Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos V. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą K. S., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėjos nuomone, termino palikimui priimti atnaujinimas sukels jai svarbias teisines pasekmes - notaras išduotų paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į pinigines lėšas esančias pensijų kaupimo fonde. Taip pat atkreipė dėmesį, kad be pareiškėjos daugiau nėra jokių nei testamentinių, nei įstatyminių paveldėtojų.

7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir dukra. Nustatyta, kad K. S. ir M. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir susilaukė dukters V. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad po palikėjo M. S. mirties jo vardu liko piniginės lėšos sukauptos pensijų fonde, taip pat tėvų santuokos metu, pareiškėjos mamos K. S. vardu buvo įsigytas automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

9. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvo M. S. mirties.

10. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).

12. M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Prašymas teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 16 d., todėl laikytina, kad pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tėvo M. S. palikimui priimti kreipėsi po daugiau kaip 3 metų nuo termino priimti palikimą pasibaigimo.

13. Kaip minėta aukščiau, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino palikėjo M. S. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, kad ji negalėjo įgyvendinti savo civilinių teisių dėl amžiaus, kadangi ji yra nepilnametė, o už ją jos mama to nepadarė. Taip pat pareiškėja nurodė, jog pareiškėjos interesus šiuo klausimu mama atstovauti teisiškai galėjo tik sužinojusi esminį faktą - aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas turi turto, piniginių lėšų, ir ši aplinkybė paaiškėjo vėliau nei po trijų mėnesių skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjos tėvo M. S. mirties.

14. Teismo vertinimu, minėtos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuotas asmuo šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys – pareiškėja yra nepilnametė, todėl dėl amžiaus ji negalėjo įgyvendinti savo civilinių teisių, netinkamas globėjos veikimas ar neveikimas globojamosios vardu, yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos teigimu, metai laiko iki pareiškėjos tėvo M. S. mirties, jos tėvai nebevedė bendro ūkio, tėvas buvo priklausomybių turintis žmogus, be stabilių pajamų, iššvaistęs visą turtą, kokį tik turėjo, vėliau jau gyveno iš skolintų pinigų, daiktų ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, jos interesus šiuo klausimu mama atstovauti teisiškai galėjo tik sužinojusi esminį faktą - aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas turi turto, piniginių lėšų, ir ši aplinkybė paaiškėjo vėliau nei po trijų mėnesių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog esminį faktą - aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas turi turto, piniginių lėšų, pareiškėja sužinojo tiktai 2024 m. rugpjūčio mėnesį gavusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo informacinį telefoninį pranešimą, jog pareiškėjos tėvas kaupė pinigus kokiame tai pensijos kaupimo fonde, tai yra, sužinojo jau po to, kai terminas palikimui priimti po tėvo mirties buvo pasibaigęs. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, jog išaiškėjus aplinkybei, kad palikėjo M. S. vardu yra turto, piniginių lėšų, pareiškėja nedelsdama aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą.

16. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdama į notarą su pareiškimu dėl palikėjo M. S. palikimo priėmimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidi ir nerūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad per laikotarpį nuo palikėjo M. S. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo pareiškimui šioje byloje neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomą terminą.

17. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro 2024 m. rugpjūčio 26 d. pranešimo Nr. 0166 nustatyta, jog M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo nustatyta, kad per tris mėnesius niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pavedėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po M. S. mirties, priimti atnaujintinas nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo M. S. mirties, priimti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai atstovės pagal įstatymą K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.