- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-842-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00922-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- J. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės (pirmininkausianti ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei J. L. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. L. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti santuoką su atsakove J. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovei priteisti sekciją su spinta 2 000 Lt vertės, spintą 400 Lt vertės, minkštą kampą 800 Lt vertės, šaldytuvą „Beko“ 1 000 Lt vertės, dujinę viryklę „Beko“ 400 Lt vertės, skalbyklę „Beko“ 600 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 300 Lt vertės, kompiuterį su priedais 3 000 Lt vertės, televizorių ‚Samsung“ 600 Lt vertės, automobilį OPEL Ascona valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės, automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės; pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe automobilį AUDI A4Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės, priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Lt piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka nutrūko, nes šeimoje neliko tarpusavio supratimo, pagarbos vieno kitam, bendrų tikslų ir interesų.
Patikslintu priešieškiniu atsakovė J. L. prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio R. L. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. L. priteisti automobilį VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, sekciją su spinta 200 Lt vertės, šaldytuvą „Beko“ 50 Lt vertės, dujinę viryklę „Beko“ 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 50 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, televizorių ‚Samsung“ 50 Lt vertės; R. L. priteisti automobilį OPEL Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės, automobilį AUDI A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės; priteisti J. L. iš R. L. 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų gautų pardavus bendrą turtą – žemės sklypą; priteisti J. L. iš R. L. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo, nes vyras buvo neištikimas, išėjo gyventi pas meilužę, kuri jam po pusmečio pagimdė sūnų. Kadangi vyras šeimą paliko nieko nepasakęs ir nepaaiškinęs, ji patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta. Santuokoje turtas įgytas 2000-2002 metais, jo vertė labai nedidelė.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes L., L.. Nustatė, kad automobilis AUDI 4A Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės yra ieškovo R. L. asmeninė nuosavybė. Priteisė ieškovui asmeninei nuosavybei automobilį OPEL Ascona, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės. Priteisė iš ieškovo R. L. atsakovei J. L. 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų gautų pardavus bendrą turtą-žemės sklypą ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisė atsakovei J. L. asmeninei nuosavybei automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, sekciją su spinta 200 Lt vertės, šaldytuvą Beko 50 Lt vertės, dujinę viryklę Beko 50 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 50 Lt vertės, televizorių Samsung 50 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, iš viso turto už 1 000 Lt. Priteisė iš atsakovės J. L. ieškovui R. L. 350 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Priteisė iš ieškovo R. L. atsakovei J. L. 987,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės J. L. ieškovui R. L. 47,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo R. L. 132 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2005 m. balandžio mėnesio, santuoka iširusi ir jos išsaugoti nebeįmanoma. Teismas, remdamasis atsakovės parodymais, liudytojų J. L. ir T. L. parodymais, gyventojų tarnybos registro pažyma Nr. (29)3V-3586, mokėjimo pavedimais, nustatė, kad santuoka iširo dėl ieškovo R. L. kaltės, nes jis paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį E. Č., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L., palikęs šeimą ja nesirūpino, neteikė išlaikymo sūnums T. ir R.. Teismas konstatavo, kad ieškovas paliko šeimą nepranešęs sutuoktinei ir nepabandęs išspręsti šeimos problemų, sukėlė skaudžias pasekmes ne tik sutuoktinei, bet ir visai šeimai, todėl priteisė 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas dalintino turto vertę, teismas atsižvelgė į tai, kad namų apyvokos daiktai įsigyti 1991-2003 metais, todėl vadovavosi atsakovės nurodyta daiktų verte. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2003-05-14 iš banko sąskaitos paėmė 10 348,49 Lt indėlį (išrašas iš Lietuvos kredito unijos), kurie buvo gauti pardavus sutuoktiniams priklausantį žemės sklypą ir skirti apmokėti vaikų mokslus, priteisė atsakovei iš ieškovo 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų.
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl jo kaltės, priteista 2 000 Lt neturtinė žala ir 5 000 Lt pasisavintų bendrų lėšų, gautų pardavus bendrą turtą - žemės sklypą. Nurodo, kad santuoka tarp šalių nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su atsakove nebuvo įmanoma toliau tęsti santuokinio gyvenimo, nes nesutapo abiejų šalių charakteriai, atsakovė nebuvo linkusi lojaliai elgtis su sutuoktiniu, laikė savo nuomonę ir valią svarbesne už kito sutuoktinio, norėjo vienasmeniškai valdyti šeimos biudžetą, kas privedė prie tarpusavio santykių atšalimo. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti. Indėlis iš banko sąskaitos buvo paimtas 2003-05-14 jiems gyvenant santuokoje ir buvo išleisti šeimos poreikių tenkinimui, už juos 2003-12-31 buvo pirktas televizorius ‚Samsung“, nutraukiant santuoką ieškovas neturėjo 10 000 Lt, kuriuos būtų galima dalinti. Prašo pakeiti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą, nurodant, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti atsakovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir 5000 Lt bendrų lėšų pardavus bendrą turtą –žemės sklypą atsakovei priteisimo, paskirstant iš naujo bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimą pakilti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Ieškovas nevykdė įstatyme įtvirtintų sutuoktinio pareigų – nebuvo ištikimas žmonai, nesirūpino palikta šeima, neteikė išlaikymo vaikams, nebuvo lojalus šeimai, negerbė žmonos, nesprendė visų gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu. Ieškovas iš bendrų šeimos namų išėjo gyventi pas kitą moterį, su kurią susitikinėjo, kartu su ja gyvena iki šiol, susilaukė dviejų vaikų. Dar 2003 m. ieškovas nuo savo sąskaitos nuėmė kredito unijoje laikomas santaupas, skirtas vaikų studijoms ir jas išleido savo reikmėm. Visa tai rodo, kad šeima iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Palikdamas šeimą ir jai apie tai nepranešęs ieškovas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus – ilgas dėl streso nemiegotas naktis, gėdos jausmą prieš aplinkinius, beviltiškumą. Šie išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką Ieškovo elgesys šeimos atžvilgiu skaudžiai atsiliepė vaikams, tai buvo pastebėta net mokykloje. Atsakovė turėjo dėti dideles pastangas, kad nuramintų vaikus ir nusiramintų pati, todėl neturtinė žala priteista pagrįstai. Šeimos reikmėms išleisti santaupų nebuvo jokio reikalo, nes abu dirbo, gaudavo pastovias pajamas. 2003 metais niekas nesikeitė, kad šeimai būtų reikėję pravalgyti santaupas, kurios buvo skirtos vaikų mokslams, todėl teismas teisingai pusę pinigų priteisė atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas vieno sutuoktinio kaltės klausimas dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos priteisimo ir kompensacijos priteisimo už pasisavintas bendras lėšas.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas R. L. su atsakove J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), kartu gyveno iki 2005 m. balandžio 11 d. Santuokos metu jiems gimė vaikai: R. L. (duomenys neskelbtini) ir T. L. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Palikęs šeimą, R. L. apsigyveno su kita moterimi, su kuria susilaukė dviejų vaikų: L. L., gimusio (duomenys neskelbtini) ir J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 91).
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. L. 2005 m. balandžio 11 d. paliko šeimos namus ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai T. L. ir ieškovo motina J. L.. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad liudytojai yra šališki ir tendencingi atsakovės naudai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį ar leistų teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovas rūpinosi šeima, nepateikta. Byloje esantys įrodymai (ieškovo pateikti pavedimai) patvirtina tik tai, kad materialinė parama vaikams buvo teikiama jau vaikams tapus pilnamečiais. Nors ieškovas su kita moterimi vaiko susilaukė praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams po to, kai jis paliko šeimą, tačiau ieškovo motina J. L. teisme patvirtino, kad sūnus išėjo iš šeimos pas kitą moterį. Liudytoja, kaip ieškovo motina, tikėtina suinteresuota palaikyti sūnų, todėl netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Ieškovas, teigdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad su atsakovė nebuvo linkusi lojaliai elgtis su sutuoktiniu, norėjo vienasmeniškai valdyti šeimos biudžetą, kas privedė prie tarpusavio santykių atšalimo. Šiuos ieškovo teiginius paneigia byloje nustatyti faktai. Sutuoktiniams 2002 m. spalio 8 d. pardavus bendrą turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo padėti į R. L. sąskaitą, esančią Lietuvos kredito unijoje (b. l. 58). Tai rodo, kad atsakovė J. L. pasitikėjo sutuoktiniu ir paneigia ieškovo teiginį, kad ji norėjo šeimos biudžetą valdyti vienasmeniškai, nebuvo linkusi su sutuoktiniu elgtis lojaliai. Iš išdėstyto darytina išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo R. L. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei neturtinę žalą.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad ir darant prielaidą, kad santuoka iširo dėl jo kaltė, neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad lankėsi pas psichologus ar gydytojus. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padaryta dėl santuokos nutraukimo. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Žmonės savo dvasinius išgyvenimus išgyvena įvairiai: vieni kreipiasi pas psichologus, kiti išsipasakoja draugams, treti pergyvena savyje. R. L. ir J. L. kartu išgyveno beveik penkiolika metų, augino du nepilnamečius vaikus, įrodymų, kad gyvenant kartu jie pykosi ar nesugyveno nepateikta, to nenurodė ir sutuoktiniai, todėl tikėtina, kad ieškovas slapčia palikdamas šeimą, nepranešęs apie savo sprendimą nei atsakovei, nei vaikams, sukėlė jos nurodytus dvasinius išgyvenimus – ilgas dėl streso nemiegotas naktis, gėdos jausmą prieš aplinkinius, beviltiškumą. Šie išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, ieškovo elgesys šeimos atžvilgiu skaudžiai atsiliepė vaikams, tai buvo pastebėta net mokykloje. Atsakovė turėjo dėti dideles pastangas, kad nuramintų vaikus ir nusiramintų pati. Dvasinių atsakovės išgyvenimų neatlygins jokie pinigai, tačiau nedidelė piniginė kompensacija šiek tiek atlygina padarytą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo neturtinei žalai atlyginti 2 000 Lt. Tai, kad atsakovė nesikreipė pas psichologą ar gydytoją nereiškia, kad reikėtų mažinti sumą priteistą neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 5 000 Lt kompensacijos priteisimo, nurodo, kad pinigai už parduotą sklypą iš kredito unijos buvo paimti dar 2003 metais, t. y. prieš du metus iki jis paliko šeimą, ir buvo panaudoti šeimos reikmėms. Kaip matyti sąskaitos išrašo 10 000 Lt į sąskaitą buvo padėti 2002 m. spalio 18 d., o paimti 2003 m. gegužės 14 d. Tuo metu šalys gyveno kartu. Ieškovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo kur panaudojo išimto indėlio pinigus, išskyrus aiškinimą, kad iš indėlio pinigų 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pirktas televizorius „Samsung“ (visi kiti šeimos pirkiniai buvo daromi iki indėlio išėmimo). Tačiau televizorius kainavo 850 Lt, abu sutuoktiniai dirbo, turėjo pastovias pajamas, todėl tokiam pirkiniui galėjo reikiamą sumą sutaupyti, neliečiant indėlio, skirto vaikų mokslams. Be to mažai tikėtina, kad nusprendę pirkti televizorių 2003 m. gruodžio 31 d., indėlį išimtų 2003 m. gegužės 14 d. Tai, kad 10 000 Lt indėlis buvo paimtas vienu metu, paneigia ieškovo paaiškinimą, kad jis buvo panaudotas šeimos reikmėms. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, po indėlio paėmimo, šeimos reikmėms už tokią sumą nieko nebuvo perkama ar kitaip investuojama. Jeigu šeimai truktų pinigų kasdieniniams poreikiams, tai indėlis būtų imamas palaipsniui, tiek, kiek tuo momentu reikia, o ne visas iš karto. Todėl darytina išvadą, kad išimtą 10 000 Lt indėlį ieškovas tebeturi ar panaudojo savo reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad jis turėtų būti padalintas ir priteisė iš ieškovo atsakovei 5 000 Lt kompensaciją.
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.