- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- eA-2561-492/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02062-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. G. (J. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK) su skundu, kuriame prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymą Nr.V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-56), Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-57), Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2019 m. vasario 22 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti bankroto administratoriaus J. G. bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimą ir išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Gudara“ (toliau – ir Bendrovė) (Sąrašo Nr. B-JAI89) (Nutarimas išdėstytas Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokole Nr. B-3).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos įsakymais jam skirtos nuobaudos, dėl jų vyksta administraciniai ginčai. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punktu, 11⁷ straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad sąlygų, kuriomis esant panaikinamas bankroto administratoriaus pažymėjimas, egzistavimas negali būti formalus – nuobaudos turi būti galiojančios, teisėtos ir pagrįstos, Atestavimo komisijos pritarimas siūlymui panaikinti pažymėjimo galiojimą – taip pat teisėtas ir pagrįstas. Atestavimo komisijos nutarimas, kuriuo pritarta Tarnybos siūlymui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, Atestavimo komisija neatsižvelgė į nurodomų teisės pažeidimų pobūdį, mastą, kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas išdėstė nesutikimo su jam paskirtomis nuobaudomis argumentus, pažymėjo, kad Tarnyba nenustatinėjo įsakymuose nurodomų pažeidimų padarymo momento, kuris aktualus tuo aspektu, jog teisės norma numatanti administratoriaus juridinio asmens vadovo atsakomybę įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. Ginčo atveju skundžiami įsakymai priimti, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11⁷stripsnio 1 dalies redakcija, kuri nurodomų veikų, kaip pažeidimų, padarymo metu negaliojo. Įsakymai dėl nuobaudų skyrimo, kuriais grindžiami skundžiami administraciniai aktai dalyje dėl nuobaudos paskyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui yra visiškai be motyvų, t. y. juose nenurodoma dėl kokios priežasties nuobauda skiriama ne tik administratoriui juridiniam asmeniui, bet ir administratoriaus juridinio asmens vadovui. Pareiškėjui taikytos poveikio priemonės yra grindžiamos nepagrįstais ir neteisėtais įsakymais bei neteisėtu Atestavimo komisijos Nutarimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsileipime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Tarnyba nurodė, kad Atestavimo komisija, atsižvelgdama į Tarnybos 2019 m. sausio 28 siūlymą bei įvertinusi Tarnybos atliktuose neplaniniuose UAB „Gudara“ veiklos patikrinimuose nustatytas faktines aplinkybes, paskirtas nuobaudas bei įgyvendindama savo diskrecijos teisę, nutarė pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“. Naudojimasis diskrecija savaime nedaro Atestavimo komisijos priimto nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu. Esant Atestavimo komisijos Nutarimui, Tarnybos direktorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalimi, priėmė skundžiamus įsakymus, kurių pagrindu buvo panaikintas pareiškėjo pažymėjimo galiojimas, o pats pareiškėjas buvo išbrauktas iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.
4. LAGK 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 21R-314 (AG-242/02-2019) (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalį, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti iš Sąrašo, taip pat panaikino Tarnybos direktoriaus Įsakymą Nr. V4-56 ir Įsakymą Nr. V4-57. LAGK konstatavo, kad Atestavimo komisija, pritardama Tarnybos siūlymui, iš esmės netyrė ir nevertino Tarnybos direktoriaus įsakymais, kurių teisėtumas yra ginčijamas ir kurie yra faktiškai neįsiteisėję, konstatuotų pažeidimų turinio, sunkumo bei realiai sukėlusių pasekmių pobūdžio, neatskleidė, kokius konkrečius pažeidimus padarė būtent pareiškėjas. LAGK sprendė, kad Atestavimo komisijos Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas, o tuo pagrindu yra naikintini ir skundžiami įsakymai.
Šalies argumentai
5. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti LAGK sprendimą.
6. Tarnyba paaiškino, kad ji 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.14)D2-250 pasiūlė Atestavimo komisijai panaikinti bankroto administratoriaus pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo. Atestavimo komisija 2019 m. vasario 22 d. posėdyje pritarė Tarnybos pasiūlymui. Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. įsakymu V4-55 UAB „Gudara“ buvo išbraukta iš Sąrašo. Tarnybos Įsakymu Nr. V4-56 buvo panaikintas pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimas, o Įsakymu Nr. V4-57 jis buvo išbrauktas iš Sąrašo.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Tarnyba, nustačiusi, jog asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Šis reglamentavimas reiškia, kad Atestavimo komisija savo sprendimą papildomai privalo motyvuoti tik tada, kai nesutinka su Tarnybos siūlymu dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimo.
8. Tarnybos vertinimu, LAGK panaikintas Atestavimo komisijos Nutarimas turėtų būti traktuojamas kaip vienas iš tarpinių (procedūrinių) sprendimų, kuris nesukelia tiesioginių padarinių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kuriuo tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį Tarnybos sprendimą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1K-24 patvirtintuose Atestavimo komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) yra nustatyti reikalavimai priimamų nutarimų formai ir jų teisėtumui. LAGK nenustatė šių reikalavimų pažeidimų, todėl nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu. Tarnyba nesutiko su LAGK išvada, kad Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Šiuo atveju Atestavimo komisija taip pat atsižvelgė į faktą, kad Bendrovė turėjo net 11 galiojančių nuobaudų, o pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. jau buvo paskirtos 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisijos išvados pagrįstos Tarnybos patikrinimų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl nereikalauja papildomo pagrindimo. Atestavimo komisija, prieš priimdama Nutarimą, buvo susipažinusi su Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais Tarnybos direktoriaus įsakymais: 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V4-27 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB ,,Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-27), 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V4-30 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB ,,Gudara” ir J. G. skyrimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-30) ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V4-44 „Dėl nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ (toliau – ir Įsakymas V4-44), kuriais tiek Bendrovei, tiek jos vadovui (pareiškėjui) buvo paskirta po 3 nuobaudas – viešus įspėjimus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo Bendrovės vadovas, įgaliotas administruoti įmonių bankroto procesus, kuriuose Tarnyba nustatė pažeidimus. Nei Bendrovė, nei pareiškėjas nesiėmė veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Tarnybos priimtų sprendimų galiojimu, taikymo.
10. Tarnybos vertinimu, pareiškėjas suklaidino LAGK, posėdžio metu pateikė netikslią informaciją dėl Bendrovės papildomai pradėto administruoti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „ARRAP“ bankroto proceso. Pareiškėjas nutylėjo informaciją, jog BUAB „ARRAP“ bankroto administratoriumi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo paskirta UAB „Gudara“, kuri tik 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo pakeista kitu bankroto administratoriumi. Tarnyba taip pat patikslino Atestavimo komisijos Nutarime pateiktą informaciją, kad pareiškėjas vadovavo bankroto administratoriui UAB „Baltesco“, kuris 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Eliotas“ bankroto administratoriumi, o pareiškėjas buvo UAB „Baltesco“ įgaliotas administruoti MB „Eliotas“ bankroto procesą. Atsakovas nurodė, jog bankroto administratorius UAB „Gudara“ ir jos vadovas bei įgaliotas asmuo pareiškėjas įmonių bankroto procesus administravo aplaidžiai, nesiėmė veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, dėl ko bankroto administratoriui UAB „Gudara“ buvo paskirta 11, o pareiškėjui – 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisija pagrįstai pritarė Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, o Nutarimas yra pagrįstas.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas J. G. atsiliepime į skundą, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka, jog ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi. Įtvirtintos normos aiškintinos kompleksiškai, o ne atsiejant Atestavimo komisijos ir Tarnybos kompetenciją, kaip visiškai savarankišką. Pareiškėjo teigimu, Atestavimo komisijos išvada yra įsakymo sudėtinė dalis, kurioje nurodomi administracinio sprendimo priėmimo motyvai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos VAĮ nuostatos bei gero administravimo principas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba nenustatinėjo pažeidimų, kurių pagrindu buvo priimti šioje byloje skundžiami įsakymai, padarymo momento.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba ir Atestavimo komisija nevertino šių aplinkybių: pareiškėjas administratoriaus juridinio asmens vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. balandžio 3 d., o UAB ,,Gudara“ drausminės nuobaudos buvo skirtos už pažeidimus, padarytus nuo 2016 m., t. y. už laikotarpį, kuriuo pareiškėjas jokių ryšių su UAB ,,Gudara“ neturi, nes tuo metu Bendrovei vadovavo kiti asmenys. 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. D4-120 ir išvadoje Nr. D4-125 nurodomų veikų, Tarnybos vertinamų kaip pažeidimai, padarymo momentas – iki 2018 m. gruodžio 1 d. Neproporcingą administruojamų įmonių kiekį prisiėmė ne pareiškėjas, bet ankstesnis vadovas. Skundžiami įsakymai grindžiami ne pareiškėjo, o Bendrovės galimai neteisėta veika.
13. Pareiškėjas nurodė, kad Atestavimo komisijos sprendimas jam sukėlė teisinius padarinius, nes jo pagrindu panaikintas Pažymėjimas, pareiškėjas išbrauktas iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.
14. Pareiškėjas teigė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už V. K. komercinės firmos administravimą, nors jis šios įmonės neadministravo.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė atsakovo prašymą.
16. Teismas, be kita ko, sprendė, kad Atestavimo komisija turėjo pasisakyti ir dėl Tarnybos įsakymuose Nr. V4-27 ir V4-30 bei V4-44 konstatuotų pareiškėjo pažeidimų pobūdžio, sunkumo bei masto. Toks vertinimas taip pat turėjo būti pateiktas 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 išraše. Įsakymas Nr. V4-56 buvo grindžiamas Atestavimo komisijos protokolu, todėl jis, teismo vertinimu, savo turiniu yra motyvuojamoji dalis, kadangi kitų reikšmingų tyrimui duomenų nebuvo pateikta. Argumentai, kad bankroto administratorius nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, nepagrindė konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba nurodė, jog pareiškėjas turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymais Nr. V4-27 ir V4-30 ir 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V4-44, tačiau teismas nurodė, kad šie Tarnybos direktoriaus įsakymai buvo apskųsti LAGK ir dėl jų nebuvo pasibaigę ginčai teisme. Teismas darė išvadą, kad Atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdžio metu nė viena pareiškėjui paskirta nuobauda nebuvo galiojanti. Teismo vertinimu, nebuvo atliktas išsamus ir individualus pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų tyrimas.
Šalies argumentai
17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti LAGK sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-978-415/2021 Tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuobaudos pareiškėjui kaip asmeniui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikytos už tuos pažeidimą sudarančius veiksmus (neveikimą), kurie buvo padaryti po 2018 m. gruodžio 1 d., todėl konstatavo, kad buvo skirtos dvi nuobaudos ir tai atitinka ĮBĮ nustatytas sąlygas, kad būtų sprendžiama dėl pareiškėjo išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Vertinant Atestavimo komisijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą atsižvelgtina į visumą tirtų faktinių aplinkybių, kurios, inter alia (be kita ko), fiksuotos ir išvadose dėl neplaninių patikrinimų. Argumentai, kad bankroto administratorius nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, yra grindžiami būtent tais vertinimais, kurie fiksuoti išvadose dėl neplaninių patikrinimų, kur ir atskleidžiamos konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2664-261/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Tarnybai dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymo Nr. V4-27 bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymo Nr. V4-30 dalių, kuriomis pareiškėjui paskirta nuobauda, panaikinimo, o šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-462-281/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Įsakymo Nr. V4-44 teisėtumo ir pagrįstumo, nėra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija nurodė, kad tai, jog dėl įsakymų, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kilęs ginčas spręstas LAGK, jų galiojimo savaime nesustabdo.
III.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu atsakovo Tarnybos prašymą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad;
20.1. Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.14)D2-250 pasiūlė Atestavimo komisijai panaikinti bankroto administratoriaus J. G. Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“. (LAGK byla, b. l. 31–32).
20.2. Tarnyba 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (8.14) D2-365 Atestavimo komisijai pateikė papildomą informaciją, t. y. Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. (vyko posėdis 2019 m. vasario 22 d.) protokolą, kurio protokoliniu sprendimu nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti bankroto administratoriaus J. G.bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“.
20.3. Tarnybos direktorius skundžiamu Įsakymu Nr. V4-56, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punktu,11⁷ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-34 patvirtintų Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktu, Taisyklių 30 punktu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (toliau – ir Tarnybos nuostatai), 14.3 papunkčiu, Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V1-258 „Dėl pavedimų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus pavaduotojui Jovaldui Černiauskui nustatymo“ 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdyje (2019 m. kovo 1 d. protokolas Nr. B-3, svarstomas klausimas Nr. 3) nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą, nusprendė panaikinti jo galiojimą.
20.4. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 5 d. Įsakymu Nr. V4-57, atsižvelgdamas į Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. Įsakymą Nr. V4-56 bei vadovaudamasis ĮBĮ 11? straipsnio 6 dalies 2 punktu, Tarnybos nuostatų 9.4.2 papunkčiu, nusprendė išbraukti J. G. iš Sąrašo
21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje priimant Atestavimo komisijai 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalį, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti pareiškėją iš Sąrašo bei priimant Tarnybos direktoriui Įsakymą Nr. V4-56 ir Įsakymą Nr. V4-57, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, paskirtų po 2018 m. sausio 1 d.
22. Buvo nustatyta, kad dėl šių nuobaudų vyko teisminiai ginčai. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2664-261/2020 palikto nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Tarnybai dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymo Nr. V4-27 bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymo Nr. V4-30 dalių, kuriomis pareiškėjui paskirta nuobauda, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019 pakeitė Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymą Nr. V4-27 ir J. G. skirtą nuobaudą sušvelnino į įspėjimą, pakeitė Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymą Nr. V4-30 ir J. G. skirtą nuobaudą sušvelnino į įspėjimą.
23. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje eA-23-261/2022 panaikino Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. Įsakymo Nr. V4-44 dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G.
24. Teismas vertino, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pareiškėjui paskirtų nuobaudų (dviejų įspėjimų, kuriuos teismas paliko galioti sušvelninęs paskirtas nuobaudas – viešus įspėjimus) pakako tam, kad būtų priimti skundžiami šioje byloje sprendimai.
25. Teismas vadovavosi ĮBĮ 11⁷ straipsniu, kuris nustatė administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę ir įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas)). Teismas apžvelgė aktualų ĮBĮ 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punkte, 11⁶ straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, analizavo ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad Atestavimo komisija turi diskreciją nuspręsti, ar, esant 2 galiojančioms nuobaudoms, yra pagrindas naikinti pažymėjimo galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas nurodė, kad Įsakymas Nr. V4-56 yra, be kita ko yra grindžiamas ir protokoliniu sprendimu, t. y. Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. protokolu Nr. B-3, kuriuo buvo nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą. Kadangi minėtas protokolinis sprendimas yra sudėtinė aptariamo įsakymo dalis, teismas darė išvadą, kad jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl kaip visuma yra vertinamas ir šio akto teisėtumas bei pagrįstumas.
27. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymais Nr. V4-27 ir V4-30 ir 2019 m. vasario 6 d. Įsakymu Nr. V4-44, teismas pastebėjo, kad tai buvo trys vieši įspėjimai. Atestavimo komisijos Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, yra grindžiami būtent tais vertinimais, kurie fiksuoti išvadose dėl neplaninių patikrinimų, kur ir atskleidžiamos konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės.
28. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pasibaigus teisminiams ginčams, pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas; tai yra įspėjimai: dvi nuobaudos buvo sušvelnintos, viena panaikinta.
29. Teismo vertinimu, nors formaliai pareiškėjo situacija atitiko ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalį, tačiau teismas sprendė, kad Pažymėjimo galiojimo panaikinimas pareiškėjui yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatyta, kad J. G. neturėjo galiojančių nuobaudų iki minėtų dviejų įspėjimų, trečioji nuobauda panaikinta, taigi teisės aktų pažeidimų skaičius yra du (vienu metu skirtos nuobaudos) ir sistemiškumas nekonstatuojamas. Teismas atsižvelgė į turimų galiojančių nuobaudų sunkumą (pareiškėjui liko galioti ne vieši įspėjimai, o įspėjimai) ir pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose kitokių motyvų, kodėl pareiškėjo elgesiui įvertinti būtina skirti griežčiausią poveikio priemonę, kodėl tai proporcinga ir teisinga, nebuvo nurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas darė išvadą, kad LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Tarnybos prašymas negalėjo būti tenkinamas. Teismas konstatavo, kad LAGK sprendime nurodė kitokius motyvus, tačiau priėmė teisingą sprendimą. Teismo vertinimu, Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalis, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo yra neteisėta, nes nustatyti pažeidimai nebuvo proporcingi paskirtai poveikio priemonei. Teismas sprendė, kad neteisėti yra ir Nutarimo pagrindu priimti Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. Įsakymas Nr. V4-56 ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V4-57. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas Tarnybos prašymą atmetė.
31. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai ir nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl nurodė, kad jų nenagrinės.
IV.
32. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti LAGK sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.
33. Tarnyba akcentuoja, kad, atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tarnybos vertinimu, LAGK panaikintas Atestavimo komisijos protokolo Nutarimas dalyje, kurioje pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo turėtų būti vertinamas kaip vienas iš tarpinių (procedūrinių) sprendimų, kuris nesukelia tiesioginių pasekmių pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir kuriuo tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį Tarnybos sprendimą.
34. Tarnyba nurodo, kad Atestavimo komisija priimdama Nutarimą, vadovavosi neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais (Įsakymu Nr. V4-30, Įsakymu Nr.V4-27 ir Įsakymu V4-44), kuriais UAB “Gudara” ir pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, o Tarnybos direktorius, prieš priimdamas Įsakymą Nr. V4-56 ir Įsakymą Nr. V4-57 vadovavosi Atestavimo komisijos protokole suformuluotu pritarimu (minėtas faktas taip pat yra taip pat nurodytas pačiuose įsakymuose). Atestavimo komisijos protokolas turėjo būti vertinamas tik kartu su kitais Tarnybos priimtais sprendimais (Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais) o LAGK ir pirmosios instancijos teismas Nutarimo dalį vertino izoliuotai nuo kitų procedūrinių dokumentų. Taigi teismo sprendimo išvada, kad LAGK sprendimas teisėtas, nepagrįsta.
Atsiliepimas
35. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad teismas atsižvelgia į galiojančių pareiškėjui skirtų nuobaudų sunkumą, kad skundžiamuose sprendimuose nėra pakankamai motyvų. Tarnyba pažymi, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu (ĮBĮ 11⁷ str. 1 d.) įstatymų leidėjas siekė nustatyti, kad už konkretų pažeidimą nuobauda gali būti skiriama ir juridiniam bankroto administratoriui, ir jo vadovui, ir juridinio bankroto administratoriaus darbuotojui, atsakingam už konkretaus bankroto proceso administravimą. ĮBĮ pakeitimo įstatyme nereikalaujama už pažeidimą skirti nuobaudą arba juridiniam bankroto administratoriui, arba jo vadovui arba jo darbuotojui - nuobauda už tą patį pažeidimą gali būti skiriama vienu metu keliems subjektams. Skiriant nuobaudą keliems subjektams už tą patį pažeidimą, nuobauda skiriama už tą patį veikimą ar neveikimą, todėl nėra būtinybės ir net neįmanoma atskirai išsamiai pagrįsti kiekvieno iš subjektų atsakomybę.
36. Tarnyba pakartoja pirmosios instancijos teismui paduoto prašymo argumentus, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Tarnyba, nustačiusi, jog asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, privalo kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Taigi nėra svarbu, ar pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės yra vieši įspėjimai, ar įspėjimai, taip pat iš esmės nesvarbu, ar įspėjimai yra du ar trys. Jeigu Atestavimo komisija pritaria nurodytam siūlymui, Tarnyba priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį Atestavimo komisija savo sprendimą papildomai privalo motyvuoti tik tada, kai nesutinka su Tarnybos siūlymu dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
37. Atestavimo komisija, priimdama Nutarimą, be kita ko, vadovavosi aplinkybe, kad Tarnybos įsakymų, kuriais paskirtos nuobaudos, savaime nesustabdo šių įsakymų galiojimo ar vykdymo. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos – Tarnybos įsakymų galiojimas nebuvo sustabdytas, kas reiškia, kad Tarnybos įsakymai, kuriais pareiškėjui skirtos nuobaudos, galiojo Atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdžio metu ir priimant skundžiamus įsakymus Nr. V4-56 ir Nr. V4-57. Atestavimo komisijos protokole vertinta, kad nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra kliūčių svarstyti UAB „Gudara“ išbraukimo iš Sąrašo ir pareiškėjo Pažymėjimo panaikinimo klausimus. Atestavimo komisija taip pat atsižvelgė į faktą, kad Tarnyba atliktų neplaninių patikrinimų metu (nuo 2018 metų iki 2019 metų pradžios) buvo paskyrusi bankroto administratoriui UAB „Gudara“ net 11 nuobaudų, kito darbuotojo – bankroto administratoriaus, išskyrus pareiškėją, UAB „Gudara“ iš esmės neturėjo. Taigi akivaizdu, kad tokioje situacijoje tiesiogiai atsakingu už tinkamą bankroto procedūrų atlikimą administruojamose įmonėse buvo pareiškėjas.
38. Tarnyba taip pat pakartoja Atestavimo komisijos protokole aptartas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gebėjimu susitvarkyti su darbo krūviu, pažeidimų pasikartojimu ir pan. Tarnybos vertinimu, tokia, kad ir lakoniška argumentacija, yra pakankama, ypač atsižvelgiant į faktą, kad visos aplinkybės ir motyvai buvo nurodyti išvadose dėl neplaninio UAB „Gudara“ veiklos patikrinimo.
39. Tarnybos teigimu, Atestavimo komisija neturėjo antrą kartą vertinti neplaninių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių t. y. patikrinti, ar Tarnyba teisingai nustatė ir kvalifikavo UAB „Gudara“ ir Pareiškėjo bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atestavimo komisijos pareiga buvo vertinti, ar yra ĮBĮ numatytas pagrindas bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimui, t. y. ar administratorius turi dvi galiojančias nuobaudas, bei priimant sprendimą, atsižvelgti už kokius pažeidimus skirtos galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisija turi papildomai argumentuoti savo sprendimą tik tuo atveju, jei mano, kad Tarnybos siūloma poveikio priemonė – bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimas, yra neproporcinga administratoriaus padarytiems pažeidimams už kuriuos jam buvo skirtos nuobaudos. Pačių nuobaudų skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo Atestavimo komisija neturėjo teisės vertinti.
40. Tarnyba nurodo, kad LAGK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 11⁷ straipsnio, Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai vertino individualių aktų galiojimą, o pats Atestavimo komisijos protokolas, atsižvelgiant į paties protokolo turinį ir į kitus tarpinius dokumentus, yra pakankamai individualizuotas ir pareiškėjui suprantamas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vertino tik patį Atestavimo komisijos protokolą, o ne skundžiamus Tarnybos direktoriaus įsakymus, kurie ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, leidžia teigti, kad ginčą nagrinėjusi LAGK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
41. Pareiškėjas J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
42. Dėl Tarnybos argumentų, kad Atestavimo komisijos Nutarimas yra tarpinis-procedūrinis dokumentas pareiškėjas nurodo, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė ir įvertino ne tik Atestavimo komisijos Nutarimo dalį, bet ir Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadas ir jų pagrindu priimtus įsakymus, kuriais UAB „Gudara” ir pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas, kad skundžiamuose sprendimuose nenurodyta motyvų, kodėl pareiškėjui būtina skirti griežčiausią poveikio priemonę.
Šalies argumentai
43. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pareiškėjas nurodo, kad ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškintinos kompleksiškai, o ne atsiejant Atestavimo komisijos ir Tarnybos kompetenciją, kaip visiškai savarankišką. Pareiškėjo įsitikinimu, ir ĮBĮ, ir teismų praktikoje vienareikšmiškai suformuota taisyklė, jog priimat sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą arba išbraukti asmenį iš sąrašo turi būti įvertinama ar teisės teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimas yra proporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, taip pat, vertinamas teisės pažeidimo pobūdis, jo mastas ir bet kurios kitos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teigtina, jog Tarnybos argumentai, susiję su Atestavimo komisijos kompetencija, pareiga motyvuoti savo sprendimus, yra nepagrįsti ir patvirtina, kad Tarnyba priimdama ginčijamą poziciją nesivadovavo įstatymu (ĮBĮ) ir nevertino, ar pareiškėjui pritaikytos priemonės yra proporcingos nustatytiems teisės pažeidimams, taip pat, nevertino pažeidimo pobūdžio, masto ir kitų reikšmingų aplinkybių (t. y. kada pareiškėjas buvo paskirtas juridinio asmens vadovu, kad pareiškėjas anksčiau nėra gavęs nuobaudų; kt.). Taigi, priimant sprendimą dėl administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir Atestavimo komisija, ir Tarnyba faktiškai veikia kolegialiai ir kaip kolegiali institucija priima sprendimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais.
44. Pareiškėjas pastebi, kad Tarnybos teiginiai, kad nėra būtinybės (neįmanoma) išsamiai pagrįsti kiekvieno iš subjektų atsakomybę, kai sprendžiamas administratoriaus ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovo ir (arba) darbuotojo atsakomybės klausimas neatitinka įsiteisėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-23-261/2022, išvadų, kur aiškiai pasakyta, kad nuobauda turi būti individualizuota.
45. Akcentuodamas, kad atsakovui yra taikomos VAĮ nuostatos ir gero viešojo administravimo principas, pareiškėjas nurodo, kad LAGK sprendimo išvados, kad Atestavimo komisijos Nutarime pateikti teiginiai deklaratyvūs, kad neatskleistas būtent pareiškėjo padarytų pažeidimų turinys, sunkumas ir pan., yra pagrįstos ir Tarnybos nepaneigtos.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas skundžiamu sprendimu papildomai įvertino aplinkybes, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymai Nr. V4-30 ir Nr. V4-27 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pakeisti, o Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. Įsakymas Nr. V4-44 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas, t. y. teismas įvertino aplinkybę, jog įsakymai, kurių pagrindu priimtas Atestavimo komisijos Nutarimas, yra dalyje arba pilnai pripažinti neteisėtais – Iš neteisės negali kilti teisė. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad byloje yra įrodymų, jok kitiems bankroto administratoriams, nustačiusi sistemingų pažeidimų jų veikloje, nuobaudų neskiria, taip pat administratoriams, turintiems net 3 galiojančias drausmines nuobaudas, netaiko tokių poveikio priemonių, kaip išbraukimas iš bankroto administratorių sąrašo ir bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimas. Tokia Tarnybos pozicija demonstruoja išimtinai neigiamą, diskriminacinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
47. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra atsakovo sprendimų (Nutarimo ir Įsakymų Nr. V4-56 ir Nr. V4-57) panaikinti pareiškėjui bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, teisėtumas ir pagrįstumas.
48. ĮBĮ 11⁷ straipsnis, reglamentuojantis administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, su pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. Bankroto administratorius juridinis asmuo gali būti išbraukiamas iš asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, sąrašo tik tuo atveju, jeigu jis turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (3 d.).
49. Pagal ĮBĮ 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punktą, bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, kai asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, turi dvi galiojančias nuobaudas ir Atestavimo komisija šio įstatymo 11⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pritaria 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti pažymėjimo galiojimą.
50. Pagal ĮBĮ 11⁶ straipsnio 2 punktą, pagrindas išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo yra bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas.
51. Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju Tarnyba), nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu Atestavimo komisija pritaria nurodytam siūlymui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepritarti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
52. Taigi Atestavimo komisija turi diskreciją nuspręsti, ar, esant 2 galiojančioms nuobaudoms, yra pagrindas naikinti pažymėjimo galiojimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-187-575/2021, 26 p., (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).
53. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu Tarnybos pareigą kreiptis į Atestavimo komisiją su siūlymu panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, ir Atestavimo komisijai suteikiančiu diskreciją pritarti, ar įvertinus taikytinos priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, pritarti ar nepritarti siūlymui, siekiama objektyvaus administracinio sprendimo priėmimo. Atestavimo komisijos pritarimas yra būtinas ir nulemiantis vėlesnio Tarnybos sprendimo priėmimą, taigi ginčijamų Įsakymų Nr. V4-56 ir Nr. V4-57 priėmimas yra neatsiejamas nuo Nutarimo priėmimo, ginčijant Įsakymus iš esmės yra ginčijamos pasekmės, kilusios Nutarimo pagrindu. Minėtame straipsnyje įtvirtintas mechanizmas panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, kai sprendimo priėmime dalyvauja Atestavimo komisija, turi užtikrinti, kad procedūra bus objektyvi ir nešališka. Tarnyba, nustačiusi pažeidimus, tik esant Atestavimo komisijos pritarimui, turi teisę taikyti poveikio priemonę, taigi jos sprendimu (byloje ginčijamais Įsakymais) buvo tik formaliai įtvirtintas Atestavimo komisijos Nutarimas. Priimdama Įsakymus Tarnyba iš esmės remiasi Atestavimo komisijos Nutarimu, papildomo tyrimo nei vertinimo neatlieka (žr. Komisijos bylos l. 39, 40).
54. Tai leidžia daryti išvadas, kurių viena – kad Atestavimo komisijos Nutarimas sukelia savarankiškas materialias pasekmes, kurios Tarnybos Įsakymais yra tik formalizuojamos, todėl Atestavimo komisijos Nutarimas yra neatsiejama Tarnybos Įsakymų priėmimo procedūros dalimi bei administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Kita išvada, darytina nagrinėjamu atveju, yra susijusi su Atestavimo komisijai įstatymo leidėjo suteikta diskrecija. Tai reiškia, kad pritardama ar nepritardama Tarnybos siūlymui, Atestavimo komisija turi įvertinti pažymėjimo galiojimo panaikinimo proporcingumą nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Toks reglamentavimas nereiškia, kad Atestavimo komisijai tenka pareiga antrą kartą vertinti neplaninių patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, patikrinti, ar Tarnyba teisingai nustatė ir kvalifikavo UAB „Gudara“ ir pareiškėjo bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei iš naujo nagrinėti, ar neplaninių patikrinimų metu nustačius pažeidimus pagrįstai pritaikytos nuobaudos, tačiau Atestavimo komisijai tenka pareiga savarankiškai įvertinti, ar Tarnybos nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą taikyti prašomą poveikio priemonę ir tai atitinkamai motyvuoti.
55. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui pritaikytos priemonės pagrįstumo, pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019 buvo pakeistas Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymas Nr. V4-27 ir J. G. skirta nuobauda – viešas įspėjimas sušvelninta į įspėjimą, bei pakeistas Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. Įsakymas Nr. V4-30 ir J. G. skirta nuobauda – viešas įspėjimas sušvelninta į įspėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje eA-23-261/2022 panaikino Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. Įsakymo Nr. V4-44 dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G. Teismų sprendimais nustatytos aplinkybės negalėjo būti žinomos Atestavimo komisijai priimant Nutarimą, tačiau nagrinėjamoje byloje jos turi prejudicinę reikšmę.
56. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas nėra nurodęs motyvų, kodėl pareiškėjo elgesiui įvertinti būtina skirti griežčiausią poveikio priemonę, teismas pritaikytą priemonę vertino kaip neproporcingą padarytiems pažeidimams, Atestavimo komisijos siūlymą pritarti Tarnybos siūlymai poveikio priemonei panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo pripažino neteisėtu, taip pat neteisėtais pripažino Nutarimo pagrindu priimtus Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. Įsakymą Nr. V4-56 ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. V4-57.
57. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde Tarnyba nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų paneigtos esminės pirmosios instancijos teismo išvados, kad taikant pareiškėjui pačias griežčiausias poveikio priemones, jo atsakomybės laipsnis nebuvo tinkamai individualizuotas. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Atestavimo komisija atsižvelgė į faktą, kad Tarnyba atliktų neplaninių patikrinimų metu (nuo 2018 metų iki 2019 metų pradžios) buvo paskyrusi bankroto administratoriui UAB „Gudara“ net 11 nuobaudų, kai kito darbuotojo – bankroto administratoriaus, išskyrus pareiškėją, UAB „Gudara“ iš esmės neturėjo, laikytini neturinčiais reikšmės teismo padarytoms išvadoms. Pažymėtina, kad byloje sprendžiama dėl atsakomybės taikymo pareiškėjui – konkrečiam fiziniam asmeniui, kurios taikymas numatytas pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnį nuo 2018 m. gruodžio 1 d., ir prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad per šį laikotarpį pareiškėjui taikyta atsakomybė pareiškiant du įspėjimus. Teismui nebuvo jokio pagrindo atsižvelgti į juridiniam asmeniui anksčiau pritaikytas priemones ar nesivadovauti prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais; kitoks situacijos vertinimas prieštarautų teisėtumo principui.
58. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnį numačius galimybę už tą patį iš esmės pažeidimą skirti nuobaudą vienu metu keliems subjektams – arba juridiniam bankroto administratoriui, arba jo vadovui, arba jo darbuotojui, nėra reikalaujama ir net neįmanoma atskirai išsamiai pagrįsti kiekvieno iš subjektų atsakomybę, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinės atsakomybės taikymas suponuoja atsakomybės subjektui konkrečias individualias materialias pasekmes, kurios savo pobūdžiu, mastu ir kt. būtų skirtingos juridiniam bankroto administratoriui, jo vadovui arba jo darbuotojui (pvz., įmonė galėtų netekti teisės verstis tam tikro pobūdžio komercine ūkine veikla, tai turėtų poveikį tiek visiems jos darbuotojams, tiek administruojamiems subjektams; vadovas ar darbuotojas galėtų netekti galimybės vykdyti tam tikras funkcijas, užsiimti tam tikra veikla, tai jiems lemtų ekonominio pobūdžio netekimus ir t. t.), tai reiškia, kad atsakomybės taikymas kiekvieno jų atžvilgiu turi būti tinkamai individualizuotas.
59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.