- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1176-253/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01975-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. D. atstovės pagal įstatymą V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. D., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolės V. D. veiksmų prašo panaikinti 2019 m. vasario 20 d. reikalavimą dėl paveldėjimo proceso užbaigimo kaip nepagrįstą.
1.1. Nurodė, kad teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti paveldėjimo užbaigimo procedūros nėra, nes įstatyme tokia galimybė nenumatyta. Antstolės nurodyti argumentai dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo laikytina tik įbauginimo priemone. M. D. išreiškė valią pradėti palikimo priėmimo procedūrą pagal turto apyrašą, tačiau turi teisę atsisakyti nuo paveldėjimo bet kada. Šiuo metu užbaigti paveldėjimo procedūros negali dėl kelių objektyvių priežasčių, t. y. atsirado nauji kreditoriai, vyksta teisminiai ginčai dėl kreditorių reikalavimų, neturi lėšų procedūros užbaigimui.
2. Antstolė 2019 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-19000317 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Antstolė, nustačiusi, jog 2017 m. pareiškėja pareiškimu priėmė tėvo palikimą, tačiau neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo, nevykdė 2019 m. sausio 3 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-19-4-180, surašė 2019 m. vasario 20 d. reikalavimą dėl paveldėjimo proceso užbaigimo Nr. S-19-4-7488, t. y. įpareigojo M. D. nuo reikalavimo gavimo momento per penkias darbo dienas užbaigti palikimo priėmimo procedūrą Klaipėdos miesto 14-ajame notarų biure, t. y. išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti nuosavybės teises į priimtą R. D. palikimą valstybės įmonėje Registrų centras. Šis reikalavimas yra tinkama, pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant tinkamo ir greito sprendimo įvykdymo. Tai nėra laikoma pareiškėjos teisių pažeidimu. Kitų objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti pripažinta, jog antstolės priimtas reikalavimas yra nepagrįstas, nenustatyta, todėl skundas netenkintinas.
3.2. Pažymėtina, jog pareiškėjai yra žinoma, kad jos atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai suinteresuotųjų asmenų naudai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Įrodymų, kad skolininkė turi kito turto nei paveldėtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, siekiant efektyviai įvykdyti sprendimus, pareiškėja nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad skolininkė piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, tokiais savo veiksmais pažeisdama išieškotojų teises, nes sukuria pasunkinimus išsiieškoti jiems priteistą skolą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir skundo nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad antstolės surašytas dokumentas neatitinka įstatyme numatytų privalomos formos reikalavimų. Tokiu būdu neužtikrinta tinkama antstolio veiklos kontrolė. Tik nustatytos formos dokumentui, turinčiam visus būtinus rekvizitus ir tinkamą pavadinimą (raginimas, patvarkymas ir pan.), gali būti suteikiamas privalomumo pobūdis. Šiuo atveju skundžiamas dokumentas pavadintas ,,reikalavimu“, už kurio nevykdymą grasinama taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tokios formos dokumento Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra, o grasinimas taikyti baudžiamąją atsakomybę yra perteklinė priemonė.
4.2. Antstolis gali veikti tik griežtai laikantis įstatymo nuostatų, todėl bet koks savo įgaliojimų viršijimas laikytinas neteisėtu veikimu. Įstatymo nuostatos nenumato antstolio teisės iš skolininko reikalauti priverstine tvarka užbaigti paveldėjimo procesą. Paveldėjimo priėmimas ir procedūrų vykdymas yra paveldėtojo teisė, įgyvendinama nepriklausomai nuo antstolio ar išieškotojų valios. M. D. išreiškė valią pradėti palikimo priėmimo procedūrą pagal turto apyrašą. Užbaigti procedūros negalima dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsirado nauji kreditoriai, dėl kai kurių skolų vyksta teisminiai ginčai. Negalint sudaryti turto apyrašo, negalima užbaigti paveldėjimo procedūros. Ji notarui pateikė įsiteisėjusius teismo sprendimus, tačiau šis jokio atsakymo nepateikė. Pati savavališkai paveldėjimo teisės liudijimo išsiimti negali. Todėl antstolis neturėjo teisės surašyti tokio įpareigojimo ir yra pagrindas jį panaikinti.
4.3. Šiuo metu neturi lėšų skubos tvarka atlikti turtinių teisių registracijos. Sunki finansinė padėtis yra patvirtinta teismų nagrinėtose bylose (civilinė byla Nr. e2-3530-1032/2018). Jos skolininkai skolų neatiduota, dėl to pradėti teisminiai procesai. Pati išieškotoja galėtų padėti, t. y. sumokėti už skubią turto registraciją.
Atsiliepimas
5. Antstolė teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčo dokumentas turi visus būtinus rekvizitus. Dokumento pavadinimas kitokių teisių ar pareigų skolininkei nesukeltų. Pareiškėja nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nebendradarbiauja su antstole. Teikiami skundai tik patvirtina, jog jais bandoma vilkinti vykdymo procesą. Pareiškėja 2017 m. priėmė tėvo palikimą, tačiau iki šiol paveldėjimo proceso neužbaigė.
6. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja 2019 m. birželio 10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo.
7.1. Nurodė, kad nauja išieškotoja V. J. antstolei V. D. pateikė pareiškimą dėl vykdomojo rašto atsiėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/00027 ir prašo vykdomąją bylą užbaigti. Tolesnis atskirojo skundo nagrinėjimas šalims negali sukelti materialinių pasekmių, nes išnyko ginčo pagrindas. Jai yra žinomos ir suprantamos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
8. Apeliacinio arba atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 308 ir 338 straipsniai). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Apeliacinio ar atskirojo skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylos procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Spręsdamas klausimą dėl apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų ar jam žinomi to padariniai. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos pareikštas atskirojo skundo atsisakymas prieštarautų įstatymams ar pažeistų pareiškėjo ir kitų asmenų teises bei interesus.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo, nenustatė, kad atskirojo skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 308 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pateiktas pareiškėjos CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, taigi yra visos sąlygos, būtinos apeliantės atskirojo skundo atsisakymui priimti. Apeliantės atskirojo skundo atsisakymas sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Teismas preziumuoja, kad pareiškėjai žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, jog apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakęs asmuo jį pakartotinai paduoti neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).
11. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio skundo nagrinėjimu, byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 338, 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
priimti pareiškėjos M. D. atstovės pagal įstatymą V. D. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties ir apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-1176-253/2019 nutraukti.