Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2016-12-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-2423-981/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-30
Bylos Nr.
2YT-2423-981/2016
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02032-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Pareiškėjas
L. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Registrų centro, A. R., A. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-2423-981/2016Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02032-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.1.4.10; 3.4.4.19(S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 30 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Čepelionienei, dalyvaujant pareiškėjui L. R., pareiškėjo atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Rūtai Burneikienei, suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, A. G., A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pareikštu pareiškimu prašo atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių įregistruoti Valstybinėje įmonėje Registrų centras nekilnojamąjį turtą – sodo namelį ir žemės sklypą, esančius Bokšto g. 7, Ukmergės m., mirusios motinos V. R. vardu.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina V. R. mirė 2008 m. lapkričio 2 d., testamento nepaliko, įpėdiniais pagal įstatymą buvo jos sutuoktinis V. R. ir vaikai – pareiškėjas bei A. R.. Po motinos mirties nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas nebuvo, todėl įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tėvas V. R. mirė 2010 m. vasario 7 d., testamento nepaliko, įpėdiniais liko vaikai, nekilnojamasis turtas tėvo vardu VĮ Registrų centre taip pat nebuvo įregistruotas. Pareiškėjui buvo žinoma, jog motina 1998-07-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš A. G. pirko sodo namelį ir žemės sklypą sodų bendrijoje „Draugystė“, esantį Bokšto g. 7, Ukmergės m. Motina buvo įtraukta į bendrijos narius, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį, turtą valdė kaip sąžininga įgijėja. Pareiškėjas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad po motinos mirties sodo namelį su žemės sklypu paveldėjo tėvas, tačiau dėl išsilavinimo stokos nežinojo, jog šį nekilnojamąjį turtą reikėjo įregistruoti VĮ Registrų centre. 2015 metų pavasarį sodų bendrijos buhalterė informavo jį, kad V. R. yra įsiskolinusi bendrijai, skola susidariusi už elektros energijos tiekimą ir nario mokestį nuo 1999 metų, po motinos mirties tėvas skolų nemokėjo, todėl šiuo metu įsiskolinimą moka pareiškėjas. Nurodoma, kad apie tai, jog motina neįregistravusi sodo namelio ir žemės sklypo VĮ „Registrų centras“, pareiškėjas sužinojo 2016 metų pavasarį iš sodų bendrijos buhalterės ir kreipėsi į Ukmergės rajono 2-ąjį notarų biurą. Notarė informavo, kad pareiškėjas negali priimti palikimo, kadangi V. R. sodo namelio ir žemės sklypo pirkimo sutarties neįregistravo per tris mėnesius VĮ Registrų centre.

Pareiškėjas L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1998 metais motina V. R. nusipirko sodo namelį ir žemės sklypą iš A. G., tapo sodininkų bendrijos „Draugystė“ nare. Pareiškėjas paaiškino tik 2015 metais sužinojęs, kad yra įsiskolinimas už tiektą elektros energiją, o 2016 metais buvo informuotas, kad šis turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl iš karto pradėjo tvarkyti visus dokumentus, kad galėtų susitvarkyti palikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl išsilavinimo stokos tiek mama, tiek jis nesutvarkė nekilnojamojo turto dokumentų.

Pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po pareiškėjo motinos ir tėvo mirties niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas žinojo, kad motina yra pirkusi sodo namelį ir žemės sklypą, sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, tačiau dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad pagal tuo metu galiojusį įstatymą reikėjo per tris mėnesius šį turtą įregistruoti VĮ Registrų centre.

Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą nereiškia. Patvirtino, kad tik mirus tėvams sužinojo, kad sodo namelis su žemės sklypu nėra tinkamai įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė (28 b.l.), kad dėl pareiškime išdėstytų prašymų pagrįstumo palieka spręsti teismui. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisės registruotos A. G. vardu, pareiškimo nagrinėjimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė teismui atsiliepimą (49 b.l.), kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. Atsiliepime nurodyta, kad 1998-07-23 ji pardavė V. R. sodo namelį ir žemės sklypą ir nuo to laiko nereiškia jokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą, nemokėjo mokesčių ir nebebuvo sodų bendrijos „Draugystė“ sąrašuose. Suinteresuotas asmuo A. G. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvauti dėl jos sveikatos būklės. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui A. G. nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnis).

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo L. R. tėvai (6 b.l.) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (8 b.l.), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). V. R. ir nekilnojamojo turto pardavėja A. G. 1998 m. liepos 23 d. sudarė sodo namelio ir pagalbinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartį ir privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurias ji nuosavybės teise įsigijo sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – taką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris Nr(duomenys neskelbtini), turintį 0,0600 ha, esančius (duomenys neskelbtini) (15, 16 b.l.). Iš pažymėjimų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, žemės sklypą ir teises į juos matyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas A. G. vardu (12-13, 14 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis, V. R. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos (10 b.l.). Iš sodininkų bendrijos žiniaraščio matyti, kad V. R. buvo įtraukta į sodininkų bendrijos narius (50-53 b.l.). Iš 1998 m. gruodžio 10 d. sutarties matyti, kad sodų bendrijos „Darugystė“ valdybos atstovas ir sodų bendrijos narė V. R. pasirašė sutratį dėl elektros energijos apskaitos skaitiklio pastatymo jai priklausančiame pastate (17 b.l.). Sodininkų bendrijos „Draugystė“ pažymos patvirtina, kad mirus sodininkei V. R. liko įsiskolinimas, kurį moka sūnus L. R. (18 b.l.). Apie tai, kad nupirktas sodo namelis ir žemės sklypas nėra įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre, pareiškėjas sužinojo tik šiais metais, kuomet apie tai buvo informuotas sodų bednrijos buhalterės I. S.. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino minėtą aplinkybę, pateikė žiniaraščius, iš kurių matyti, kad A. G. 1998 metais paskutinį kartą sumokėjo nario mokestį, vėliau turto savininkė buvo V. R..

Pagal Lietuvos Respublikos 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakciją, įsigaliojusią 1994-06-10, 1964 m. Lietuvos Respubliko civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Dėl svarbių priežasčių praleistą šis terminas gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis nebuvo per įstatymo numatytą terminą įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje bylje Nr. 3k-3-828/2002; 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-1232/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta nutartis, priimta vcivilinėje bylje Nr. 3K-3-258/2007 ir kt). Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad V. R. po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo per įstatymo nustaytą terminą laiku nesikreipė dėl turto įregistravimo Valstybinėje įmonėje Registrų centras dėl išisilavinimo stokos. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. R. po tėvų mirties taip pat nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinę, kad esamas turtas automatiškai pereina paveldėtojams, o apie tai, kad motina nesusitvarkiusi nuosavybės dokumentų, jiems nebuvo žinoma iki 2016 metų. Teismo vertinimu, pareiškėjas, turėdamas tik šešių klasių išsilavinimą, sąžiningai klydo, manydamas, jog nuosavybės teises įregistruotos tinkamai. Suinteresuotieji asmenys prieštaravimų nėra pareiškę, su pareiškimu sutinka. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog terminas įregistruoti 1998 m. liepos 23 d. sodo namelio ir privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (CPK 576-578 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respubliko civilinio proceso kodekso 88 straipnsio 1 dalies 3 punktu, 92 straipnsiu, 96 straipsniu, byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 8,69 EUR priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teismas 582 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą terminą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha bendro ploto, ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžinieriniams statiniams – takui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), įgytiems pagal 1998 m. liepos 23 d. sodo namelio ir kiemo įrenginių pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 7126-7) bei privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 7123-7), įregistruoti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu Valstybės įmonėje Registrų centre.

Priteisti iš pareiškėjo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,69 EUR (aštuonis eurus 69 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, kad pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660,

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Trumpulienė