- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2-28376-1168/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12018-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė S. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. M. (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5 450,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 metų spalio 4 d. atsakovė D. M., pasiskolinusi iš ieškovės S. B. 5 450,00 Eur, išdavė ieškovei paprastąjį vekselį, kurio įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2016 metų gruodžio 4 dienos minėta sumą. Nurodė, kad suėjus reikalavimo terminui, ieškovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo rašto neprotestuotinam vekseliui išdavimo, kadangi skolininkė pastoviai palaikė su ja ryšį žadėdama grąžinti skolą ir geruoju prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą.
3. Nurodė, kad pinigus atsakovei skolino gėlių salono, esančio (duomenys neskelbtini), plėtrai. Atsakovė žadėjo grąžinti skolą, tačiau nuo 2016 metu gruodžio mėnesio negrąžino nei euro. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nustatytu terminu skolos negrąžino, ieškovė savo teises pasirinko ginti kreipdamasi į teismą dėl 5 450,00 Eur skolos priteisimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį (DOK-50308) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas vekselis sudarytas 2016 m. spalio 4 d. Pagal jį, iki 2016 m. gruodžio 4 d. atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 450,00 Eur. Tačiau vadovaujantis CK 1.105 straipsniu, taip pat ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalimi, vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Todėl atsakovės teigimu, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro niekiniu ir negaliojančiu.
5. Taip pat atsakovė pažymėjo, net ir darant prielaidą, kad vekselis nėra niekinis ir (ar) negaliojantis, vadovaujantis ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalimi – visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, o remiantis 72 straipsnio 2 dalimi, vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus vekselio davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos. Todėl atsakovė mano, kad reikalavimų pareiškimų terminas yra suėjęs prieš daugelį metų, todėl taikytina senatis, ir vien tik šio pagrindo pakanka tam, kad ieškinys būtų netenkintas ir atmestas visa apimtimi. Akcentavo, kad ieškovė su vekseliu nesikreipė į notarą, o iš karto kreipėsi į teismą, taip vengdama ikiteisminės atitinkamiems ginčams nustatytos tvarkos laikymosi. Be to, atsakovės nesuinteresuotumas iki senaties termino suėjimo kreiptis į notarą parodo, kad ginčo pinigų suma jai yra nežymi, mažareikšmė, todėl ji savalaikiai nedėjo pastangų ir neįgyvendino ĮPVĮ nustatytų teisių bei pareigų. Ieškinys laikytinas nepriimtinu, nes suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šis nenuneigtinas faktas taip pat savarankiškai laikytinas pagrindu Ieškinio netenkinti visa apimtimi.
6. Paaiškino, kad atsakovės skolos kreditoriams, įskaitant ir ieškovę, kilo bankrutavus atsakovės verslui (UAB „A.“). Visos atsakovės pasiskolintos lėšos buvo skiriamos verslo mokamiems mokesčiams, patalpų nuomai ir atlyginimams darbuotojams, apie tai buvo žinoma ir ieškovei. Taigi tikrasis skolininkas, kurį atstovavo atsakovė, buvo likviduota po bankroto UAB „A.“, o ne atsakovė. Todėl ir pati skola turėtų būti traktuojama kaip beviltiška ir nurašytina, o ne perkeliama atsakovei, kaip fiziniam asmeniui. Pabrėžė, kad ir atsakovei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau 2021 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo nutraukta, kreditoriams, įskaitant ir ieškovę, nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano. Todėl mano, kad ieškovė, skolos (ar jos dalies) neatgavo dėl savo veiksmų (neveikimo).
7. Teigė, kad nuo pat įsiskolinimų susidarymo, visais įmanomais būdais siekė atkurti savo mokumą: perkėlė verslą į pigesnes patalpas; kol vyko verslo perkėlimo procesas įsidarbino (duomenys neskelbtini) mokykloje piešimo mokytojo pareigose. Iš atsakovės išieškotas nekilnojamasis turtas, t. y. vienintelė buvusi gyvenamoji vieta, todėl atsakovė šiuo momentu neturi pastovios gyvenamosios vietos. Ieškovės reikalavimus laiko prieštaraujančiais istoriniams ieškovės veiksmams ir neteisėtais atsakovės atžvilgiu.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2016 m. spalio mėnesį susitarė su atsakove, kad pastarajai paskolins 5 000,00 Eur sumą. Todėl 2016 m. spalio 4 d. ieškovė atsakovei pervedė 3 000,00 Eur, o spalio 5 d. pervedė dar 2 000,00 Eur. Ieškovės teigimu, 2016 m. spalio 4 d. atsakovė surašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad grąžins ieškovei pasiskolintą sumą jau su 450,00 Eur palūkanomis, iš viso 5 450,00 Eur. Praėjo 4 mėnesiai, tačiau nebuvo grąžinta nei cento iš pasiskolintos sumos. Atsakovė paprašė palaukti, ir ieškovė teigia sutikusi. Ieškovė ir atsakovė bendravo tarpusavyje, atsakovė vis prašė palaukti, tačiau taip niekas ir neįvyko. Nurodė, kad pinigus atsakovė prašė paskolinti gėlių salono plėtrai, buvo gražios patalpos, matė, kad vysto verslą, su atsakove palaikė ryšį ir telefonu ir elektroniniu paštu bei per Viber programėlę, po kelis kartus per metus matėsi, patikėjo, kad atsakovė atsiskaitys, todėl suėjus skolos mokėjimo terminui į notarą nesikreipė. Teigė, kad viena augina nepilnametį sūnų, prižiūri neįgalią mamą, jai pačiai labai reikalingi pinigai. Mano, kad vekselis tapo kaip skolos raštelis, todėl taikytinas 10 metu terminas reikalavimui pareikšti.
9. Pažymėjo, kad ji pervedė atsakovei 5 000,00 Eur, tačiau pati atsakovė sutiko ir vekselyje užrašė papildomą sumą, kuri yra palūkanos. Todėl ieškovė žodiniu pareiškimu patikslino reikalavimą ir prašė priteisti 5 000,00 Eur suma, kurią ji ir pervedė atsakovei, patvirtino, kad jai yra suprantamos reikalavimo sumažinimo pasekmes.
Atsiliepimas
10. Atsakovė teismo posėdžio metus paaiškino, kad pasiskolinta iš ieškovės suma buvo sumokėta Sodrai, jos įmonei buvo paskirta 10 000,00 Eur bauda, buvo pritaikyti antstolės apribojimai, tada atsakovė ir kreipėsi į ieškovę pagalbos. Be to, buvo iš užsienio užsakiusi prekes, reikėjo galutinai už jas atsiskaityti. Teigė tikėjusi, kad susitvarkys iškilusius sunkumus, todėl skolinosi pinigų pas draugus, iš bankų. Tačiau jai nepavyko, buvo užstatytas net tėvelio butas, teko bankrutuoti. Bankroto administratorius pasakė, kad pasielgė neprotingai, nes reikėjo bankrutuoti iškilus sunkumams, o ne skolintis. Teigė, kad nėra nesąžininga, nieko nepasiėmė savo reikmėms, veikė taip kaip suprato. Nurodė, kad ieškovė yra ir draugė, ir kaimynė, kad prašė jos palaukti, turėjo sveikatos problemų, operacijų. Supranta, kad kiekviena skola yra jos pareiga, nors liko be gyvenamosios vietos, be verslo, tačiau nenuleidžia rankų, turi idėjų ir ateityje mato galimybių atsiskaityti su ieškove, tačiau reikia laiko. Bandė išvykti ir į užsienį, tačiau ten galimybės dar blogesnės nei Lietuvoje. Teigė prisiimanti atsakomybę ir stengsis viską pataisyti, prašė ieškovės kantrybės, nes šiuo metu neturi jokių galimybių grąžinti pinigus, yra bedarbė, neturi net kur gyventi. Atsakovė sutiko, kad skolinosi iš ieškovės pinigus ir nėra jų grąžinusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Ieškinys tenkintinas
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. spalio 4 d. ieškovė S. B. bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos, esančios AB Swedbank banke pervedė atsakovei 3 000,00 Eur sumą, o 2016 m. spalio 5 d. pervedė dar 2 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje abiem atvejais padarytas įrašas ,,paskola 4/10“ (Fl. 1, e. b. l. 16). Taip pat byloje pateiktas atsakovės pasirašytas 2016 m. spalio 4 d. paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 450,00 Eur iki 2016 m. gruodžio 4 d.
12. Teismo posėdžio metu žodiniu pareiškimu ieškovė sumažino pareikštą reikalimą, prašydama priteisti iš atsakovės ne 5 450,00 Eur sumą, o tik jos pervestą bankiniais pavedimais 5 000,00 Eur sumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė atsisakyti dalies reikalavimo (CPK 42, 139, 140 straipsniai). Ieškovė patvirtino, kad jai suprantamos dalies reikalavimo atsisakymo pasekmės (CPK 294 straipsnis), todėl toks atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 77 straipsnio 4 dalis numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, t. y. nurodytas reguliavimas šiame įstatyme atitinka Civilinio kodekso nuostatas. Įstatymų reikalaujamos formos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.).
14. Todėl ginčo atveju atsakovės išduotas vekselis 5 450,00 Eur sumai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti notarinės formos, tačiau kadangi notariškai jis nebuvo patvirtintas, šis vekselis nerealizuotinas ir nerealizuotas ĮPVĮ tvarka, o taip pat neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl formos trūkumo.
15. Remiantis kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant klausimą dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).
16. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje vekselis nepatvirtintas notarine forma, jį teismas vertina kaip paskolos santykius galintį patvirtinantį įrodymą. Tačiau pateiktas vekselis savaime nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo atsakovei fakto ir jis įrodinėtinas kitais leistinais įrodymais. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 564/2010).
17. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju paskolos sumą ieškovė pervedė atsakovei dviem bankiniais pavedimais, o vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostata, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Todėl nagrinėjamoje byloje laikytina įrodytu, kad ieškovė suteikė atsakovei 5 000,00 Eur paskolą, juolab kad atsakovė patvirtino ir neginčijo, kad skolinosi iš ieškovės ginčo sumą, ją gavo ir nėra grąžinusi.
18. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju, 2016 m. spalio 4 d. vekselyje esantis atsakovės įrašas, kad skolos mokėjimo terminas yra 2016 m. gruodžio 4 d., tikėtina ir patvirtina šalių susitariamą dėl paskolos grąžinimo termino. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi skolos dydį ar visiškai atsiskaičiusi su ieškove, priešingai, atsakovė paaiškino, kad skolos neginčija, tačiau neturi galimybių ją grąžinti.
19. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
20. Remdamasis šiais motyvais, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus dėl 5 000,00 Eur paskolos atsakovei suteikimo, šią paskolą suteikiant nurodytais dviem banko pavedimais, ir nesant byloje duomenų, kad šią paskolą atsakovė grąžino, paskola ieškovei iš atsakovės priteistina (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Padaręs šią išvadą, teismas išsamiau nenagrinėja kaip teisiškai mažareikšmių atsakovės nurodytų aplinkybių apie jos verslo nesėkmes, nes paskola buvo suteikta atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, o ne jos vadovaujamai įmonei. Taip pat teisinio reikšmingumo neturi atsakovės argumentai dėl senaties terminų vekselio pateikimui, nes ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindžia ne vekselio turėjimu, o paskolos teisiniais santykiais.
21. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 5 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje žodiniu pareiškimu ieškovei atsisakius pareikštų reikalavimų dalyje dėl 450,00 Eur priteisimo, atsisakytų reikalavimų dalyje grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 8,00 Eur (450,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. – 25 proc.).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 113,00 Eur žyminio mokesčio (5 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.)
24. Byloje susidarė 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį patenkinus priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) negrąžintos skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priimti ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo reikalavimo dalyje dėl 450,00 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZN43151). Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, suinteresuotų asmenų prašymu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.
Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,64 Eur (aštuonių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.