- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- eI3-4975-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00352-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. N. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Vydmantas Žylė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjai J. N. P., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
2023 m. gegužės 16 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. P. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. N. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Palangos skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 16SD-2125-(14.16.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti NŽT Palangos skyrių atnaujinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo piliečiui S. V. P. procedūrą, pradėtą 1991 metais, pagal pareiškėjos sutuoktinio prašymą.
Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu atnaujinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo piliečiui S. V. P. procedūrą. NŽT Palangos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė jį palikti nenagrinėtu, kadangi visi nuosavybės teisių atkūrimo klausimai yra išspręsti.
Nurodo, kad nesutikdama su NŽT teritorinio skyriaus sprendimu, pateikė skundą NŽT direktoriui. Skunde NŽT direktoriaus buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir tenkinti 2022 m. spalio 25 d. prašymą. Vis dėlto NŽT 2023 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SS-226-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime atsakovė informavo pareiškėją, kad galimybė pakeisti savo valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo išnyko pasibaigus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytam terminui, o teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Sprendimą nenustatyta.
Pareiškėjos nuomone Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi NŽT Palangos skyrius nagrinėdamas prašymo pagrįstumą visiškai nevertino jame pateiktų argumentų, tiesiog apsiribodamas tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas, todėl priimtas sprendimas 2022 m. spalio 25 d. prašymą palikti nenagrinėtu. Akcentuoja, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Atkūrimo įstatymo nuostatos, todėl atsakovė nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę į išlikusio turto grąžinimą natūra buvusioje vietoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. N. P. ir jos atstovas advokatas Vydmantas Žylė nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir RAAT Klaipėdos rūmai) 2015 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-438-162/2015 atmetė S. V. P. patikslintą skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti NŽT 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 16S-152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui S. V. P.“. S. V. P. ginčijo minėtą sprendimą tuo pagrindu, kad, jo nuomone atsakovė priimdama sprendimą dėl kompensavimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pinigais, nepagrįstai netenkino jo prašymo ir neatkūrė nuosavybės teisių į 1,18 ha žemės grąžinant ją turėtoje vietoje, nors tokia galimybė buvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1157-442/2016 atmetė S. V. P. apeliacinį skundą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi ji jame nepateikė jokių naujų aplinkybių ar faktinių duomenų, 2015 m. birželio 18 d. RAAT Klaipėdos rūmų sprendimas yra įsiteisėjęs, o visos aplinkybės dėl reikalavimų grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje išnagrinėtos tiek teisme, tiek kitose institucijose.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį, kuriame įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet yra neįvykdytas. Pabrėžė, kad pareiškėja yra informuota, jog ji turi galimybę iki 2023 m. lapkričio 1 d. pateikti prašymą NŽT Palangos skyriui dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 16SD-2125-(14.16.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Palangos skyrių. Prašyme pareiškėja NŽT Palangos skyriaus prašė natūra grąžinti iki nacionalizacijos jos vyro seneliui J. P. priklausiusį 2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
NŽT Palangos skyrius išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašymas paliekamas nenagrinėtas, kadangi į analogiško turinio prašymą jau buvo atsakyta NŽT Palangos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 16SS-(14.16.45.)-2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir NŽT Palangos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 1SS-2040-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Informavo pareiškėją, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 16S-152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui S. V. P.“ už 1,1800 ha buvusio savininko J. P. valdytos valstybės išperkamos žemės dalį buvo atlyginta pinigais, tačiau kompensacija neišmokėta, sprendimas nerealizuotas, todėl pareiškėjai paaiškinta, kad ji iki 2023 m. vasario 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę pakeitimo – prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pasinaudojo neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi su skundu į NŽT, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių atnaujinti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūrą. NŽT 2023 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 1SS-226-(5.59.E.) konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Atsakovė nurodė, kad NŽT Palangos skyrius pagrįstai paliko prašymą nenagrinėtu, nes remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu viešojo administravimo subjektas atsisako nagrinėti prašymą ar skundą jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatose nėra nurodyta, kad jame nustatyti terminai dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo pakeitimo gali būti atnaujinami, todėl jie laikytini naikinamaisiais terminais ir negali būti atnaujinami.
Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovė nusprendė, jog pareiškėjos 2022 m. sausio 25 d. prašymas yra kartotinis, todėl vadovaudamasi VAĮ nuostatomis nusprendė jį palikti nenagrinėtu. Taip pat pareiškėja Sprendimu buvo informuota, kad ji turi teisę iki 2023 m. vasario 1 d. pateikti NŽT Palangos skyriui prašymą, kad už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą jai būtu atlyginta ne pinigais, o lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja VAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2022-01-29 iki 2023-01-01) nuostatos. Atvejus kada viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti asmens prašymą ar skundą nustato VAĮ 11 straipsnis. Minėto straipsnio 3 dalies 3 punktas teigia, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas minėtą teisės normą nurodė, kad teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2109-552/2021).
Analizuojant teismui pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 16S-152 "Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui S. V. P.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į S. V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,1800 ha žemės, atlyginant už žemę pinigais. Minėtame sprendime buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį jau buvo Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu.
Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis S. V. P. minėtą atsakovės 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą skundė RAAT Klaipėdos rūmams. RAAT Klaipėdos rūmai 2015 m. birželio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-438-162/2015 konstatavo, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs S. V. P. apeliacinį skundą 2016 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1157-442/2016 nutarė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, kad ginčas dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui nėra atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo žemę grąžinant ją natūra turėtoje vietoje jau buvo sprendžiamas teisme. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą ir atkurti nuosavybės teises į 3,56 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra turėtoje vietoje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad skunde minimas 3,56 ha žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir yra negrąžintinas.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtą darytina išvada, jog klausimas ar yra galimybė pareiškėjai natūriniu būdu atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos J. P. nuosavybės teise priklausiusią žemę yra išnagrinėtas tiek žemėtvarkos institucijose, tiek teismuose. Visais atvejais buvo konstatuota, kad žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl tenkinti prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, grąžinant ją buvusioje vietoje nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Taip pat teismų sprendimais buvo konstatuota, jog NŽT pagrįstai nusprendė už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.
Akivaizdu, kad pareiškėja pateikdama 2022 m. spalio 25 d. prašymą pakartotinai siekė, kad nuosavybės teises į jos sutuoktinio seneliui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę būtu atkurtos natūra buvusioje vietoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek žemėtvarkos institucijos, tiek teismai yra konstatavę, kad minėtoje vietoje laisvos valstybinės žemės, kurioje būtu galimybę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjos pageidaujamu būdu nėra, todėl darytina išvada, kad NŽT Palangos skyrius Sprendime pagrįstai nurodė, jog prašymas yra kartotinis ir paliko jį nenagrinėtu.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime jo priėmimo teisiniu pagrindu yra nurodytas VAĮ 23 straipsnio 6 dalis. Analizuojant ginčui aktualią VAĮ redakciją matyti, jog minėtas straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros pradžia ir jį sudaro trys dalis. Iki 2017 m. kovo 31 d. galiojusioje VAĮ redakcijoje minėtas straipsnis nustatė skundo priėmimo ir nagrinėjimo tvarką, o 6 dalyje buvo nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Akivaizdu, jog NŽT Palangos skyrius Sprendime jo priėmimo pagrindu nurodė nebegaliojančios redakcijos VAĮ teisės normą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).
Teisėjų kolegija vertindama minėtas aplinkybės konstatuoja, kad Sprendime padaryta formalaus pobūdžio apsirikimas neturi lemiamos įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Pabrėžtina, jog Sprendime cituojama VAĮ 23 straipsnio 6 dalis yra iš esmės analogiška VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintai teisės normai. Akivaizdu, kad minėta klaida nesutrukdė pareiškėjai suvokti Sprendimo esmę, ginti savo galimai pažeistas teises teikiant skundus tiek atsakovei, tiek teismui. Įvertinusi minėtas aplinkybes ir ginčo išsprendimo iš esmės per įmanomai trumpiausią terminą reikšmę teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti Sprendimo trūkumai nepripažįstami esminiais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti NŽT Palangos skyriaus priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę pareiškėjos 2022 m. spalio 25 d. nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 16SD-2125-(14.16.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos J. N. P. skundas atmestinas kaip nepagristas.
Netenkinus prašymo dėl Sprendimo panaikinimo, aukščiau nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo atnaujinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūrą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.