Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1107-163/2016

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys V. K. (V. K.), N. G., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos patvirtinimo. Tarp suinteresuotų asmenų V. K. ir N. G. buvo sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. G., o tėvas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal šią tvarką: kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį pasiima vaiką iš namų 12.00 val. ir parveža į namus tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. Antstolė, patikrinusi, ar N. G. tinkamai vykdo teismo nutartį ir netrukdo tėvui bendrauti su vaiku, nustatė, kad N. G. 2016-01-16 nevykdė 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015. Antstolė pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino antstolės pareiškimą ir skyrė suinteresuotam asmeniui N. G. 100 Eur baudą.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė faktines aplinkybes, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0004-16-00041 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-10452-122/2015, kuriame nurodyta, jog teismas, tenkindamas V. K. ir N. G. prašymą, patvirtino jų sudarytą taikos sutartį, kurios viename iš punktų nustatyta, kad šalys susitaria, jog V. K. kas antrą mėnesio savaitgalį penktadienį pasiima vaikus iš namų 19.00 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. 2016-01-11 V. K. pateikė antstolei prašymą dėl sprendimo nevykdymo, kuriame nurodė, kad N. G. neužtikrina bendravimo su sūnumi A. K. bei pakeitė savo mobiliojo telefono numerį. Antstolė 2016-01-11 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-160000373 bei 2016-01-13 surašė įpareigojimą vykdyti dėl nutarties, kuri buvo priimta taikos sutarties pagrindu, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-160000445, kuriuo įpareigojo N. G. netrukdyti V. K. bendrauti su sūnumi A. K. pagal 2015-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą tvarką. 2016-01-11 antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-160000373 registruotąja pašto siunta 2016-01-12 išsiųstas N. G. ir įteiktas asmeniškai. 2016-01-13 įpareigojimas vykdyti dėl nutarties, kuri buvo priimta taikos sutarties pagrindu, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-160000445 registruotąja pašto siunta išsiųstas 2016-01-13, įteiktas tėvui V. N. (V. N.), su juo asmeniškai susipažino ir N. G.. 2016-01-13 antstolės kontoroje gautas N. G. prašymas dėl bendravimo su vaikais, jame nurodyta, kad su vaiku nebuvo galimybės bendrauti, kadangi vaikas sirgo, taip pat nurodė, kad sūnus nepažįsta savo biologinio tėvo, todėl bendravimas su jam svetimu žmogumi būtų žalingas vaikui. 2016-01-17 antstolė surašė aktą dėl bendravimo su vaiku Nr. S-160000669, kuriame nurodė, kad 2016-01-16 12.00 val. kartu su V. K. nuvykus N. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskambinus durų skambučiu, N. G. priėjo prie buto durų, paėmė šuniuką, kad nelotų, tačiau buto durų neatidarė, V. K. paskambinus N. G. nurodytu mobiliojo telefono numeriu, ji į skambutį neatsiliepė. Išėjus iš laiptinės, buvo pastebėta, kad N. G. priklausanti transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyta prie įėjimo į laiptinę ((duomenys neskelbtini), Klaipėda). Iš byloje esančios A. K. ambulatorinės kortelės matyti, kad 2016-01-13 vaikui nustatytas skausmas šlapinantis, o 2016-01-14 įraše nurodyta, kad „pakitimų nėra“, 2016-01-19 įraše nurodyta, kad vaikas serga, sloguoja, paskirta gydytis namuose.

Dėl gyvenamosios vietos

Apeliantė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie tai ji informavo antstolę V. Daugirdienę. Tai, kad antstolės padėjėja atvyko 2016-01-16 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kartu su V. K., reiškia, kad jie atvyko klaidingu adresu, ir natūralu, jog nerado nieko namie.

Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-12-18 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje N. G. nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir sutarė, kad iš šios vietos bus pasiimami vaikai. Taip pat iš medicinos dokumentų išrašo, išduoto 2016-01-14, matyti, kad tuo metu N. G. tai pat vis dar gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vykdomojoje byloje yra pateikti duomenys apie N. G. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes, matyti, jog faktinė N. G. gyvenamoji vieta yra būtent (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai patvirtina ir antstolės aktas dėl bendravimo su vaiku Nr. S-160000669, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda). Iš byloje esančios A. K. ambulatorinės kortelės matyti, kad 2016-01-13 vaikui nustatytas namo kieme užfiksuotas N. G. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas suteikti visas įmanomas galimybes vienam iš tėvų, su kuriuo nėra nustatyta gyvenamoji vieta, matytis su vaiku. Tai taip pat įpareigoja vaiko tėvus bendradarbiauti vaiko labui. Taigi N. G. turi bendrauti su vaikų tėvu ir jį informuoti ne tik apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, bet ir apie kitus pasikeitusius kontaktinius duomenis tam, kad tėvas turėtų galimybę bendrauti ir susitikti su savo vaikais. Taigi atmestinas N. G. argumentas, kad ji informavo antstolę V. Daugirdienę apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl ji neturėjo pareigos apie tai informuoti ir V. K..

Dėl bendravimo tvarkos vaikui sergant

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko liga nėra pateisinama priežastis užkirsti kelią vienam iš tėvų matytis su vaiku. Priešingai, abu tėvai turi rūpintis vaiko sveikata ir gerove. Iš N. G. 2016-01-13 prašymo antstolei V. Daugirdienei matyti, jog nors apeliantė ir sudarė taikos sutartį su V. K., tačiau iš abejų šalių parodymų matyti, kad N. G. nėra linkusi bendradarbiauti su savo vaikų tėvu bei suteikti galimybes jam matytis su savo vaikais. Pažymėtina, kad nors, kaip nurodo N. G., V. K. anksčiau ir nebendravo su savo vaikais, tačiau nustačius bendravimo su vaikais tvarką, matyti, kad V. K. išreiškė norą bendrauti su savo vaikais, todėl tiek vaikai turi teisę pažinti ir bendrauti su savo biologiniu tėvu, tiek ir tėvas turi teisę prisidėti prie jų auginimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, tai neturi jokios įtakos įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumui ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti ją vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas, nagrinėdamas baudos skyrimo klausimą už įsiteisėjusių procesinių sprendimų nevykdymą, nevertina tėvų pareigų, yra vertintinas procesinio sprendimo vykdymas. Teismas, priimdamas nutartį, kuria patvirtino šalių taikos sutartį, t. y. N. G. ir V. K. patys, siekdami galutinai išspręsti kilusius klausimus, niekieno neverčiami, geranoriškumo ir savitarpio supratimo pagrindu nusistatė bendravimo su vaikais tvarką. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, nustatyta tvarka yra konkreti bei aiški, todėl privalo būti vykdoma.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.