Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., ir jis nuteistas:

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-03-10) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-07-13) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-06-12) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-06-18) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-06-10) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-08-20) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-08-31) teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė teisės dirbti teisėsaugos institucijose atėmimas dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: jis 2008 m. kovo 10 d., apie 11 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini)m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, tarnybos metu, siekdamas padėti G. B. išvengti administracinės atsakomybės už automobilio „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatymą draudžiamoje vietoje - ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini), t. y. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai užmaskuotai nurodė pagal tarnybą pavaldžiam vyresniajam patruliui T. P. nuimti važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo minėto G. B. naudojamo automobilio nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą. T. P. dėl tarnybinio užimtumo negalėdamas įvykdyti A. D. nurodymo, perdavė jį vyresniajam patruliui A. M., kuris, vykdydamas T. P. perduotą A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuėmė važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo G. B. naudojamo automobilio „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Be to, A. D. 2008 m. liepos 13 d. apie 16 val. 9 min., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, tarnybos metu, siekdamas padėti G. B. išvengti administracinės atsakomybės už automobilio „Peugeot Partner“ (valst. Nr. nenustatytas), pastatymą draudžiamoje vietoje - ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini), t. y. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teises pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai užmaskuotai nurodė pagal tarnybą pavaldžiam patruliui M. Ž. nuimti važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo minėto G. B. naudojamo automobilio nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą. M. Ž. dėl tarnybinio užimtumo negalėdamas įvykdyti A. D. nurodymo, perdavė jį patruliui L. S., kuris vykdydamas M. Ž. perduotą A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuėmė važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo G. B. naudojamo automobilio „Peugeot Partner“. Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Taip pat A. D. 2008 m. birželio 12 d. apie 23 val. 30 min., būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, siekdamas padėti neblaiviam A. P. parvairuoti sunkvežimį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, pažeisdamas 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 ir 3 p. reikalavimus, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam būnant liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsiant pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai, pažeisdamas 2002-12-24 „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 95.1 punkto reikalavimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo asmenį įtariant, jog jis yra neblaivus, žinodamas, kad A. P. vairuoja sunkvežimį neblaivus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neblaivaus pažeidėjo nuo transporto priemonės vairavimo nenušalino, tuo leido kilti pavojui kitų eismo dalyvių saugumui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D. važiuodamas savo automobiliu „Mercedes-Benz“ lydėjo neblaivų A. P., važiuojantį sunkvežimiu „Mercedes-Benz“ iki (duomenys neskelbtini), kur apie 23 val. 30 min. A. D. piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, žinodamas, kad pagal tarnybą pavaldus vyresnysis patrulis A. M. yra tarnyboje, nurodė pastarajam palikti tarnybą ir perėmus A. P. sunkvežimio vairavimą nuvairuoti jį į (duomenys neskelbtini). A. M., vykdydamas A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuvairavo A. P. sunkvežimį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jį paliko prie (duomenys neskelbtini), ir į tarnybą sugrįžo apie 00 val. 30 min. Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Taip pat A. D. 2008 m. birželio 18 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, tarnybos metu, siekdamas padėti A. P. išvengti administracinės atsakomybės už automobilio „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatymą stovėti draudžiamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), t. y. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai užmaskuotai nurodė pagal tarnybą pavaldžiam vyresniajam patruliui J. K. nuimti važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo minėto A. P. naudojamo automobilio nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą. J. K. vykdydamas A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuėmė važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo A. P. naudojamo automobilio „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Be to, A. D. 2008 m. birželio 10 d., apie 10 val. 23 min., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, A. D. būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, tarnybos metu, siekdamas padėti A. S. N. išvengti administracinės atsakomybės už automobilio „Ford Escord“, (duomenys neskelbtini), pastatymą sustoti draudžiamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), t. y. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 2 d. (2007-12-13 redakcija), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai užmaskuotai nurodė pagal tarnybą pavaldžiam vyresniajam patruliui T. P. nuimti važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo minėto A. S. N. naudojamo automobilio nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą. T. P. vykdydamas A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuėmė važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo A. S. N. naudojamo automobilio „Ford Escord“, (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Taip pat A. D. 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 16 val. 29 min., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, tarnybos metu, siekdamas padėti E. Š. išvengti administracinės atsakomybės už automobilio „Ford”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatymą sustoti draudžiamoje vietoje - (duomenys neskelbtini), t.y. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.(2007-12-13 redakcija), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d.., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai užmaskuotai nurodė pagal tarnybą pavaldžiam vyresniajam patruliui S. Š. nuimti važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo minėtos E. Š. naudojamo automobilio nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą pažeidimą S. Š. vykdydamas A. D. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, nuėmė važiuoklės užblokavimo įtaisą nuo E. Š. naudojamo automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Be to, A. D. 2008 m. rugpjūčio 31 d., apie 1 val. 30 min., būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, ne tarnybos metu žinodamas, kad pagal tarnybą jam pavaldus vyresnysis patrulis J. K. tarnybos metu, vykdydamas tarnybines funkcijas, gavęs pranešimą apie teisės pažeidimą vyko į įvykio vietą - barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 2 p. reikalavimus veiklą grįsti teisėtumo principu, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, piktnaudžiaudamas tarnyba, naudodamasis savo kaip skyriaus viršininko padėtimi, savo asmeninius interesus priešpastatydamas tarnybos interesams, neteisėtai nurodė J. K., prieš vykstant į įvykio vietą, nupirkti alkoholinių, gaiviųjų gėrimų bei cigarečių ir tarnybiniu automobiliu atvežti juos prie (duomenys neskelbtini), J. K., vykdydamas A. D. neteisėtą nurodymą, suprasdamas nurodymo neteisėtumą, bet būdamas pagal tarnybą pavaldus A. D. ir priklausomas nuo jo, prieš nuvykdamas į minėtą įvykio vietą, nupirko A. D. nurodytus gėrimus ir produktus, nuvežė juos nurodytu adresu ir perdavė A. D.. Šiais savo veiksmais A. D. iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki rugpjūčio mėn. įvertintos kaip atskiri nusikalstamos veikos epizodai, tačiau kai yra ta pati tyčios forma ir nusikalstamais veiksmais siekiama to paties rezultato, tai visos padarytos nusikalstamos veikos laikytinos tęstiniu nusikaltimu ir todėl skiriant bausmę nėra teisinio pagrindo taikyti BK 63 str. nuostatas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo kaltę grindė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais ir pajėgų bei priemonių išdėstymo grafikais. Apeliantas mano, kad šie įrodymai nepatvirtina, kad jis įvykdė kokią nors nusikalstamą veiką. Teigia, kad esant analogiškoms aplinkybėms, t. y. Klaipėdos apygardos ONKTS prokuroro 2009-10-16 ir 2011-06-20 nutarimai, vienu atveju A. D. veiksmuose neįžvelgiama baudžiamojo nusikaltimo sudėties, o kitais atvejais – tokie patys veiksmai jau vertinami kaip nusikalstami. Liudytojų parodymams ikiteisminio tyrimo metu buvo daroma įtaka, nes jų parodymai beveik identiški, jie į apklausą buvo vežami tiesiai iš darbo, nepaaiškinus kokiu tikslu, jiems aiškino, kad nuo jų parodymų priklauso ar jie liks toliau tarnyboje, ar jiems bus iškeltos baudžiamosios bylos. Be to, nei vienam iš pavaldžių darbuotojų, kurie neva tai užmaskuoto prašymo pagrindu nesurašė administracinių teisės pažeidimų, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors formaliai jų veiksmai atitiktų BK 229 str. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008-03-10 važiuoklės blokavimo įtaisą L. G. B. priklausančiam automobiliui nuėmė A. M., kuris negalėjo žinoti, kokį nurodymą A. D. neva tai užmaskuotai nurodė T. P.. 2008-07-13 pavaldiems darbuotojams nurodė, kad L. G. B. prie automobilio bus tik 16 val., todėl neverta važiuoti anksčiau. Teigia, kad nei pagal liudytojų parodymus, nei pagal pokalbių turinį jokių neteisėtų nurodymų niekam nedavė ir savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu A. D. ėjo Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigas ir privalėjo tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, vykdyti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo kontrolę, tirti gyventojų pareiškimus, pasiūlymus, skundus dėl eismo gerinimo, viešosios tvarkos užtikrinimo. Todėl tai, kad žmonės skambindavo tiesiogiai ir A. D. kreipdavosi į pavaldinius dėl situacijos išsiaiškinimo, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Nurodo, kad T. P. ir L. I. skambino todėl, kad buvo įsitikinę, jog važiavimo blokavimo įtaisas uždėtas nepagrįstai, todėl A. D. siuntė pareigūnus išsiaiškinti situaciją. A. P. yra invalidas, turi specialų ženklą, leidžiantį statyti automobilį ir draudžiamojoje zonoje, todėl žinodamas šią aplinkybę nusiuntė pareigūnus nuimti blokatorių nuo jo automobilio. J. K. paprašė nupirkti gėrimų ir cigarečių iš draugiškumo, o ne dėl tarnybinio priklausomumo, be to, prašė ne tarnybos metu. 2008-06-12 paprašė A. M. parvairuoti A. P. automobilį, nežinodamas, kad A. P. yra neblaivus. Tačiau taip A. D. siekė užkirsti pavojų visuomenės saugumui, nes A. P. nušalino nuo vairavimo. A. M. teisme patvirtino, kad turėjo laisvą laiką skirtą papietauti ir šio laiko sąskaita sutiko parvairuoti A. P. automobilį. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pavaldiniams nedavė jokių konkrečių neteisėtų nurodymų, jokių poveikio priemonių jų atžvilgiu netaikė, nesiaiškino, kokių tikslų apeliantas siekė skambindamas pavaldiniui, t. y. ar vykdyti tiesioginę pareigą ar nuslėpti padarytą teisės pažeidimą. Liudytojai patvirtino, kad jokių poveikio priemonių jų atžvilgiu netaikė ir nesiaiškino kokius veiksmus jie atliko. Teismo nuosprendyje nurodyti tik deklaratyvūs didelės žalos požymiai, o iš esmės net ir prokurorų nutarimuose nurodyta, kad jeigu ir buvo padaryti kai kurie asmenų administracinės teisės pažeidimai, tai jie yra nežymūs. Apelianto veiksmai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, buvo paskirta drausminė nuobauda ir buvo perkeltas dirbti į Telšių AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VTS viršininko pareigas.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nors nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. D. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.

A. D. apeliacinio skundo teiginius, kad savo pavaldiniams jokių konkrečių neteisėtų nurodymų nedavė, o vykdydamas pareigybines instrukcijas kreipdavosi į savo pavaldinius išsiaiškinti situaciją, paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. D. nurodymus „pažiūrėkit“, „išsiaiškinkit“ suprasdavo, kaip nurodymą, kad nereikia bausti vairuotojo už pažeidimą (3 t., b. l. 125). Liudytojas D. K. parodė, kad 2008-10-12 A. D. užmaskuotai paprašė nebausti pažeidėjos, pasakė „duoti diržo“, gal tai reiškia „bausti švelniau“ (3 t., b. l. 45). Nors liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad perduodamas L. S. viršininko nurodymą dėl automobilio ratų atblokavimo, galvojo, jog reikia nubausti (3 t., b. l. 114), tačiau patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė priešingai, t. y. kad yra buvę ir daugiau atvejų, kad A. D. netiesiogiai užuominomis nurodydavo nebausti pažeidėjų. Nors jis tiesiogiai nesakydavo, kaip reikia elgtis, tačiau jis pasakydavo, kad gal reikėtų atblokuoti ratus ar pasižiūrėti švelniau, o tai reikšdavo, kad reikia nebausti (1 t., b. l. 188). Nors liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu teigia, kad A. D. neprašydavo jo vykdyti neteisėtus nurodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (3 t., b. l. 115). Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad A. D. paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia kaip nors išspręsti susidariusią situaciją dėl pažeidimo, „pažiūrėti lengviau“. Kaip jis konkrečiai sakydavo, negali pasakyti, neprisimena, tačiau suprasdavo, kad pažeidėjų bausti nereikia ir nesurašęs administracinio teisės pažeidimo protokolų, juos paleisdavo (1 t., b. l. 191). Liudytojas J. K. parodė, kad pažeidėjo nenubaudė, nes paskambino viršininkas A. D., nors jis tiesiogiai neprašė, bet taip suprato iš pokalbio (3 t., b. l. 117). Šie liudytojai patvirtino supratę, iš A. D. gautus nurodymus, kaip nurodymą nebausti pažeidėjo. O tai, kad policijos pareigūnai teisingai suprato savo viršininko nurodymus, patvirtina tolesni A. D. veiksmai, nes jo domėjimasis įvykiu baigdavosi nuėmus nuo automobilio važiuoklės užblokavimo įtaisą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. D., būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus. A. D. naudodamasis savo autoritetu ir siekdamas padėti išvengti pažeidėjams administracinės atsakomybės, neteisėtai užmaskuotai, savo pavaldiniams duodavo neteisėtus nurodymus, kuriuos šie vykdydavo, nenorėdami prieštarauti A. D., kuris buvo jų tiesioginis viršininkas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. D. su A. M. nekalbėjo ir šis negalėjo žinoti, kokį nurodymą jis davė T. P.. Tačiau šį apeliacinio skundo argumentą paneigia 2008-03-10 užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. D. ir T. P., kurių metu A. D. sužinojo, jog T. P. jo nurodymus žadėjo perduoti pareigūnui dirbančiam šaukiniu „79“ (1 t., b. l. 70-71). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. prašo vadovautis pirminiais jo parodymais, kad 2008-03-10 jam paskambino A. D. ir nurodė nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), pažiūrėti kokia situacija su užblokuotu automobilio ratu. Iš A. D. pasakymo jis suprato, kad turi nuvažiavęs atblokuoti automobilio ratą ir pažeidėjo nebausti, nes šis galimai yra A. D. draugas. Kadangi tuo metu turėjo daug darbo, nespėjo nuvažiuoti. Po valandos vėl paskambino A. D., kuris buvo akivaizdžiai nepatenkintas. Bet jis buvo vis dar užimtas, todėl A. D. pasakė, kad jo nurodymą perduos ekipažui „79“. A. D. liepė kuo greičiau tai padaryti, nes tame automobilyje laukia žmogus. Po pokalbio jis perdavė nurodymą ekipažui „79" (1 t., b. l. 171-174). Liudytojas A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2008-03-10 nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuėmė nuo automobilio „Toyota Land Cruise“ ratų blokatorių. Kas jam pasakė nuvykti atblokuoti automobilį, jis neprisimena, tačiau neatmeta galimybės jog tai jam pasakė T. P.. Jis gavo nurodymą ir jį įvykdė (1 t., b. l. 177-180, 3 t., 113). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad A. D. skambino T. P., nurodė nuimti nuo G. B. priklausančio automobilio važiuoklės blokavimo įtaisą. Tai, kad T. P. buvo užimtas ir neįvykdė viršininko nurodymų, nereiškia, kad A. D. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes T. P. viršininko nurodymą perdavė A. M., kuris nuėmė nuo G. B. priklausančio automobilio važiuoklės blokavimo įtaisą ir nesiaiškino, ar buvo padarytas teisės pažeidimas ar ne. Tiek A. M., tiek T. P., būdami pagal tarnybą pavaldūs A. D. ir priklausomi nuo jo, vykdė jo neteisėtus reikalavimus. Nuteistojo A. D. argumentas, kad iš pokalbių išklotinių negali spręsti, jog jis liepė nuvažiuoti ir nuimti blokatorius yra atmestinas. 2008-03-10 pokalbių tarp A. D. ir G. B., A. D. ir T. P. išklotinė (1 t., b. l. 69-71) patvirtina, kad nors A. D. tiesiogiai nurodymų ir nedavė policijos pareigūnams, tačiau jie suprato, kad automobilio ratų blokavimo įtaisą reikia nuimti, be to ir G. B. suprato, kad paskambinus A. D. jis galės išvažiuoti. Nors apeliaciname skunde teigiama, kad dėl 2008-07-13 užblokuoto G. B. automobilio, jis rūpinosi, jog pareigūnai be reikalo nevažiuotų į įvykio vietą, nes G. B. pranešė, jog bus tik apie 16 val., tačiau iš pokalbio išklotinės matyti, kad 2008-07-13, 13.49 val., G. B. A. D. prašo, kad pareigūnai atblokuotų jo automobilio ratus. A. D. jam sako, kad kai bus vietoje, paskambintų ir viskas bus tvarkoje. Tačiau A. D. iki 16 val. nepranešė savo pavaldiniams, jog G. B. nebus ir tik po 16 val., paskambinus G. B., A. D. paskambino M. Ž. ir pasakė, kad draugo mašina užblokuota. Pareigūnas pažadėjo nuvažiuoti (1 t., b. l. 92). Todėl apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistasis nepiktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, o rūpinosi, kad pavaldiniai be reikalo nevažiuotų prie automobilio, nes G. B. iki to laiko nebus, paneigia užfiksuoti telefoniniai pokalbiai.

A. D. apeliacinio skundo argumentas, kad L. I. jam skambino, nes buvo įsitikinęs, jog ant važiuoklės blokavimo įstaisas yra uždėtas nepagrįstai yra atmestinas. Liudytojas L. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino E. Š. ir prašė išsiaiškinti, kodėl užblokuotas jos automobilis. Paskambinęs A. D., pasakė, kad reikia susitikti. Susitikus, jis paprašė A. D. išsiaiškinti, kodėl E. Š. automobilis, stovintis eilėje su kitais automobiliais yra vienintelis užblokuotas. Šis žadėjo pasiaiškinti (3 t., b. l. 111). Tai patvirtina ir 2008-08-20 telefoninio pokalbio išklotinė (1 t., b. l. 95). A. D. po 10-15 min. paskambino S. Š. ir nurodė, nuvažiuoti ir pasižiūrėti į (duomenys neskelbtini) g. (1 t., b. l. 96). Tačiau, kai L. I. paskambino ir pasakė, kad pareigūnai atvažiavę neatblokavo automobilio, perskambino S. Š. ir paaiškino, kad nereikėjo laukti vairuotojo, reikėjo atblokuoti automobilio ratus ir prašė paskubėti (1 t., b. l. 98-97). A. D. žodžiai L. I., „pareigūnai pribėgs ir sutvarkys“ rodo, kad A. D. supranta, jog S. Š. nuvažiavęs atblokuos automobilį stovintį (duomenys neskelbtini) g. S. Š. parodė, kad vykdė viršininko nurodymą, nesiaiškino ir nesidomėjo ar automobilis stovintis (duomenys neskelbtini) gatvėje atvežė neįgaliuosius ar ne (3 t., b. l. 112). Tai, kad L. I. A. D. pažįsta ir susitiko pasiaiškinti dėl E. Š. automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) g., rodo, kad į A. D. jis kreipėsi, kaip į draugą, kuris gali padėti. Byloje nėra duomenų, kad L. I. kreipėsi į A. D., kaip E. Š. įgaliotas asmuo. A. D. net neišsiaiškinęs, ar ant automobilio važiuoklės blokavimo įtaisas yra uždėtas pagrįstai, nurodė pareigūnams prietaisą nuimti.

2008-06-18 (duomenys neskelbtini), buvo užblokuotas A. P. priklausantis automobilis. Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. D. paskambino ir paklausė ką daryti, nes jo automobilis užblokuotas (3 t., b. l. 123). A. D. pasakė, kad pasidomės, tolesnio pokalbio metu A. P. klausė, ar atrakins jo mašiną, A. D. atsakė, kad paskambins ir pasižiūrės (1 t., b. l. 87). A. D. paskambinęs J. K., pažadėjo nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Liudytojas J. K. parodė, kad nuėmė blokatorių, pažeidėjo nenubaudė, nes paskambino viršininkas, nors jis tiesiogiai to neprašė, bet tą suprato iš pokalbio (3 t., b. l. 117). Iš šių parodymų matyti, jog tai, ar A. P. turėjo neįgaliojo pažymėjimą, leidžiantį jam statyti automobilį draudžiamojoje zonoje, niekas nesiaiškino, nes paskambino viršininkas ir J. K. nuvažiavęs nuėmė blokatorių.

Nepagrįsti A. D. teiginiai, kad žmonės skambino jam tiesiogiai, o jis kreipdavosi į pavaldinius, norėdamas išsiaiškinti situaciją. Tačiau iš liudytojų L. I., A. P., J. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra aišku, kad A. D. naudodamasis savo kaip vadovo autoritetu prieš pavaldinius, siekė padėti pažeidėjams išvengti administracinės atsakomybės. Jeigu, kaip teigia A. D., jis gaudavo skundus dėl nepagrįstai užblokuotų automobilių ratų, tai turėjo tokius skundus ištirti, o ne skambinti tiems patiems pareigūnams, kuriems būdavo aišku, kad automobilio važiuoklės blokavimo mechanizmas turi būti nuimtas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis J. K. paprašė nupirkti gėrimų ir cigarečių ir atvežti juos į (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, o tik iš draugiškumo. Tačiau bylos duomenys šį nuteistojo teiginį paneigia. Liudytojas J. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) suveikė saugomo objekto signalizacija, tačiau paskambino A. D. prašė jam atvežti degtinės, priekaištavo, kad „suveikimas“ jiems svarbiau, nei jis. Todėl J. K. greitai nuvežė degtinės viršininkui nurodytu adresu, po to išvyko į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 117). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina 2008-08-31 telefoninio pokalbio išklotinė (1 t., b. l. 101-102).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2008-06-12 jis kartus su A. D. gėrė alkoholinius gėrimus jo sodyboje prie (duomenys neskelbtini). Vakare jis norėjo su savo sunkvežimiu parvažiuoti namo, tačiau A. D. neleido. Jie susitarė, kad A. P. sunkvežimį išvairuos į pagrindinį sodo bendrijos kelią, o toliau vairuos kažkoks A. D. pavaldinys ar pažįstamas (3 t. b. l. 123). Nors A. D. teigia, kad nežinojo, jog A. P. yra išgėręs, tačiau, jo veiksmai, t. y. neleido vairuoti, paprašė pavaldinio, kad parvairuotų sunkvežimį į (duomenys neskelbtini), rodo, jog tikrai žinojo apie A. P. neblaivumą. Liudytojas A. M. patvirtino, kad sunkvežimį parvairavo į (duomenys neskelbtini) tarnybos metu (3 t., b. l. 113). Šie įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad A. D. nežinojo, jog A. P. vairuoja sunkvežimį neblaivus, o tik kilus įtarimui dėl netinkamo vairavimo, iškarto A. P. nuo vairavimo nušalino. A. D., tikrai žinojo, kaip turi elgtis pareigūnas, pastebėjus įtartiną vairavimą. Tačiau jo veiksmai neatitiko nurodytų įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kvalifikuojamo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, motyvas, tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-76/2007). Akivaizdu, kad A. D. piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi siekė padėti savo pažįstamiems išvengti atsakomybės arba patenkinti savo asmeninius poreikius. Pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo ir nuosprendyje išdėstė. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiškino, kokių tikslų A. D. siekė, skambindamas pavaldiniams.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas A. D. kaltę grindė ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kurie yra beveik identiški, be to, liudytojams apklausos metu buvo daromas poveikis. Nors liudytojai A. M., M. Ž., D. Š., G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas, tačiau jie patvirtino savo duotus parodymus apie A. D. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų apklausų protokoluose liudytojai pasirašė, kad parodymai surašyti teisingai (1 t., b. l. 163-165, 177-180, 184-187, 2 t., b. l. 56-59). Teisme buvo apklausta liudytoja, Policijos departamento Imuniteto valdybos korupcijos tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja, E. V., kuri parodė, kad apklausų metu niekam jokio spaudimo nedarė. Apklausos protokolus surašė pagal liudytojų žodžius, kuriuos jie perskaitydavo ir pasirašydavo, o jei kas netikdavo pirmą kartą perskaičius, pataisydavo ir tada pasirašydavo (3 t., b. l. 120-121). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu liudytojai būtų patyrę spaudimą, apie tai jie užsiminė tik teisme. Be to policijos pareigūnai A. M., M. Ž., D. Š., pagal savo išsilavinimą ir patirtį tikrai žinojo savo teises ir galėjo surasti būdų nepasiduoti daromam spaudimui. Pirmosios instancijos teismas perskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojų parodymus, BPK 276 straipsnio nuostatų nepažeidė, šiuos parodymus išanalizavo, sulygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė atitinkamas išvadas, paneigiančias A. D. gynybos versiją, kad liudytojams buvo daromas spaudimas jį apkalbėti.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, dėl padarytos didelės žalos valstybei. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nuosprendyje aptarė piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymius, pasirėmė susiformavusia teismų praktika, atsižvelgė į nustatytas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad A. D. būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad A. D. pažįstamiems asmenims padėjo išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, pasinaudodamas savo autoritetu, užmaskuotai duodavo pavaldiniams neteisėtus nurodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. D. savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardą, pažeidė kaltinime nurodytas teisės normas, sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos autoritetą ir prestižą, iškreipė Lietuvos policijos veiklos principus bei funkcijas, nuteistasis minėtais veiksmais akivaizdžiai pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, sudarė nebaudžiamumo atmosferą, siekdamas padėti išvengti kitiems asmenims administracinės atsakomybės, kaip vadovas į šiuos veiksmus, įtraukdamas savo pavaldinius, tokiais savo veiksmais be jokios abejonės padarė didelę žalą valstybei.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties dalyko. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Tęstinės veikos padarymo atveju visi atskiri nusikalstamos veikos epizodai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis. Apeliacinio skundo teiginys, kad A. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip tęstinė nusikalstama veika yra nepagrįstas. Bylos duomenimis A. D. būdamas valstybės tarnautoju - Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. l d. 5 p., 21 str. l d. 2 p. reikalavimus, pažįstamiems asmenims padėjo išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, taip pat piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pavaldiniui nurodė palikti tarnybą ir nuvairuoti sunkvežimį į (duomenys neskelbtini), be to pavaldiniui nurodė, prieš vykstant į įvykio vietą, nupirkti alkoholinių gėrimų, cigarečių ir automobiliu atvežti nurodytu adresu. Nors kai kurie padaryti nusikaltimai turi panašumų, tačiau, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti padaryti vieninga tyčia siekiant vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato. A. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog turėjo bendrą sumanymą ir duodamas neteisėtą nurodymą pavaldiniams žinojo, kad tęs šią nusikalstamą veiką. Be to, nenustatyta, kad A. D. neteisėtus nurodymus pavaldiniams duodavo nuolat, tai yra jis to negalėjo numatyti iš anksto ir taip siekti vieningo bei aiškiai apibrėžto rezultato. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog A. D. visus nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo atskirai pagal BK 228 str. 1 d.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą atmesti.