Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. N. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-3529-676/2023 dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (prašymo 8.2 punktas).

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui, todėl 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-0442 nusprendė suteikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbą 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-0442 paskirtas advokatas R. S.. 2023 m. gegužės 31 d. E. N. pateikė prašymą dėl paskirto advokato pakeitimo.

2023 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (8,3Mr)ATP-C-2023-04242 E. N. atstovaujantis advokatas R. S. pakeistas kitu advokatu – advokate V. G..

Iš advokato R. S. pateiktos ataskaitos matyti, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė jis 1 val., konsultacijai – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje – 0,25 val., kelionei į teismą ir atgal – 0,5 val. , t. y. iš viso skyrė 3,75 val. Iš advokatės V. G. 2023 m. lapkričio 30 d. prašymo išmokėti darbo užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą matyti, kad procesinių dokumentų rengimui ji skyrė – 7,41 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 1 val., konsultacijai – 1 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 1,42 val., kelionei į teismą ir atgal – 0,67 val., t. y. iš viso – 13,5 val. 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. ATS-2023-33195 advokatei V. G. nuspręsta išmokėti – 270 Eur.

2023 m. lapkričio 22 d. E. N. pateikė prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes jis susirado kitą atstovą. 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2023-04242 antrinės teisinės pagalbos teikimas E. N. nutrauktas, E. N. įpareigotas sumokėti 172,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2024 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-148-676/2024 patvirtina, kad civilinis ieškinys atsakovui E. N. dėl žalos atlyginimo išnagrinėtas, priimtas dėl to sprendimas, ieškovo ieškinys patenkintas.

Atsakovas pakartotinai 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-144 informuotas, kad jis privalo sumokėti 172,50 Eur valstybės garantuojam teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

II. Dėl pareigos mokėti įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04242 buvo nuspręsta apmokėti 50 procentų atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Kai, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, 19 ir 24 straipsniais, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį), tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą arba nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka pateiktais duomenimis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį apskaičiuoja tarnyba, vadovaudamasi šio aprašo 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis taisyklėmis (2011 m. liepos 11 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-176 patvirtinto Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 11 punktas) (toliau – ir Aprašas). Kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš taisyklių 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nurodytų taisyklių 30 punkte, dydį (Aprašo 4 punktas).

Kaip minėta, 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 Eur. Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių10 punkte nustatyta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui, kuris, kaip minįta aukščiau, antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20 Eur (Taisyklių 2.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato R. S. ataskaita ir advokatės V. G. prašymu ir pateiktais dokumentais, kurie pagrindžia atsakovui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo skirtą laiką: 3,75 val. (advokatas R. S.) ir 13,50 val. (advokatė V. G.). Pagal šiuos įrodymus apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 345 Eur (75 Eur + 270 Eur) (3,75 val. x 20 Eur, iš viso – 75 Eur bei 13,50 val. x 20 Eur, iš viso 270 Eur). Ši suma atitinka 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 10 punkte nustatytus dydžius, atsakovas šios sumos taip pat neginčijo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, atsakovo mokėtina 50 procentų suma sudaro 172,50 Eur, kuri priteistina pareiškėjai (345 Eur x 50 proc.).

III. Dėl valstybės patirtų išieškojimo išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 8,60 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymodėl3,78 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 172,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.