Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui E. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui, atsakovui E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. S., E. S. ieškinį atsakovui E. N., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai E. S., V. B. S. bei atstovas advokato padėjėjas Giedrius Vitkauskas prašė ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog ieškovas E. S. po užpylimo iškvietė du ekspertus/specialistus, kurie pateikė lokalines sąmatas, o ieškovas ieškinio reikalavimui geranoriškai pasirinko apskaičiuotą mažesnę lokalinės sąmatos sumą bei jai pritaikė 30 proc. nusidėvėjimą. Liudytoju apklaustas E. M. atlieka techninę priežiūra, tačiau jis neturi kvalifikacijos atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, nes tai gali atlikti tik kvalifikuotas ir atestuotas sąmatininkas. Techninę priežiūra atliekantis asmuo E. M. neturėdamas kvalifikacijos revizavo, tikrino ieškovo pateiktą sąmatą bei joje nurodytų darbų kiekius, ir jau vien tai neleidžia pagrįstai tikėti ir vadovautis kvalifikacijos neturinčio E. M. defektų akte nurodytais ieškovo teiktos sąmatos galimais neatitikimais. Prašo vadovautis oficialiais duomenimis, t. y. ieškovo pateikta lokaline sąmata, bet ne E. M. defektiniu aktu. Apklaustas teisme E. M. patvirtino ir nurodė, jog teikdamas defektinį aktą vadovavosi savo praktine patirtimi bei kažkokiais gamintojų reikalavimais ar rekomendacijomis, tačiau jų su defektiniu aktu bei į bylą neteikė, jos nenurodytos ir neaprašytos, todėl to negalima vertinti kaip tinkamu įrodymu. Tiek E. M., tiek R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sistema SISTELA yra valstybės patvirtinta, oficiali ir teisinga sistema, kuri apskaičiuoja kainas pagal pateiktus kiekius. Dėl drėgmės surinkėjo paaiškino, jog įvykis įvyko 2022 m. spalio 31 d. ryte, prieš šventinę dieną, t. y. lapkričio 1 d.; bėgant vandeniui per lubas ir rozetes, ieškovui nebuvo laiko ieškoti pigiausio, nes į susidariusią situaciją reikėjo kuo greičiau reaguoti, suma už drėgmės surinkėją yra pagrįsta ir adekvati. Be to E. M. pripažino, jog savo defektiniame akte nenurodė, kad yra išbrinkusios durų plokštės ir labai abstrakčiai aprašė, jog sunkiai rakinasi durys bei pasiūlė jas sureguliuoti. Tačiau į bylą pateiktas 2024 m. sausio 15 d. defektinis aktas bei R. R. paaiškinimai patvirtina, kad duris reikalinga keisti, nes nuo drėgmės yra pažeistas durų apdailos skydas, slenkstis, apvadai. Ieškovo prašoma priteisti suma ir nurodyta darbų apimtis yra pagrįsta ir įrodyta kelių asmenų lokaline sąmata. Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės samdytis savo specialistą/ekspertą, kuris įvertintų galimos žalos dydį, tačiau šiai dienai atsakovas į bylą yra pateikęs techninę priežiūrą atliekančio asmens defektinį aktą, kuris yra nepagrįstas.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nurodytu metu apžiūrėjo po užpylimo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atliko matavimus, skaičiavimus bei įvertino situaciją naudodamas sertifikuotą oficialią tam tikslui naudojamą SISTELOS programą. Kai kurie daiktai ieškovo nurodymu į sąmatą įtraukti nebuvo, nes tam tikrais atvejais pačio daikto į sąmatą traukti nereikia jei jis nesugadintas ir tinkamas naudoti toliau, bet darbo atlikimą reikia. SISTELOS programa nusidėvėjimo neįvertina, šioje sistemoje kiekvienais metais du kartus per metus atnaujinamos kainos, įkainiai. Ieškovui pateikta lokalinė sąmata sudaryta 2022 m. kainomis, šiai dienai skaičiuojant sąmatos kaina tikrai būtų didesnė. Sienos bute buvo tapetuotos, o jeigu yra apliejimas ir yra dėmės, tuomet tapetus reikia keisti, todėl atitinkamai reikalinga iš naujo paruošti sieną nuimant tapetus, nuimant/nuvalant nestabilią medžiagą, nuplaunant paviršių, gruntuojant sieną, atliekant sienos glaistymą/išlyginimą, naujų tapetų klijavimą. Sienų glaistymas gali būti reikalingas ir ten, kur nėra tapetų, nes po apliejimo atšoksta/gali atšokti dažai. Su lubomis lygiai tas pats. Be glaistymo dažymas ar tapetavimas negalimas. Sąmatai sudaryti reikalingos specialios žinios, kurias patvirtina išduodamas atestatas. Yra ir kitokių programų sudaryti sąmatas, tačiau nežino ar jos yra oficialios. Sudaromos sąmatos gali skirtis, nes kitas specialistas gali neįtraukti kai kurių darbų. Jo sudaryta ir pateikta sąmata dėl ginčo įvykio yra teisinga, sudaryta oficialios ir patvirtintos nustatyta tvarka SISTELOS programos pagrindu.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), pasidarė fotofiksacijas, tačiau jokių konkrečių matavimų neatliko. Nurodytame bute jis matė atšokusius lubų dažus, atsilupusius tapetus, kai kurios vietos buvo užpiltos, išbrinkusios durų apdailos plokštės, atsilupusios apdailinės juostos. Apžiūros metu kilimas buvo išdžiovintas bei sutvarkytas vonios kambarys. Defektinio akto surašymo tikslas buvo įvertini ir patikrinti jau fiksuotas darbų apimtis ir įvertinti jų kainos. Sudarant šį defektinį aktą jokia specialia skaičiavimo programa nesinaudojo, rengė apklausos būdu, skambindamas į įmones ar atlikdamas paiešką internete – tačiau tai patvirtinančių įrodymų prie akto nepridėjo bei negali jų pateikti byloje ir šiuo metu. Atlikdamas defektinio akto surašymą, kvadratūros netikrino, tikrino tik įkainius. Jeigu klijuojasi tapetai, tai nėra reikalaujama tokios kokybės sienos paruošimo, kad reikėtų glaistyti visą sieną, reikia atlikti tik 10 proc. glaistymo darbų, t. y. užtaisyti tam tikras skylutes, siūles ir pan. Tapetai yra ne aukščiausios klasės paviršius. Rašydamas defektinį aktą jis rėmėsi gamintojo rekomendacijomis, tačiau jų konkrečių dabar nurodyti negali, prie nurodyto defektinio akto jų nepateikė. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos jis neturi, tokio atestato neturi, skaičiavimus atliko ir aktą formino remdamasis savo praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

Dėl ieškovo E. S. teisės į žalos atlyginimą.

Ieškovas E. S. prašo iš atsakovo priteisti 9 356,25 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog ieškovei V. B. S. nuo 2004 m. liepos 28 d. nuosavybes teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuo pat buto įsigijimo dienos, minėtame bute jų susitarimo pagrindu gyvena, juo naudojasi, valdo ir disponuoja iki šiol ieškovės V. B. S. sūnus ieškovas E. S., todėl žalą tiesiogiai patyrė ieškovas E. S..

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, jog žalos priteisimas ieškovui E. S. negalimas, nes į bylą pateiktas įgaliojimas, kuriuo V. B. S. įgaliojo sūnų E. S. tvarkyti, valdyti, naudoti, disponuoti, parduoti, mainyti, nuomoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), išduotas 2011 m. gruodžio 19 d. ir galiojo penkerius metus, todėl nuo 2016 m. gruodžio 19 d. įgaliojimas nebegalioja. Taip pat įgaliojime nebuvo numatyta teisė gauti turtinę žalą, padarytą butui ir tokios žalos gavimas neįeina į turto disponavimo, valdymo ar naudojimo sąvokas.

Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai į bylą pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą, iš kurio matyti, jog ieškovas E. S. nuo 2010 m. spalio 1 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė 2011 m. gruodžio 12 d. įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. S. įgaliojo sūnų E. S. tvarkyti, valdyti, naudoti, disponuoti, parduoti, mainyti, nuomoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra; įgaliojimo terminas 5 metai. Taip pat pateikė 2017 m. sausio 5 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. B. S. ir E. S., sutartis neterminuota. Taip pat pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. S. įgaliojo sūnų E. S. tvarkyti, valdyti, naudoti, disponuoti, parduoti, mainyti, nuomoti, taip pat gauti susidariusios turtui ar jame esančių daiktų žalos atlyginimą ir kt., jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, de jure butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso ieškovei V. B. S., tačiau de facto (faktiškai) butu, kaip kad ieškovai nurodė ieškinyje bei patvirtino ir teismo posėdžio metu, nuo 2004 m. savo lėšomis naudojasi, jį valdo bei juo rūpinasi ieškovas E. S..

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog ieškovė V. B. S. sutinka dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovui E. S., teismas daro išvadą, jog ieškovas E. S. turi teisę į žalos atlyginimą priteisimo iš atsakovo E. N..

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovų patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovai (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovas. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), kurias, nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovai įrodė.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2022 m. spalio 31 d. įvykio – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo metu ieškovo patirtų nuostolių (žalos) fakto, jų dydžio ir atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 31 d. buvo užpiltas ieškovei V. B. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas užpiltas iš virš šio buto esančio atsakovo buto (duomenys neskelbtini), trūkus atsakovo buto virtuvėje esančiai plautuvės žarnelei. Šie faktai šalių pripažįstami, šalys jomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl teismas juo laiko nustatytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Ieškovai, vadovaudamiesi R. R. 2022 m. lapkričio 28 d. parengta lokaline sąmata ir pritaikytu 30 proc. nusidėvėjimu, paskaičiavo apliejimo metu jiems padarytą 9 356,25 Eur turtinę žalą. Atsakovas byloje neginčija, jog būtent jis yra atsakingas už ieškovams dėl buto apliejimo padarytą žalą, tik nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu; atsakovas prašo iš ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio, t. y. 9 356,25 Eur, išskaičiuoti 3 630,12 Eur sumą, kaip nepagrįstai į sąmatą įtrauktus darbus, siekiant nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo.

Ieškovai buto užliejimo faktą įrodinėjo kartu su ieškiniu pateikdami rašytinius įrodymus : daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 31 d. gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto Nr. 89 virtuvėje, plautuvės spintelės apačioje trūkusi vandens pajungimo žarna, per įtrūkimą bėga vanduo ant buto grindų ir užliejo žemiau esančius butus ir namo laiptinę; fotonuotraukomis apie užpylimo metu (duomenys neskelbtini), butui padarytą žalą; antstolio Jono Petriko 2022 m. lapkričio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 50, kuriame nurodyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), visose patalpose ant lubų matyti vandens dėmės, vaikų kambaryje esantis kilimas permirkęs vandeniu (padėjus sausą tualetinio popieriaus skiautę ant kilimo, tualetinio popieriaus skiautė persisunkia vandeniu) bei vietomis atsilupę tapetai, miegamojo patalpoje matyti nuo lubų lašantis vanduo bei susidariusi vandens bala ant grindų, tualeto patalpoje ant grindų matyti vandens bala, vonios patalpoje nuo ant lubų sumontuotų plastikinių dailylenčių ir jose sumontuotų šviestuvų matyti lašantis vanduo. Be to, nurodyta, kad ieškovė V. B. S. norėjo patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio jos teigimu buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė; atsakovo 2022 m. lapkričio 10 d. prašymą suteikti galimybę apžiūrėti butą, užpylimo metu galimai padarytai žalai bei jos mastui įvertinti, kuriame atsakovas patvirtino, kad vandentiekio avarija užfiksuota tarnybų ir ginčo, jog tokia avarija buvo įvykusi atsakovo bute – nėra. UAB „ORDAS“ 2022 m. lapkričio 7 d. atlikta buto pažeidimų schema, kuria nustatyti išoriniai (matomi) pažeidimai po užpylimo vandeniu. R. R. 2022 m. lapkričio 28 d. parengta lokaline sąmata, kuria paskaičiuota turto atkūrimo (remonto) kaštai sudaro 13 366,07 Eur sumai, o pagal UAB „Glaistva“ 2022 m. lapkričio 15 d. parengtą lokalinę sąmatą, remonto kaštai sudaro 15 849,61 Eur sumai. Nurodyti duomenys bei įrodymai atsakovo nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti, paneigti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, taip pat ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad 2022 m. spalio 31 d. buvo užpiltas butas (duomenys neskelbtini), šis butas buvo užpiltas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), ieškovų butas (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas ir padaryta žala, o šio įvykio priežastis – atsakovui priklausančio buto virtuvėje, plautuvės spintelės apačioje trūkusi vandens pajungimo žarna (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad užliejimas įvyko iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, darytina išvada, kad jis yra atsakingas už įvykusį įvykį, taigi - jis privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius (CPK 185 straipsnis).

Vertinant žalos dydį, pažymėtina, kad ieškovų nuostoliai vertintini bei nustatytini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas ir pagal UAB „Glaistva“ 2022 m. lapkričio 15 d. sudarytą lokalinę sąmatą, ir pagal R. R. 2022 m. lapkričio 28 d. parengtą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo lokalinę sąmatą, tiek pagal byloje esančius ir aukščiau paminėtus kitus įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat įvertinus ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – E. M. 2024 m. sausio 9 d. paruoštą buto, (duomenys neskelbtini), remonto lokalinę sąmatą bei 2024 m. sausio 9 d. surašytą defektų aktą Nr. 2023/12/15_var1.

Teismas pažymi, jog nagrinėjant civilines bylas yra laikomasi rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Įstatymu nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iš atsakovo priteistinos žalos dydį grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. R. R. 2022 m. lapkričio 28 d. parengta lokaline sąmata, kurioje nustatyta, kad ieškovų butui dėl apliejimo padaryta 13 366,07 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pritaikydamas 30 proc. nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovo 9 356,25 Eur turtinę žalą. Atsakovas tiek atsiliepimu į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateikta lokaline sąmata 13 366,07 Eur sumoje ir į bylą pateikė E. M. 2024 m. sausio 9 d. parengtą defektų aktą Nr. 2023/12/15_var1 bei lokalinę sąmatą, paskaičiuojant žalos dydį 10 151,88 Eur sumai.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Atsakovas nesutinka su ieškovų reikalaujamos žalos dydžiu ir pagrįstumu, savo poziciją grindžia E. M. pateiktais paskaičiavimais. Ieškovai prašo nevertinti E. M. pateiktų paskaičiavimų kaip tinkamo įrodymo, nes jis atliktas asmens, neturinčio šių veiksmų atlikimui nustatytos kvalifikacijos, šie paskaičiavimai atlikti asmens, tik turinčio patirtį statybos srityje. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. M. paaiškino, jog yra techninę priežiūrą atliekantis specialistas, tačiau kvalifikacijos atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo neturi, o į bylą pateiktas 2024 m. sausio 9 d. defektų aktas Nr. 2023/12/15_var1 bei lokalinė sąmata sudaryta vadovaujantis jo praktine patirtimi bei gamintojų reikalavimais ir rekomendacijomis, sudarant defektų aktą bei lokalinę sąmatą jokia oficialia/sertifikuota skaičiavimo programa nesinaudojo, pateikti bei nurodyti gamintojų reikalavimus ir rekomendacijas negali. Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais E. M. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau jis kvalifikacijos atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo neturi. Tuo tarpu R. R., kuris apskaičiavo ieškovo buto objektinę sąmatą, bylos duomenimis suteiktas kvalifikacijos atestatas - teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas; projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Be to, teismo posėdžio metu apklausus R. R. liudytoju jis paaiškino, jog pateiktą lokalinę sąmatą jis parengė naudodamas oficialią/sertifikuotą SISTELOS programą. Įvertinus tai, teismas sutinka su ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu, jog E. M. pateiktas defektų aktas ir lokalinė sąmata negali būti laikomas ir vertinamas kaip pakankamas, pagrįstas įrodymas dėl jo neobjektyvumo, nepakankamumo, nepagrįstumo, todėl šiuo įrodymu nesivadovauja (CPK 185 straipsnis). Kitų paskaičiavimų, duomenų dėl nurodytos žalos dydžio, apimties, vertės atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė, ieškovų pateiktų duomenų bei įrodymų dalyje dėl ieškovo įrodinėjamos padarytos žalos dydžio, apimties, vertės neginčijo ir nenuginčijo, tai paneigiančių bei/ar patvirtinančių duomenų bei įrodymų neteikė. Teismo vertinimu yra pagrindas vadovautis byloje pateikta R. R. 2022 m. lapkričio 28 d. sudaryta buto remonto lokaline sąmata, kuri parengta naudojant oficialią sisteminę programą SISTELA. Ši SISTELOS duomenų bazės rengėja yra atestuota projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse (http://www.sistela.lt/samatu-skaiciavimas); jos parengti darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvai, kalkuliacijos ir kainynai registruojami skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų registre (http://www.ssva.lt/cms/registrai), kurį administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog ieškovai reikalaujamos priteisti iš atsakovo padarytos žalos dydį paskaičiavo pritaikę ir 30 proc. nusidėvėjimą, kurio pritaikymą bei paskaičiavimą, taip pat pritaikytą nusidėvėjimo dydžio atsakovas nustatyta tvarka neginčijo, nenuginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo paskaičiuota remonto darbų sąmatą sudaro 13 366,07 Eur, tačiau ieškovas, įvertinęs nusidėvėjimą, 30 proc. mažiną remonto sąmatos sumą ir prašo iš atsakovo priteisti 9 356,25 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė padarytos žalos dydį, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 9 356,25 Eur žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškinį, ieškovui E. S. iš atsakovo E. N. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 210,52 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1 010 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, viso - 1 402,02 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui E. S. iš atsakovo E. N. 9 356,25 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 356,25 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. kovo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 402,02 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus du eurus 02 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.