Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjo S. V. P. atstovams J. N. P., advokatui Mariui Navickui ir advokato padėjėjai Laimai Jašmontienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2015 m. birželio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui S. V. P.“ 1.5 punkto panaikinimo bei įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. nuosavybės 1,18 ha žemės grąžinimo natūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1.5 punktą, kuriame nurodyta „atlyginant kitais būdais: pinigais už 1,18 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1.6) 6155,20 Lt, - ha miško, - ha vandens telkinį“;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. nuosavybės 1,18 ha žemės grąžinimo natūra;

3) priteisti 868,86 Eur (3000 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) sprendimu Nr. 16S-152 atkūrė nuosavybės teises į S. V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,18 ha žemės, atlyginant pinigais už 1,18 ha žemės – vertė 6155,20 Lt, nors teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. valdyto žemės sklypo dalį atkurti natūra. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 16SS-(14.16.45)-2 nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje (4-1) patenka į kito savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Nr. 28 bei, kad šioje teritorijoje suformuotas 3,4 ha žemės sklypas, kuris 1997 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 4123 nuosavybėn natūra grąžintas J. S. turto paveldėtojui V. S., todėl atsižvelgiant į tai, suformuoti ir perduoti žemės sklypą grąžinimui natūra ar kaip lygiavertį turėtam J. P. turto paveldėtojams šioje teritorijoje nėra galimybės. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad pagal 2015 m. vasario 20 d. VĮ Registrų centro planą žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomas nuosavybės teisėmis S. V. P., gretimybėje ribojasi su žemės sklypu pažymėtu, indeksas „4-1“, kuris yra laisvos valstybinės žemės fondas.

Nurodo, jog pareiškėjui nuo 1992 m. (kartu su kitais bendrasavininkiais) buvo atmatuota visa J. P. valdyta žemė, kurią pastarasis kartu su kitais bendrasavininkiais valdė iki 2005 m. 1999 m. liepos 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu Klaipėdos apskrities viršininkas buvo įpareigotas priimti sprendimą pagal paduotą prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teises į dalį J. P. valdytos žemės, o 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 10564 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į likusią 1,18 ha žemės dalį, už šią žemę atlyginant pinigais. Pažymi, kad 2005 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu Nr. I-5-163/2005 minėtą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 10564 panaikino tuo pagrindu, kad pareiškėjas nuo 1992 metų yra pareiškęs valią dėl nuosavybės teisės į 1,18 ha žemės plotą atkūrimo natūra. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas galės pareikšti savo valią kokiu būdu norėtų, kad jam būtų atlyginta už valstybės išperkamą žemę ir tik per nustatytą laiką pareiškėjui to nepadarius Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atsirastų teisė pačiai parinkti atkūrimo būdą.

Pabrėžia, kad atsakovas pareiškėjui nepasiūlė iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įstatymu nustatyto termino pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Be to, realiai nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė betarpiškai dalyvauti posėdyje priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo teigimu, nepateikta įrodymų, kad nėra galimas nuosavybės teisių atkūrimas į likusią neatkurtą nuosavybės dalį (1,18 ha žemės) pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pasirinktu būdu ar lygiaverčiu žemės sklypu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo S. V. P. atstovai J. N. P., advokatas Marius Navickas ir advokato padėjėja Laima Jašmontienė patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjas S. V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d. bei redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. vasario 1 d., sisteminė analizė leidžia teigti, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdo. Paaiškina, kad S. V. P. pateikė 1991 m. rugsėjo 23 d. prašymą tuometinės Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuriame pageidavo, kad būtų sugrąžinta iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko J. P. turėta žemė natūra (turėtoje vietoje). Pažymi, kad remiantis Klaipėdos apskrities Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-991 (toliau – ir Projektas), J. P. valdyto žemės sklypo Nr. 27 ribose nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuotas 4,45 ha žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kretingos rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-68/99, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 260 S. V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. jam grąžinant nuosavybėn natūra 1,49 ha žemės sklypo dalį (iš bendro sklypo ploto 4,45 ha).

Nurodo, jog pagal Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Vilimiškės seniūnijos 1938 m. kovo 25 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, buvęs savininkas J. P. buvusiame (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį paskirstymą – Palangos miestas) nuosavybės teise valdė 8,01 ha žemės sklypą Nr. 27, tačiau pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą ir Projektą, likusi 3,56 ha buvusio savininko J. P. valdytos žemės dalis patenka į pagal įstatymus suteiktą ir naudojamą gyventojų asmeniniam ūkiui žemės plotą, kuris priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Paaiškina, kad žemės sklypas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje (4-1) patenka į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Nr. 28. Be to, remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2009 patvirtintais valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais Kretingos rajono ir Palangos miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, buvusio savininko J. P. valdytos žemės 3,56 ha dalis priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, kadangi šiaurinėje žemės sklypo Nr. 94 gretimybėje esanti žemės dalis patenka į žemę pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą skirtą piliečiui A. K. Duomenų kada įregistruotas valstiečio ūkis atsakovas neturi, tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, jau 1994 m. lapkričio 8 d. šį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo G. K. Rytinėje gretimybėje esanti žemės dalis patenka į A. S. priklausančią asmeninio ūkio žemę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią šis asmuo pirko iš valstybės (1996 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P56/96-0746). Atsižvelgiant į tai, suformuoti ir perduoti žemės sklypą grąžinimui natūra ar kaip lygiavertį turėtajam J. P. turto paveldėtojams šioje teritorijoje nėra galimybės, nes dalis J. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės yra užimta asmeninio ūkio ir valstiečių ūkio žeme, todėl ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Kadangi S. V. P. pagal pateiktą paskutinį 1991 m. rugsėjo 23 d. prašymą (atkurti žemę natūra) valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko J. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę nepakeitė, todėl institucija, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, atitinkamai parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui S. V. P. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) 1.5 punkto, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į S. V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atlyginant kitais būdais, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Sprendimo 1.5 punktą, pareiškėjas prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. nuosavybės 1,18 ha žemės grąžinimo natūra.

Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 16S-152 S. V. P. atkūrė nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko J. P. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,6700 ha žemės, atlyginant kitais būdais: pinigais už 1,18 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1.6) 6155,20 Lt (skundžiamo sprendimo 1,5 punktas).

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai numatė, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai iki įstatymu nustatyto termino išreikštų atitinkamoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus. 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 10 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo turi pareikšti, pateikdami prašymą miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą. Atstatymo įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo, kuriame be kitų duomenų buvo būtina įvardinti pageidaujamo grąžinti turto būdą, forma buvo patvirtinta Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, 1 priede. Prašyme buvo nurodyti galimi pasirinkti turto grąžinimo būdai: natūra, ekvivalentinė natūra, išpirkimas (tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra); suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo). Minėti atkūrimo būdai taip pat buvo numatyti Atstatymo įstatymo 1 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad S. V. P. (įstatyminis paveldėtojas) buvo vienas iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytą 8,01 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl šios S. V. P. turėtos teisės nėra, t. y. atsakovas pripažįsta, kad S. V. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises. 1991 m. rugsėjo 23 d. J. P. įpėdiniai (tame tarpe ir S. V. P.) Kretingos rajono Kretingos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, kuriame pageidavo, kad būtų sugrąžinta iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko J. P. turėta žemė natūra (Žemės tvarkymo byla, psl. 1). 1992 m. rugpjūčio 24 d. A. P., U. M. ir S. V. P. pateikė susitarimą atstatyti nuosavybės teisę į žemę natūra po 2,67 ha žemės. Remiantis Kretingos rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹-68/99, kuriuo Klaipėdos apskrities viršininkas buvo įpareigotas priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusią J. P. nuosavybę – 8,01 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 260 S. V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,49 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ją grąžinant natūra (Žemės tvarkymo byla, psl. 23-24, 40). Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. spalio 12 d. sprendime Nr. 260 nurodyta, kad už likusią žemę (1,18 ha) S. V. P. bus atlyginta jam pasirinkus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytus atlyginimo būdus. Pabrėžtina, kad šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 10564 S. V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 1,18 ha žemės dalį, atlyginant už šią žemę pinigais (vertė 1396 Lt) (Žemės tvarkymo byla, psl. 62). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005 pareiškėjo S. V. P. skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo tenkino iš dalies, t. y. panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 10564 tuo pagrindu, jog pareiškėjas buvo pareiškęs valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra turėtoje vietoje teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8 – 767 – 05 konstatavo, kad dalį J. P. turėtos žemės užėmė žemės sklypai, kurie buvo suteikti A. K. valstiečio ūkiui ir Antanui Saliui asmeniniam ūkiui steigti. Nurodė, kad pareiškėjas S. V. P. savo pagrindinio reikalavimo – atkurti natūra nuosavybę į likusią J. P. turėtą žemę, nepagrindė, t. y. neįrodė savo subjektinės teisės į ginčo dalyką. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjui S. V. P. po minėtų teismų sprendimų nepakeitus valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bei nesant galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra į 1,18 ha žemės plotą, Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu sprendimu pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į 1,18 ha žemės sklypo dalį, už jį atlyginant pinigais – vertė (indeksuota; indeksas 1,6) 6155,20 Lt.

Pareiškėjo prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1.5 punktą argumentuojamas tuo, jog pareiškėjas valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nebuvo pakeitęs, be to, mano, kad atsakovui nebuvo kliūčių atkurti nuosavybės teisę į 1,18 ha žemės sklypo dalį natūra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (minėta, toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojanti nuo 1999 m. birželio 2 d.) nustatyta, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, psl. 44). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, teisės ginamos, jeigu ši žemė jiems buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-457/2010, b. l. 62-69). Tokiu atveju nesuteikiama pirmenybė nuosavybės teisių atkūrimui į tą žemę, kuri suteikta asmeniniam ūkiui.

Remiantis J. P. įpėdinių žemės sklypo abrisu, Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos 1999-2000 metu projektu bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. 161D-72-(14.16.9.) „Dėl duomenų pateikimo“ nustatyta, kad buvusio savininko J. P. valdytos žemės 3,56 ha dalis priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuotai žemei, kadangi šiaurinėje dalyje esanti žemė patenka į žemę pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą skirtą piliečiui A. K. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o rytinėje gretimybėje esanti žemės dalis patenka į A. S. priklausančią asmeninio ūkio žemę (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią A. S. 1996 m. gruodžio 27 d. pirko iš valstybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad A. K. ir A. S. suteikti žemės sklypai šiuo metu yra perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Akcentuotina, kad minėtos faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos ir patvirtintos tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8 – 767 – 05. Be to, minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad V. S. suteiktas žemės sklypas ar jo dalis natūroje nepatenka į faktiškai J. P. turėto žemės sklypo ribas.

Pareiškėjas šioje byloje pateikė naują įrodymą – žemės sklypo planą M 1:5000 „Ištrauka iš 1929-1930 m. Geodezijos žurnalo Nr. 7“ (toliau – Žemės sklypo planas), kuriuo remdamasis teigia, kad šalia pareiškėjo žemės sklypo (gretimybėje) yra laisvos valstybinės žemės plotas, iš kurio pareiškėjui gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,18 ha žemės plotą.

Iš Žemės sklypo plano duomenų matyti, kad UAB „TOPO“ erdvės 2015 m. balandžio 27 d. atliko buvusio savininko J. P. žemės sklypo matavimus, kuriais nustatė, kad tarp buvusio savininko J. S. ir J. P. įpėdiniams grąžintos žemės yra 1,70 ha laisvos valstybinės žemės plotas.

Atsakovo atstovė nurodė, kad minėtas Žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, todėl toks įrodymas dar nepatvirtina, jog tarp buvusio savininko J. S. ir J. P. įpėdiniams grąžintos žemės yra laisvos valstybinės žemės plotas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-552/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013 yra pažymėjęs, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai ir t. t. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015 yra nurodęs ir tai, kad vertinant byloje surinktus įrodymus, turį būti patikrintas jų sąsajumas, leistinumas bei pakankamumas. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus pagal minėtą taisyklę, teismas, be kita ko, sprendžia ir įrodymų pakankamumo klausimą, t. y. įsitikina, ar pateiktų į bylą įrodymų pakanka teismo vidiniam įsitikinimui pagrįsti ir konstatuoti, kad atitinkamos bylai reikšmingos aplinkybės byloje laikytinos įrodytomis ar neįrodytomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1002-146/2015).

Pateiktas Žemės sklypo planas, kuris nėra suderintas su atitinkamomis valstybės institucijomis, prieštarauja kitiems byloje paminėtiems įrodymams, nes nėra išspręsti esantys prieštaravimai tarp valstybės institucijų turimų oficialių dokumentų bei Žemės sklypo plane nurodytų duomenų apie laisvą valstybinę žemę, todėl nėra patikimas. Vertindamas minėtą įrodymą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, kad šalia (gretimybėje) J. P. įpėdiniams grąžintos žemės yra laisvos valstybinės žemės plotas. Šiuo atveju teismas vadovaujasi ne tik Žemės sklypo planu, tačiau byloje esančių įrodymų visetu, t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8 – 767 – 05, kurioje konstatuota, kad buvusio savininko J. P. valdytos žemės 3,56 ha dalis priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuotai žemei, taip pat, J. P. įpėdinių žemės sklypo abrisu, Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos 1999-2000 metu projektu, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2015 m. sausio 29 d. žemės sklypo planu, kuriuose nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės plotas, iš kurio būtų galima pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 1,18 ha žemės dalį natūra. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jei nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas Žemės sklypo planas būtų suderintas su kitomis valstybės institucijomis, kurios būtų patvirtinusios tokius matavimus ir taip būtų buvę išspręsti visi prieštaravimai dėl galimai esančios laisvos valstybinės žemės buvusio savininko J. P. valdytos žemės 3,56 ha dalies ribose, t. y. Žemės sklypo planas būtų laikomas patikimu įrodymu, kuriuo būtų galima išspręsti prieštaravimus. Tačiau byloje nesant kitų įrodymų (valstybės institucijų dokumentų ir kt.) apie tai, kad buvusio savininko J. P. valdytoje žemėje yra laisvos valstybinės žemės, kurios sąskaita jam natūra galėtų būti atkurta nuosavybės teisė į 1,18 ha žemės plotą. Paminėto teisinio vertinimo nekaičia ta aplinkybė, kad byloje pateiktame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo žemės sklypo, priklausančio pareiškėjui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane gretimybėje ind. 4-1 nurodytas laisvos valstybinės žemės fondas.

Dėl pareiškėjo informavimo apie žemės dalies priskyrimą valstybės išperkamai žemei ir pasiūlymo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad jam nebuvo pasiūlyta pasirinkti kito nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) numatė, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos (iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininkas, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d., nuo 2012 m. lapkričio 22 d. – 4 dalis, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. – 5 dalis) nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte (2003 m. sausio 31 d. redakcija) buvo įtvirtinta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Aiškindamas minėtą nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ilgai trunkant nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir keičiantis teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtinta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, nėra savitikslė ar formali. Ja iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečių valia, esant reikalui, bus patikslinta atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Taigi ši nuostata iš esmės laikytina procedūrine garantija piliečiams tinkamai realizuoti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2240/2014).

Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 10564 S. V. P. atkūrė nuosavybės teises už valstybės išperkamą natūrą negrąžintą 1,18 ha žemės dalį atlygindamas pinigais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu panaikino minėtą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 10564 bei konstatavo, kad pareiškėjai nuo 1992 metų yra pareiškę valią dėl atkūrimo būdo, t. y. kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra. Teismas taip pat konstatavo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje, priklausomai nuo priimto sprendimo, pareiškėjai galės pareikšti savo valią kokiu būdu norėtų, kad jiems būtų atlyginama už valstybės išperkamą žemę. Nurodyta, kad per nustatytą laiką jiems to nepadarius, tik tada Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atsirastų teisė patiems parinkti atkūrimo būdą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2-791-(2.19) informavo pareiškėją apie tai, kad buvusio savininko J. P. 1,18 ha žemės dalis patenka į pagal įstatymus suteiktą ir naudojamą gyventojų asmeniniam ūkiui žemės plotą, kuris priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas. Nurodė, jog pareiškėjui nepasirinkus atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, nuosavybės teisės bus atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko parinktu būdu (Žemės tvarkymo byla, psl. 100). Pareiškėjas Klaipėdos apskrities viršininkui 2009 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė buvusio savininko J. P. 1,18 ha žemės dalį grąžinti natūra. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2.1-377-(1.14) informavo pareiškėją, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 4-4120-(1.3) buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad likusio neatkurto žemės ploto sugrąžinti nėra galimybės, nes pagal Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 13.6-991, šis plotas priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl į likusią neatkurtą 1,18 ha žemės plotą natūra atkurti nuosavybės teises nėra galimybės (Žemės tvarkymo byla, psl. 102, 103). Pakartotinai priminta, kad pareiškėjui nepasirinkus atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nuosavybės teisių atkūrimo būdą parinks Klaipėdos apskrities viršininkas. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 7 d. raštu Nr. 16SS-(14.16.45.)-75 pareiškėjo atstovę J. N. P. informavo apie tai, kad S. V. P. turi pasirinkti kitą atlyginimo būdą (Žemės tvarkymo byla, psl. 128). Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 16SS-(14.16.45.)-2 pareiškėjo atstovę J. N. P. informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje rengiamas sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už valstybės išperkamos žemės dalį projektas ir nurodyta, kad posėdis, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas, įvyks 2014 m. rugpjūčio 28 d., 11.00 val. (Žemės tvarkymo byla, psl. 150-152)

Įvertinus minėtas faktines aplinkybes akivaizdu, kad po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5-163/2005 įsiteisėjimo, atsakovas ne kartą siūlė pareiškėjui pakeisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kadangi atkurti nuosavybės teises į 1,18 ha žemės natūra nebuvo galimybės. Tačiau pareiškėjas valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė. Pareiškėjui nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nurodytuoju būdu (natūra atkurti nuosavybės teises) nesant galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės pareiškėjui buvo atkurtos atlyginant pinigais (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.; nuo 2012 m. lapkričio 22 d. – Atkūrimo įstatymo 4 dalis)).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad realiai nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė betarpiškai dalyvauti posėdyje priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 16PRT-(14.16.6.)-6 matyti, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. 11 val. posėdyje dalyvavo pareiškėjo įgaliota atstovė J. P., kuri nesutiko, kad už pareiškėjui S. V. P. likusios negrąžintos žemės dalį būtų atlyginta pinigais, manė, kad yra likusios laisvos valstybinės žemės ir ji turi būti grąžinta natūra (Žemės tvarkymo byla, psl. 155-156). Minėtame posėdyje nustačius, kad pareiškėjo S. V. P. įgalioto asmens J. P. pretenzijos dėl parengto sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais nepagrįstos, sprendimą nutarta priimti be pilietės suderinimo.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti posėdyje priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl argumentas, kad tokia jo teisė nebuvo užtikrinta, laikytinas nepagrįstu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1.5 punktas, kuriame nurodyta „atlyginant kitais būdais: pinigais už 1,18 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1.6) 6155,20 Lt, - ha miško, - ha vandens telkinį“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjo pirminio reikalavimo – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 16S-152 1.5 punkto, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymą dėl atkurtos S. V. P. nuosavybės 1,18 ha žemės grąžinimo natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 31 d. prašymu prašo priteisti 868,86 Eur (3000 Lt) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kartu su prašymu pateikė detalizuotą 2014 m. gruodžio 31 d. pažymą „Dėl suteiktų teisinių paslaugų“ bei 2014 m. spalio 4 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 718756.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą inter alia sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; atstovavimo išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo S. V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.