek atsimena, bendrovė, t.y., jo turėtos UAB „Trio trans“ akcijos, G. S. buvo parduotos už 3 tūkstančius litų. Sutartyje buvo punktas, kad, kad jis atleidžia savo direktorių tą pačią dieną, o pirkėjas privalo įregistruoti registrų centre savo naują direktorių ir tuo pačiu užpildžius formą pranešti apie akcininkų pasikeitimą. Apie tai D. N. viskas buvo žinoma, todėl jis 2009-09-08 ir parašė prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų. Sutarties pasirašymas su pirkėju įvyko bendrovės buveinėje, esančioje Jablonskio g. 4, Marijampolėje. Sutartį pasirašė jis ir G. S.. Kas paruošė pačią sutartį, dabar jau neatsimena. Jei gerai pamena, tai sutarties pats nerengė. Po sutarties pasirašymo, direktorius privalėjo pirkėjui perduoti visą bendrovės, tame tarpe ir buhalterinę, dokumentaciją. Ar tai direktorius padarė, jis nesidomėjo. Pats asmeniškai buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, kadangi jie buvo A. S. bendrovėje. Jis pats jokių dokumentų pirkėjui neperdavinėjo. Pardavimo metu pirkėjo reputacija nepasidomėjo. Šiuo metu taip nesielgtų. Įsitikinęs, kad akcijas pardavė G. S.. Nežino, kodėl jis neigia buvęs pirkėju. Sėdi šiuo metu kalėjime. Gal todėl jam ir nenaudinga prisipažinti buvus pirkėju. Po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo praėjus kažkiek laiko, vyko finansinis bendrovės patikrinimas ir jį išsikvietė į VMĮ, kur jis ir pateikė jo turėtą akcijų pirkimo- pardavimo sutarties originalą. Jį ir paliko M. N. paaiškinti, kodėl ten tik kopija. Pas juos turėtų būti ir originalas, nes jį ten paliko. Tuo metu jokių bendrovės dokumentų jau neturėjo. Jie turėjo būti pas pirkėją. Dėl to ir pateikė VMĮ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Už 2009 metus jokių deklaracijų ir ataskaitų už UAB „Trio trans“ veiklą nepateikinėjo. Nors ant tų dokumentų yra kažkieno ranka užrašyta jo vardas ir pavardė, tačiau jis jų neteikė ir nepasirašė. Ten nėra jo parašo. Jei jos teiktos elektroniniu būdu, tai tuo metu jis neturėjo elektroninės bankininkystės prieigos, todėl negalėjo minėtų dokumentų pateikti ir pasirašyti elektroniniu būdu. Kas liečia bylos 2 tome 94 lape esančią jo rašyto pasiaiškinimo VMĮ kopiją, tai gali paaiškinti tik tiek, kad jame nurodytų buhalterinių dokumentų neturėjo, nes niekas jam jų niekada nebuvo perdavęs. Liudytojai šiuo klausimu jį apklaba – tiek D. N., tiek ir jo žmona R. N.. Jie tuo patys suinteresuoti. Todėl ir teigia neva jam perdavę dokumentus. Jis jų niekada neturėjo, nėra už jų gavimą pasirašęs. Tą paaiškinimą jam sudiktavo vienas VMĮ darbuotojas, pas kurį jis buvo. Sakė, kad tokį turinį parašius į pasiaiškinimą, jam bus lengviau. Tas darbuotojas buvo pažįstamas, jo ir tėvų šeimos draugas. Todėl juo pasitikėjo ir įrašė, ką jis diktavo. Darbuotojo pavardę ir tapatybę nurodyti atsisako. Be to, abejoja byloje esančio to pasiaiškinimo autentiškumu, kadangi ant jo atsiradę dar kažkokių įrašų. Be to, pradėjo abejoti ir savo parašo autentiškumu tame pasiaiškinime. Tokiu būdu, inkriminuotos veikos nepripažįsta. Realiai ir legaliai pardavė turėtas bendrovės akcijas, o jam bandoma suversti atsakomybę už parduotos bendrovės direktoriaus D. N. veiksmus – bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir jų perdavimą ar neperdavimą pirkėjui.

Liudytoja A. S. parodė, kad yra UAB(duomenys neskelbtini) direktorė. Bendrovė tvarkė UAB „Trio trans“ buhalterinę apskaitą nuo bendrovės įkūrimo iki 2009-09-09. 2007-08-09 buvo sudaryta su bendrovės direktoriumi D. N. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis dėl įmonės UAB „Trio trans“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Buhalterinius dokumentus pateikdavo direktorius D. N.. Dokumentai buvo tvarkingai pateikiami ir vedami. Tik paskutiniu metu vieną ar kitą bendrovės dokumentą jai pateikdavo A. S.. Tai jos nestebino, kadangi ji žinojo, kad jis yra vienintelis tos bendrovės akcininkas, todėl tokie veiksmai atrodė pakankamai logiški. 2009 metais apie gegužės mėnesį UAB „Trio trans“ finansinė padėtis dėl krizės pasidarė nepatenkinama. Jai buvo žinoma, kad tuo metu lizingo bendrovės atsiėmė lizingo būdu naudotus vilkikus su priekabomis. UAB „Trio trans“ veikla praktiškai sustojo. Jie net neturėjo lėšų atsiskaityti su jos bendrove už vykdomas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Bendrovės „Trio trans“ buhalterinę apskaitą tvarkė kompiuterinės programos pagalba. Turėjo ir įstatymo nustatytos formos bendrovės buhalterinius dokumentus. Elektroniniu būdu teikė bendrovės ataskaitas ir deklaracijas. UAB „Trio trans“ elektroninės bankininkystės prieigos jai nebuvo patikėtos, nes tokių paslaugų neatliko, to nenumatė ir jų pasirašytas sutartis. 2009 metais iš A. S. sužinojo, kad jis ruošiasi parduoti UAB „Trio trans“. Dar po kiek laiko sužinojo, kad dėl akcijų pardavimo pasikeitė bendrovės akcininkai. Kas tapo naujuoju akcininku, ji nežinojo. Jai skambino D. N. ir sakė, kad jau nebedirba UAB „Trio trans“ bei prašė išsiųsti SODRAI pranešimą apie jo atleidimą. Kada tai buvo, dabar tiksliai neatsimena. D. N. sakė, kad jo prašymą patenkins tik tada, kai jis iš jos pasiims buhalterinės apskaitos dokumentus. D. N. pas ją atvyko 2009-09-10. Tą atsimena, kadangi tą pačią dieną buvo pasirašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Jį pasirašė ji ir dokumentų gavėjas D. N.. UAB „Trio trans“ dokumentai buvo 28 segtuvuose. Juos sudėjo į didesnio formato standartinius „Maximos“ krepšius. Jų galėjo būti 4, nes į vieną jie nebūtų tilpę. D. N. turėjo raštą dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų, todėl išsiuntė apie tai pranešimą SODRAI. Daugiau reikalų su UAB „Trio trans“ neturėjo. Tik po to dėl šios bendrovės reikalų teko būti apklausiamai ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2008 metais dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku. Bendrovės direktoriumi buvo A. S.. Darbo vieta buvo(duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo dar kelių bendrovių buveinė. Kartu su juo kabinete sėdėjo A. S., D. N. ir V. K.. D. N. buvo UAB „Trio trans“ direktorius, o V. K. dirbo (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo atsakingas už įmonės (duomenys neskelbtini)“ techninius klausimus - autovežių priežiūrą, vairuotojų kelionės lapų tvarkymą ir pan. UAB „Trio trans“ direktoriumi buvo D. N., o akcininku buvo A. S.. Kažkuriuo momentu A. S. su D. N. apsipyko ir D. N. laipsniškai iš veiklos UAB „Trio trans“ pasitraukė. Tada A. S. paprašė jo tais pačiais klausimai kaip ir (duomenys neskelbtini) padėti tvarkytis ir UAB „Trio trans“ veikloje. 2009 metų pirmame ketvirtyje D. N. jau nebuvo, todėl jis talkino A. S. UAB „Trio trans“ veikloje. Jis praktiškai atliko D. N. iki išėjimo atliekamus darbus. Ar A. S. tuo pačiu laiku kokia nors forma bendravo su D. N. nežino, bet bendrovės patalpose D. N. jau nebebuvo. Ar tuo metu jo vardu naudojimui buvo išduoti UAB „Trio trans“ banko sąskaitų generatoriai, tiksliai neatsimena, tačiau taip galėjo būti, nes reikėjo atlikti D. N. pareigas, o to prašė pats A. S. UAB „Trio trans“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. S., nes su jo bendrove dėl to buvo pasirašyta sutartis. Ji tvarkė abiejų A. S. bendrovių buhalterinę apskaitą. Jam realiai atliekant kaip kuriuos darbus UAB „Trio trans“, 2009 metų pirmo ketvirčio pabaigoje prasidėjo finansinės problemos. Todėl nebuvo poreikio ką nors daryti, nes nebuvo veiklos. Tada ir atidavė UAB „Trio trans“ banko sąskaitų generatorius A. S.. 2009 rudenį pasitraukė ir iš A. S. bendrovės (duomenys neskelbtini). Savo žinioje visus turėtus dokumentus tuomet perdavė A. S.. Perdavimas nebuvo įformintas, kadangi draugiškai išsiskyrė ir viską atidavė A. S. į rankas. Kažkada iš patalpų išeidinėjo kažkokie žmonės ir lyg ir buvo kalba, kad tai akcijų pirkėjai, bet to garantuoti negali. Tačiau tuo laiku ofise D. N. jau nebebuvo. Ar jis dalyvavo akcijų pardavime, jam nežinoma. Kada tiksliai D. N. buvo atleistas iš UAB „Trio trans“ direktoriaus pareigų, jam nežinoma.

Liudytoja V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2007 metais pradėjo dirbti UAB “Laimikis”, kurios buveinė J.Jablonskio g. 4, Marijampolė. Ji dirbo administratore, buvo atsakinga už dokumentų parengimą, korespondenciją. UAB “Laimikis” direktoriumi buvo A. S.. Su juo sėdėjo viename kabinete. Kiek atsimena, 2008 metų pradžioje į UAB “Laimikis” atėjo dirbti direktoriaus pavaduotoju M. K., kuris sėdėjo irgi tame pačiame kabinete. 2008 metų vasarą UAB “Laimikis” buvo ant bankroto ribos, todėl ją atleido iš darbo. Po savaitės laiko gavo iš pavaduotojo M. K. pasiūlymą ateiti dirbti į naują UAB “LMK transport” administratore. Su pasiūlymu sutiko. UAB “LMK transport” buvo toje pačioje buveinėje - J.Jablonskio g. 4, Marijampolė. Sėdėjo vėl tame pačiame kabinete kartu su A. S. ir M. K.. UAB “Trio trans” buvo registruota taip pat tuo pačiu adresu. UAB “Trio trans” direktoriumi buvo D. N.. Gal po metų, t.y., 2009 metais, tikslaus laiko neprisimena, D. N. iš patalpų dingo. Jis jau nedalyvavo UAB “Trio trans” veikloje ir nebesirodydavo darbo vietoje. Ji asmeniškai nematė, kad D. N. perduotų A. S. ar kitam bendrovės darbuotojui kokius nors dokumentus. Kas pasitraukus iš pareigų D. N. vadovavo UAB “Trio trans”, ji nežino.

Liudytojas A. G. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iki 2011-11-03 dirbo Marijampolės apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Operatyvios kontrolės skyriaus specialistu. Galimai gavus medžiagą iš patikrinimų skyriaus, juos kaip operatyvininkus įpareigodavo išieškoti dokumentus bei pristatyti asmenį į mokesčių inspekcijos atitinkamą skyrių. Tokiu pat būdu teko susidurti ir su UAB „Trio trans“. Vyko bendrovės tikrinimas, todėl buvo iškviestas pagrindinis akcininkas A. S.. Jis privalėjo pateikti bendrovės buhalterinius dokumentus. Pagal tyrėjos jam parodytus dokumentus - 2009-12-07 dienos paaiškinimą ir 2010-02-01 dienos administracinį nurodymą, gali pasakyti, kad A. S. pas jį atvyko 2009-12-07 ir pateikė paaiškinimą, kad bendrovę yra pardavęs ir jos dokumentų neturi. Parodė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Jeigu gerai pamena sutartis buvo nepripažinta turinčia juridinę galią, kadangi nebuvo visų rekvizitų, registracijos Registrų centre. A. S. buvo įpareigotas atvykti kitą dieną ir pateikti tinkamai įformintus akcijų pardavimo dokumentus. Tačiau numatytą dieną jis neatvyko, todėl jam buvo išsiųstas administracinis nurodymas. Jis į nurodymą nereagavo ir į mokesčių inspekciją neatvyko. Tos sutarties, kurią jam rodė A. S., šalių jis neprisimena, tik užsifiksavo, jog buvo vienas pardavėjas ir vienas pirkėjas.

Specialistė T. L. apklausos metu patvirtino savo 2012-07-09 išvadą Nr. 64-8-IS1-252 apie tai, kad UAB „Trio trans“ veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai yra neišsaugoti ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Dokumentai yra neišsaugoti už visą tiriamąjį 2007-08-01–2012-01-01 laikotarpį, todėl už visą šį 2007-08-01– 2012-01-01 laikotarpį negalima iš dalies nustatyti UAB „T. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. nustato, kad Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Tokiu būdu, akivaizdu, jog UAB ,,Trio trans‘‘ privalėjo vesti buhalterinę apskaitą ir išsaugoti dokumentus. Buvo tyrėjos pateikti su tuo susiję klausimai ir prašoma pateikti išvadą. Tyrimui iš medžiagos tebuvo pateikta tik ikiteisminio tyrimo byla. Jokia dokumentacija tyrimui pateikta nebuvo. Ieškant dokumentų buvo atlikta krata, tačiau jie nesurasti. UAB ,,Trio trans‘‘ privalėjo vesti buhalterinę apskaitą, privalėjo saugoti dokumentus, registrus, metinę finansinę atskaitomybę. Registrų centrui buvo pateikta informacija ir pateikta metinė atskaitomybė, bet iš ko ji sudaryta neaišku. Bendrovė vykdė veiklą, nes registrų centrui pateikė atskaitomybę. Bendrovė privalo pateikti už kiekvienus ūkinius metus atskaitomybę registrų centrui iki birželio 1 dienos, o patys pasitvirtinti turi iki gegužės 1 dienos. Pirminiai iš bendrovės dokumentai už tą laikotarpį nebuvo pateikti, tik tyrėja buvo apie tai užsiklaususi Registrų centrą. Kad bendrovėje, vedusioje UAB ,,Trio trans‘‘ buhalterinę apskaitą, yra likę laikmenose kažkokie duomenys tai nieko nereiškia, kadangi nėra įstatymo nustatytų originalių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Jie privalo būti.

Liudytojas E. K. parodė, kad Kauno apygardos teismo 2011-07-22 nutartimi UAB “Trio trans” iškelta bankroto byla. Jis paskirtas bankroto administratoriumi. Pradėjęs bankroto procedūrą, nustatė, kad paskutiniu bendrovės vadovu buvo D. N., o vieninteliu akcininku A. S.. Į juos kreipėsi elektroniniu paštu, siuntė registruotus laiškus su raginimais perduoti turtą ir dokumentus, bet jokio atsakymo negavo. Iš mokesčių inspekcijos sužinojo, kad administruojamos bendrovės buhalterinę apskaitą iki bankroto vedė kita tuo užsiimanti bendrovė, vadovaujama A. S.. Ji jam pateikė priėmimo- perdavimo aktą, iš kurio matėsi, kad jos turėti visi buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti D. N.. Kadangi buvęs direktorius ir vienintelis akcininkas nereagavo į procesinius dokumentus, kreipėsi į Marijampolės prokuratūrą dėl nutarčių nevykdymo. Taip pat kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Ji buvo 166 653,47 lt. Teismas reikalavimą 2013-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-873-413/2013 patenkino dalinai, iš D. N. ir A. S. buvo priteista 113 031 lt. Sprendimas neįsiteisėjęs, nes D. N. jį apskundė. Kadangi užsiėmė bendrovės bankroto administravimu, šio proceso metu jam tapo žinoma, jog A. S. neigia iš D. N. gavęs bendrovės buhalterinę dokumentaciją. A. S. teigia visas akcijas pardavęs G. S., pas kurį po sandorio ir turėjusi patekti buhalterinė bendrovės dokumentacija. Mano, kad šis sandoris apsimestinis ir neturintis teisinės galios. Jis neregistruotas Registrų centre, nors tai yra privaloma. Sandorio dėka siekiama išvengti atsakomybės už bendrovės veiklos padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Jo parodymai nenuoseklūs ir nelogiški, prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Pagal LR BK 222 str. 1d. baudžiama tvarka atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. A. S. kaltinamas tuo, kad paslėpė UAB “Trio trans” buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko kilo įstatyme numatyti padariniai. Apskaitos dokumentų paslėpimą įstatymų leidėjas ir teismų praktika traktuoja kaip veiksmus, kuomet dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

Aukščiau analizuota 2012-07-09 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-252(t.2, b.l. 45-62) ir specialistės apklausa teisme nustatyta, jog UAB „Trio trans“ veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai yra neišsaugoti ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „T. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Dokumentai yra neišsaugoti už visą tiriamąjį 2007-08-01–2012-01-01 laikotarpį, todėl už visą šį 2007-08-01–2012-01-01 laikotarpį negalima iš dalies nustatyti UAB „T. T.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. nustato, kad Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Likviduotų ūkio subjektų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Tokiu būdu, akivaizdu, jog UAB ,,Trio trans‘‘ privalėjo vesti buhalterinę apskaitą ir išsaugoti dokumentus. Kad buhalterinė apskaita buvo vedama patvirtino liudytoja A. S., kuri pagal sutartį tvarkė A. S. kaip vieninteliam akcininkui priklausiusios bendrovės buhalterinę apskaitą. Tą patvirtina ir dokumentų perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad buhalterinės apskaitos dokumentus 2009-09-10 d. iš A. S. perėmė D. N.. Nuo šio momento dokumentai dingsta, todėl teismo traktuojama, kad jie paslepiami turint tikslą, kad jais nebūtų galima pasinaudoti tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

Kaltinamasis savęs su apskaitos dokumentų dingimu nesieja, kaltinime jam inkriminuotą jų paslėpimą neigia. Tai grindžia dviem vienas kitam tarpusavyje prieštaraujančiais paaiškinimais. Nurodo, jog 2009-09-09 pardavė bendrovės akcijas G. S. ir po sutarties pasirašymo jam apskaitos dokumentus turėjo perduoti direktorius D. N., tuo metu buvęs bendrovės buveinės gretimame kabinete, tačiau perleidęs akcijas, šio proceso nekontroliavo. Taip pat nurodo, kad apskaitos dokumentus pagal aktą iš A. S. 2009-09-10 paėmė direktorius D. N. ir jam jų neperdavė. Pats D. N. teigia, kad dokumentus paėmė tik tam, kad perduoti juos A. S., ką po jų paėmimo sekančią dieną ir padarė.

Tokius A. S. paaiškinimus teismas atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją. Teismas laiko įrodytu, jog tikrovės neatitinka A. S. versija apie akcijų pardavimą G. S.. Pats G. S. neigia jas pirkęs, neigia savo parašą sutartyje, teigia S. S. nepažįstąs ir jokių akcijų nepirkęs. Pats A. S. nurodyto pirkėjo – G. S. – parodymo atpažinti iš nuotraukų metu neatpažino, kas patvirtina, kad jis su G. S. nesusitiko ir akcijų jam nepardavinėjo. Šį faktą patvirtina ir aukščiau analizuota G. S. charakterizuojanti medžiagą, eliminuojanti jį kaip asmenį, galintį įgyti bendrovės akcijas. Antra, sutartis neatitinka tokiam dokumentui įstatymo keliamų reikalavimų, nebuvo užregistruota Registrų centre, todėl negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Byloje esantis 2009-09-08 vienintelio akcininko sprendimas, iš kurio matyti, kad UAB “Trio trans” vienintelis akcininkas A. S. atleidžia D. N. iš UAB “Trio trans” direktoriaus pareigų nuo 2009-09-08 (kopija t.1, b.l.114, originalas – t.3, b.l.145) taip pat paneigia šią A. S. versiją, kad dokumentus pirkėjui perdavė gretimame kabinete buvęs direktorius D. N.. Kadangi akcijos parduotos 2009-09-09, o D. N. iš direktoriaus pareigų atleistas nuo 2008-09-08d., jis neturėjo pareigos sekančią dieną po atleidimo būti bendrovės buveinėje ir perdavinėti buhalterinės apskaitos dokumentų naujam akcijų, t.y., ir bendrovės savininkui. A. S. nurodo, kad žinojo, jog buhalterinę apskaitą bendrovei tvarkė ir dokumentus saugojo A. S. bendrovė. Todėl 2009-09-08, atleidęs iš pareigų bendrovės direktorių D. N., turėjo pareigą pats pasirūpinti, kad būtų iš A. S. paimta ir pirkėjui tinkamai perduota buhalterinės apskaitos dokumentacija, tačiau to nepadarė. Žinodamas, kad D. N. atleistas iš direktoriaus pareigų, nesiėmė jokių veiksmų, kad 2009-09-10 iš A. S. D. N. paimta buhalterinė dokumentacija būtų atgauta. Šių nelogiškų paaiškinimų ir veiksmų visetas akivaizdžiai atmeta A. S. gynybines versijas. Ir priešingai, teismas kaip įrodymais remiasi D. N. parodymais apie tai, kad jis bendrovės direktoriumi nuo 2009m. sausio mėn. buvo tik nominaliai. Faktiškai neatliko jokių pareigų, tačiau de jure nebuvo atleistas iš pareigų. Šias aplinkybes patvirtina net tik liudytoja R. N., kurios parodymų objektyvumu kaip buvusios D. N. sutuoktinės galima būtų abejoti, tačiau juos patvirtina ir nešališki liudytojai V. K. bei M. K.. Būtent pastarasis patvirtina, kad jam dar 2009 metų pirmajame ketvirtyje buvo perduoti D. N. iki tol turėti UAB “Trio trans” banko sąskaitų generatoriai, kuriais jis naudojosi “Trio trans” interesais A. S. nurodymu, kadangi bendrovėje D. N. nebesilankė. Faktas, jog 2009-04-28 Turto priėmimo aktu Nr. TRUCKS 2009/116 D. N. lizingo bendrovei perdavė vilkikus su priekabomis ir pasirašė kaip UAB “Trio trans” direktorius(t.3,b.l.152) jo parodymų nepaneigia, o tik eilinį kartą patvirtina faktą, kad jis formaliai tebebuvo bendrovės direktorius, todėl niekas be jo šio dokumento pasirašyti negalėjo. Teismas taip pat tiki ir remiasi D. N. parodymais apie tai, kad jis, jau po oficialaus atleidimo iš darbo nuo 2009-09-08 dienos 2009-09-10 dieną nuvyko pas A. S. ir A. S. prašymu pagal aktą paėmė apskaitos dokumentus. Paimti dokumentų jau būdamas atleistas iš darbo D. N. neturėjo jokio suinteresuotumo. Pas A. S. jis vyko tik tam, kad pastaroji SODRAI perduotų duomenis apie jo oficialų atleidimą. Ta pačia proga buvo pasinaudota, kad jis atsiimtų ir apskaitos dokumentus iš A. S., o vėliau juos perduotų A. S.. Kad dokumentus paėmė iš D. N. namų būtent A. S., patvirtina ir tą mačiusi D. N.. Teismas laiko šį faktą įvykusiu. Kartu atmeta gynybos versiją, kuria bandoma šias aplinkybes paneigti, kadangi D. N. ir A. S. skirtingai nurodo, į kokius ir kaip atrodančius krepšius buvo sudėti dokumentai. Teismas atsižvelgia, kad tokių antraeilių detalių praėjus trims metams po įvykio liudytojai gali detaliai ir neatsiminti bei sąžiningai dėl to klysti. Teismas vertina šį faktą(D. N. dokumentus perduoda A. S.) ir laiko jį įrodytu vertindamas tai, kad egzistuoja ir kiti įrodymai, patvirtinantys bendrovės apskaitos dokumentų buvimą pas A. S. jau po to, kai juos aktu iš A. S. buvo paėmęs D. N.. 2009-12-07 A. S. savo ranka pateikia paaiškinimą Marijampolės AVMI, kuriame nurodo, kad UAB “Trio trans” buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį iki 2009-09-09(t.y., iki tariamo bendrovės akcijų pardavimo) yra pas jį A. S. - ir laikomi patalpose, esančiose J.Jablonskio g. 4, Marijampolėje(t.2, b.l. 94, ir atskirame priede – voke t.3,b.l.105). Šiuo paaiškinimu akivaizdžiai nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo A. S.. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad iki 2009-09-01 UAB “Trio trans” deklaracijas elektroniniu būdu teikė UAB „Įmonių reorganizavimo biuras“, nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 pateiktas deklaracijas elektroniniu būdu pateikė ir pasirašė A. S.(2012-11-08 VMI prie LR FM raštas Nr. (27.4-30-3)RD3065(t.2, b.l. 91) ir A. S. teiktų elektroniniu būdu, užpildytų 2010-01-26(keturi mėnesiai po tariamo bendrovės akcijų pardavimo)deklaracijų kopijos(t.2,b.l.96-99). Teismas taip pat kaip gynybinę A. S. poziciją atmeta ir įrodymais nelaiko jo teiginius, kad tikrovės neatitinkantį paaiškinimą VMI jam padiktavo darbuotojas, o jis jį parašė. Pats A. S. teigia, kad tas darbuotojas yra jo tėvų šeimos draugas, tačiau atsisako jį įvardinti, kad būtų galima apklausti teisme. Taip pat kaip gynybinę kaltinamojo poziciją ir pastangas vilkinti bylą teismas vertina jo pareiškimą, kad minėtas pasiaiškinimas gali būti pasirašytas ne jo. Šį pareiškimą kaltinamasis padarė jau baigiant įrodymų tyrimą, niekada iki to šio klausimo nekėlęs bei įtikinamai ir logiškai nemotyvavęs.

Iš liudytojo E. K. parodymų matosi, kad A. S. buvo žinoma sunki bendrovės materialinė padėtis, tačiau nebuvo imtasi savalaikių veiksmų bankroto inicijavimui, dėl ko padaryta bendrovei žala, dėl kurios išieškojimo yra kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka(t.2,b.l.175-179). Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad žinant apie UAB “Trio trans” sunkią finansinę padėtį ir gresiantį neišvengiamą bankrotą, A. S. sudarydamas fiktyvią bendrovės akcijų pardavimo sutartį, šio neteisėto sandorio pagalba ir pasinaudodamas tuo, kad aktu buhalterinę bendrovės apskaitą iš A. S. perėmė D. N., tačiau jam(A. S.) perdavė be akto surašymo, paslėpė UAB “Trio trans” buhalterinės apskaitos dokumentaciją, dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Trio trans“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Neva sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir jos dėka užmaskavus buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą buvo siekta išvengti privalomo dalyvavimo UAB „Trio trans“ bankroto procedūroje bei su tuo susijusių pareigų vykdymo. Teismas konstatuoja, kad bendrovės buhalterinė dokumentacija buvo paslėpta, kadangi nebuvo surasta ir ja nebuvo galimybės pasinaudoti pagal paskirtį. Kad ji būtų sunaikinta, teismui nepateikta jokių įrodymų.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad A. S. veiksmuose yra visi būtini LR BK 222 str.1d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinime A. S. buvo nurodyta aplinkybė, kad paslėpus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to visiškai nėra galimybės nustatyti UAB „Trio trans“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Tačiau ištyrus įrodymus, apklausus teisme tyrimą atlikusią specialistę nustatyta, kad paslėpus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to tik iš dalies, o ne visiškai nėra galimybės nustatyti UAB „Trio trans“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Todėl visiškos galimybė nebuvimas iš kaltinimo šalinamas, konstatuojant tik dalinį galimybės nebuvimą.

Dėl kvalifikuoto pasikėsinimo sukčiauti

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB „Trio trans“, įmonės kodas 300974597, reg. J.Jablonskio g. 4, Marijampolė, vieninteliu akcininku, savo ir UAB „Trio trans“ naudai, pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės – 609 481,04 litų turtinės prievolės, pateikdamas Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu Laisvės g. 2, Marijampolė, žinomai suklastotą sutartį, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2009-09-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi parduoda įmonės UAB „Trio trans“ akcijas G. S., tokiu būdu pasikėsino išvengti turtinių įsipareigojimų, bei apsunkino pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis J. J. 4367,14 litų sumai, Marijampolės apskrities VMI 172635,29 litų sumai, UAB „Swedbank lizingas“ 388436,58 litų sumai, UAB „Ivetra ir Ko“ 13228,40 litų sumai, UAB „Vykom“ 16 448,27 litų sumai, UAB „E. H. S. B.“ 12567,15 litų sumai, UAB „Brūzgos dirbtuvė“ 1350 litų sumai, UAB „Dacer“ 448,21 lito sumai. Tai yra, nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu.

Apklaustas teisme, A. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad bendrovės akcijas pardavė. Tikslo išvengti prievolių bendrovei ar sau asmeniškai nekėlė. Tas prievoles, kurios jam teko ir atsirado kaip laiduotojui už bendrovės turtą(prievolės lizingo bendrovei ir VMI dėl lizingo sutarties nutraukimo)pripažįsta ir neginčija. Pripažins ir tas prievoles, kurios atsiras iš civilinių teisinių santykių, jei įsiteisės šiuo klausimu priimti teismo sprendimai civilinėse bylose. Apie dalį prievolių, kurių jis neva stengėsi išvengti jam net nežinoma, kadangi bendrovei vadovavo direktorius D. N. ir jis juo pasitikėjo. Parduodamas akcijas neturėjo jokio tikslo išvengti prievolių nei sau, nei bendrovei. Kaip buvo galima išvengti kokių nors prievolių, jei vyksta teisinė bendrovės bankroto procedūra.

Kaltinamojo veika dėl šios nusikalstamos veikos buvo įrodinėjama ir stengiamasi pagrįsti tais pačiais įrodymais, kurie detaliai išanalizuoti aukščiau nagrinėjant kaltinimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo(liudytojų E. K., R. N., D. N., A. S., M. K., V. K., A. G., S. V. bei specialistės T. L. parodymai bei pilna apimtimi bylos rašytine medžiaga).

Pagal BK 182 str. 1d. už sukčiavimą atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Veiką kvalifikuojantis požymis yra didelė vertė(BK 182 str.2d.).

Teisės teorija ir teismų praktika nustato, kad pagal BK 182 str. nusikalstamas naudos gavimas gali pasireikšti 4 skirtingomis formomis. A. S. kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti vieną iš sukčiavimo formų – išvengti didelės vertės prievolės. Turtinės prievolės išvengimo atveju naudos gavimas pasireiškia kaip savo pareigos, išplaukiančios iš sandorio (ar kito pagrindo), nevykdymas, o tai reiškia, kad ir kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti po sandorio sudarymo. Apgaulės mechanizmas šioje veikoje pasireiškia tuo, kad apgaulė naudojama ne išgaunant iš nukentėjusiojo tam tikrą turtinį veiksmą, kas būdinga tradicinei sukčiavimo formai, bet išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Esant tokiai sukčiavimo konstrukcijai problematiška nubrėžti ribą, skiriančią nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto. Turtinės prievolės išvengimas negali būti paaiškintas vien tik kaip turtinės prievolės neįvykdymas panaudojant apgaulę, nes prievolės neįvykdymas dar nereiškia, kad jos išvengta. Išvengimas kaip veika ir kaip nusikalstamas rezultatas turėtų būti siejamas su tokia padėtimi, kai skolininkas ne tik yra neįvykdęs prievolės bei atsisakęs ją vykdyti, bet ir išvengia realaus pavojaus būti priverstam vykdyti savo pareigą kreditoriaus atžvilgiu. Taigi, prievolės išvengimas – tai kreditoriaus galimybės realiai apginti savo reikalavimo teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis atėmimas (sumenkinimas). Šį kreditoriaus galimybių sumenkinimą (apsunkinimą) reikėtų laikyti būtinu kilusių nusikalstamų padarinių elementu. Vienas iš galimų apgaulės mechanizmų išvengiant prievolės pasireiškia tuo, kai skolininkas, sumanęs nevykdyti savo prievolės, savo turtą fiktyviai perleidžia tretiesiems asmenims, panaikindamas kreditoriaus reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą, tuo pačiu ir sumenkindamas tos teisės realizavimo realumą. Būtent tai inkriminuojama A. S., kadangi kaltinime nurodoma, jog jis dėl fiktyvaus akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo pasikėsino išvengti turtinių įsipareigojimų savo ir UAB „Trio trans“ naudai, bei apsunkino pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis kaltinime nurodytiems kreditoriams. Kadangi A. S. inkriminuojamas pasikėsinimas išvengti turtinių įsipareigojimų savo ir UAB „Trio trans“ naudai, spręsdamas jo atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi LR CK 2.50 str.2d. ir 3d.nuostatomis, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Šiame nuosprendyje, spręsdamas A. S. atsakomybės klausimą pagal BK 222str.1d., teismas nustatė, jog kaltinamasis sudaręs fiktyvią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos dėka užmaskavo buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą ir tuo būdu siekė išvengti privalomo dalyvavimo UAB „Trio trans“ bankroto procedūroje bei su tuo susijusių pareigų vykdymo. Kad jo veiksmai būtų kvalifikuoti ir pagal BK 22 str.1d., 182 str.2d., būtina įrodyti, jog tos pačios fiktyvios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu buvo pasikėsinta panaikinti kreditorių reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą, tuo pačiu sumenkinant tos teisės realizavimo realumą. Teismui nepatekta jokių įrodymų, kad dėl A. S. neva sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tuo buvo pasikėsinta panaikinti kreditorių reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą. Tai yra, byloje nėra jokių duomenų, kad tuo būtų sumažinta bendrovės turto balansinė vertė, išaugęs prievolių kreditoriams dydis, vienintelis akcininkas ar bendrovė tuo būdu atsikračiusi prievolių. Teismas nustatė, jog visos prievolės atsirado iki minėtos sutarties parengimo ir jų pokyčių nesąlygojo, apie jas buvo žinoma kreditoriams. Jos išliko nepakitę ir po fiktyvaus sandorio sudarymo. Registrų centre nebuvo padaryti jokie pakeitimai minimos sutarties pagrindu, todėl kreditoriams tai niekaip neapsunkino savo teisių gynimo. Iš bylos medžiagos matosi, kad vykdoma įstatymo numatyta bendrovės bankroto procedūra. Bendrovei padaryta žala išieškoma civilinio proceso forma. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nevengia ir asmeninių prievolių, susijusių su bendrove. Tiek jis, tiek D. N. buvo asmeniniu turtu laidavę už bendrovės vilkikų įgijimo lizingu sandorį. Šiam sandoriui nutrūkus juos įgijusiai bendrovei neišsigalint vykdyti sandorio sąlygų, turtas grąžintas lizingo bendrovei. Dėl šio sandorio nutraukimo atsiradusioms PVM mokesčio prievolėms, kaltinamasis jas pripažįsta ir jų nevengia. Tokiu būdu, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. neva sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tuo buvo pasikėsinta panaikinti kreditorių reikalavimo teisės ekonominį padengiamumą. Teismas pakartotinai konstatuoja, jog kaltinamajam sudarius fiktyvią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jos dėka tebuvo maskuojamas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, tuo būdu siekiant išvengti privalomo dalyvavimo UAB „Trio trans“ bankroto procedūroje bei su tuo susijusių pareigų vykdymo, tačiau niekaip neįtakojo kreditorių turtinės padėties, darant jiems turtinę žalą.

Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR BPK 7 str., 20str., 301str., teismas konstatuoja, kad ištyrus teismui pateiktus įrodymus, nėra įrodyta, kad kaltinamasis A. S. įvykdė jam inkriminuotus veiksmus: pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės - ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB „Trio trans“, įmonės kodas 300974597, reg. J.Jablonskio g. 4, Marijampolė, vieninteliu akcininku, savo ir UAB „Trio trans“ naudai, pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės – 609 481,04 litų turtinės prievolės, pateikdamas Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu Laisvės g. 2, Marijampolė, žinomai suklastotą sutartį, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2009-09-09 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi parduoda įmonės UAB „Trio trans“ akcijas G. S., tokiu būdu pasikėsino išvengti turtinių įsipareigojimų, bei apsunkino pažeistų teisių gynimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis J. J. 4367,14 litų sumai, Marijampolės apskrities VMI 172635,29 litų sumai, UAB „Swedbank lizingas“ 388436,58 litų sumai, UAB „Ivetra ir Ko“ 13228,40 litų sumai, UAB „Vykom“ 16 448,27 litų sumai, UAB „E. H. S. B.“ 12567,15 litų sumai, UAB „Brūzgos dirbtuvė“ 1350 litų sumai, UAB „Dacer“ 448,21 lito sumai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu(BPK 20 str.). Teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, nėra neabejotinai nustatyta ir neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų, jog A. S. pasikėsino apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 22 str.1d., 182 str.2d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo

A. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendimu buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ visus UAB „Trio trans“, įmonės kodas 300974597, reg. J.Jablonskio g. 4, Marijampolė, dokumentus ir turtą per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau, 2011-08-01 įsiteisėjus šiam sprendimui, per 15 dienų įmonės UAB „Trio trans“, įmonės kodas 300974597, reg. J.Jablonskio g. 4, Marijampolė, dokumentų ir turto bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ neperdavė – ir taip nevykdė teismo sprendimo. T.y., kaltinamas baudžiamo nusižengimo, numatyto LR BK 245 str., padarymu.

Apklaustas teisme A. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nurodyto Kauno apygardos teismo sprendimo negalėjo įvykdyti, kadangi jam jis nebuvo įteiktas. Be to, jo vykdyti neturėjo galimybės, kadangi dar 2009-09-09 bendrovės akcijas pardavė G. S. ir jam turėjo būti perduota dokumentacija. Bendrovės dokumentacija jis nedisponavo jau beveik du metai, todėl ir teismo sprendimo vykdyti ne tik neturėjo pareigos, bet ir negalėjo to padaryti objektyviai.

Kaltinamojo veika dėl šios nusikalstamos veikos buvo įrodinėjama ir stengiamasi pagrįsti tais pačiais įrodymais, kurie detaliai išanalizuoti aukščiau nagrinėjant kaltinimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo(liudytojų E. K., R. N., D. N., A. S., M. K., V. K., A. G., S. V. bei specialistės T. L. parodymai bei pilna apimtimi bylos rašytine medžiaga).

Pagal LR BK 245 str. atsako tas, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiuo atveju A. S. kaltinamas nevykdęs įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendimo, kuriuo buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ visus UAB „Trio trans“ dokumentus ir turtą per 15 dienų, t.y., jo neperdavė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju privalu be kitų aukščiau išdėstytų aplinkybių įrodyti, kad A. S. turėjo objektyvią galimybę jam teismo sprendimu sukurtą teisinę pareigą įvykdyti.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta ir A. S. pripažįstamas kaltu, jog apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kas pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „Trio trans“ vieninteliu akcininku, kurio sprendimai prilyginami visuotiniam akcininkų sprendimui, 2009-09-08 iš įmonės direktoriaus pareigų atleido D. N., bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-09-11 D. N. perdavė A. S. visus įmonės buhalterijos dokumentus, A. S. vadovaudamasis bendrovės UAB „Trio trans“ įstatų nuostatomis kaip vienintelis akcininkas ir būdamas atsakingas asmuo pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia 2009-09-09 sudarė fiktyvią akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kad tariamai parduoda įmonės UAB „Trio trans“ akcijas G. S. ir paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko visiškai nėra galimybės nustatyti UAB „Trio trans“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Taigi nustatyta, kad dar ne vėliau kaip 2009-09-11d. teismo sprendimu reikalaujama perduoti dokumentacija buvo A. S. paslėpta. Duomenų, kad tuo pačiu metu ji buvo sunaikinta, nebuvo gauta. Tokia būklė tęsėsi iki 2011-07-22, kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis perduoti bankroto administratoriui dokumentaciją. Tokiu atveju, jei A. S. dokumentaciją ir toliau slėpė, jis turėjo objektyvią galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir privalėtų už tai atsakyti. Tačiau neatmetama galimybė, jog per tiek laiko – nuo 2009-09-11 iki 2001-07-22 – dokumentacija galėjo būti sunaikinta ar pradingti kitu būdu. Šiuo aspektu teismui jokių įrodymų pateikta nebuvo. Todėl išlieka įrodymais nepaneigta galimybė, kad A. S. būtent taip susiklosčius aplinkybėms, pareigos negalėjo įvykdyti ir objektyviai. Teismui tokių įrodymų nepateikta ir neprašyta galimybės leisti ir sudaryti sąlygas juos surinkti.

Šiuo aspektu taip pat nėra jokių įrodymų apie teismo sprendimo įteikimą A. S.. Priešingai, byloje yra medžiaga, jog buvo imtasis priemonių sprendimą įteikti D. N., jis už jo nevykdymą baustas bauda(t.3,b.l.36-37). Nėra jokių duomenų, kad analogiškos priemonės būtų taikytos A. S.. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad neginčijamai pagrįsti aplinkybę, jog A. S. tiesiogine tyčia nevykdė sprendimo, nors tam turėjo objektyvią galimybę. Ją jau anksčiau eliminavo jo paties nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 222 str.1d. Išdėstyto pagrindu A. S. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2009-12-07 A. S. paaiškinimas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, supakuotas voke(t.3,b.l.105) – paliktinas saugoti byloje.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad bausmė bus individualizuota ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus baudos bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skirtinas atitinkantis baudos už tyčinius apysunkius nusikaltimus vidurkį. Kadangi veika padaryta 2009 metais, baudos dydžio apskaičiavimui taikytina LR BK 47 str. 1d. 3p. 2000-09-26 d. įst.Nr. VIII-1968 red.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304, 303-305,307, 308str.1d., teismas

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str.1d. ir nuteisti 100(vieno šimto) MGL 13 000,00(trylikos tūkstančių) litų bauda.

Paskirtoji bauda per 8(aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, Swedbank banko kodas-7300, atsiskaitomoji sąsk.- LT 247300010112394300, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

A. S. pagal LR BK 22str.1d., 182 str.2d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. S. pagal LR BK 245 str. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2009-12-07 A. S. paaiškinimą, pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai, supakuotą voke(t.3,b.l.105) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.