Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Ala Petrenko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. birželio 18 d., apie 20.44 val., Vilniuje, Burbiškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad <...>. 2025 m. birželio 18 d., apie 19.00 val., jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė sesės D. K. automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, kurie buvo palikti jo namuose, ir su jos automobiliu išvažiavo į parduotuvę PC „BIG“, esančią (duomenys neskelbtini). Jo sesuo D. savo automobilį „Toyota Avensis“ buvo palikusi jo namo kieme maždaug prieš penkias dienas, nes ji buvo išvykusi į kelionę. Ji jam automobiliu neleido naudotis, jis jai nieko nesakęs išvažiavo su jos automobiliu. Tuo metu jis nesijautė visiškai apsvaigęs nuo alkoholio. 2025 m. birželio 17 d. vakaro metu jis buvo pavartojęs alkoholio – penkis butelius alaus, 2025 m. birželio 18 d. ryte jis taip pat išgėrė du butelius alaus. Jis su automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo vakariniu aplinkkeliu, buvo PC „BIG“, nusipirko maisto produktų, po ko, nuo PC „BIG“, jis važiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Po ko prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jie jo klausė, ar jis vairavo. Jis atsakė, kad jis niekur nevairavo. Jis jiems neprisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis neprisipažino, nes bijojo atsakomybės. Pareigūnai alkotesteriu du kartus tikrino jo blaivumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Prašo grąžinti automobilį „Toyota Avensis“ jo sesei D., kadangi jis jam nepriklauso. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jis iš jo buvo paimtas 2023 metais dėl to, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tyrimas buvo baigtas pagal laidavimą, jam buvo paskirta bauda – 4 000 eurų, kurios jis dar nėra sumokėjęs. 2025 m. kovo 10 d., jis iš Probacijos tarnybos yra išregistruotas, vairuotojo pažymėjimo dar nepersilaikė. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo mėnesio pajamos per mėnesį yra 700 eurų. Jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Jis sutinka, kad prokurorė jam pasiūlytų bausmę ir ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu arba pagreitinto proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad <...>, t. y. 2025 m. birželio 18 d., apie 20.20 val., jai kartu su vyru E. L. važiuojant nuo „Vilnius Outlet“ prekybos centro, pastebėjo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, važiuojant vakariniu aplinkkeliu, pradėjo mėtytis tarp eismo juostų, kirsdavo ištisines juostas. Jie pradėjo važiuoti iš paskos šio automobilio, kadangi jis sukėlė įtarimų, kad galbūt automobilio vairuotojas yra neblaivus. Vakariniu aplinkkeliu važiuojant link Lazdynų pusės, visą laiką automobilio vairuotojas mėtėsi tarp eismo juostų, porą kartų vos nesukėlė eismo įvykių, manevravo pavojingai. Važiuojant link Lazdynų pusės, automobilis toliau važiavo Tūkstantmečio g., vienu momentu jiems susilyginus su vairuotoju, jie pastebėjo iš vyriškio kūno kalbos, kad jis yra galimai neblaivus. Važiuojant toliau Tūkstantmečio g., vyriškis, vairuodamas automobilį „Toyota“, galimai suprato, kad jie važiuoja iš paskos jo, ir jis pradėjo didinti greitį, lyg bandydamas pasprukti nuo jų. Važiuojant Tūkstantmečio g. link Liepkalnio pusės, automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota“ sustojo šalikėlėje, jie vis stebėjo automobilį. Iš automobilio „Toyota“ niekas nebuvo išlipęs ar įlipęs, vyras toliau sėdėjo už vairo. Kiek jis pastebėjo, automobilyje buvo tik vienas vyras, kuris sėdėjo už vairo. Automobilis „Toyota“ sustojo, po maždaug 40 sekundžių atvyko policijos ekipažas. Vyras buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio. Šis vilkėjo smėlio spalvos džemperį, kiek atsimena – tamsiomis kelnėmis. Vyras buvo trumpų plaukų, pražilęs, apie 50 metų amžiaus. Taip pat nori paminėti, kad pas jos vyrą automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuris turėjo užfiksuoti automobilį, pavojingai manevruojantį kelyje. Vaizdo įrašų kopijas, jei reikės, galės pateikti tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Maždaug prieš savaitę, tikslios datos neatsimena, jai priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ paliko pas brolį D. S., jo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio raktelius paliko jo sugyventinei N., kad juos padėtų savo namuose, nes ji turėjo išvykti į kelionę. Praeitą savaitę jai paskambino jos brolis D. S. ir pasakė jai, kad 2025 m. birželio 18 d. vakare jis su jos automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad jos automobilis yra saugojimo aikštelėje. Dėl automobilio „Toyota Avensis“ broliui D. S. pretenzijų neturi, prašo leisti jai atsiimti jos automobilį „Toyota Avensis“ iš automobilių saugojimo aikštelės, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Jai yra žinoma, kad jos brolis D. S. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to daugiau jo namo kieme savo automobilio nepaliks. <...>.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo G. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. birželio 18 d. apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini), D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo G. M. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, Kad patruliuodami kartu su tyrėju L. L., <...>, apie 20.19 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad link Gariūnų nuo „Vilnius Outlet“ važiuoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurio vairuotojas galimai neblaivus, manevruoja. <...>. Susisiekus su pranešėja J. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)), ši jiems sakė, kur šiuo metu važiuoja „Toyota“ automobilis. J. L. teigė, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), ir po maždaug trisdešimt sekundžių pastebėjo minėtą automobilį, iš kurio niekas neišlipo. Priėjus prie automobilio, automobilį vairavo D. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo D. S. sklido stiprus alkoholio kvapas. Pareikalavus pasitikrinti blaivumą, šis tikrintis atsisakė, tačiau buvo perspėtas apie gresiančią atsakomybę, ir po kurio laiko pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Antru tikrinimu buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. D. S. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę. D. S. buvo įteiktas šaukimas. Ant priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto D. S. pasirašyti atsisakė. Visas įvykis filmuotas „Body“ kamera. Automobilis išvežtas saugojimui į Minsko pl. 21, Vilnius.

Kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo fiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų „Body“ vaizdo įrašų apžiūra, nurodoma, kad <...>. Pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie priešais stovinčio juodos spalvos automobilio „Toyota Avensis“. Prie automobilio vairo sėdi D. S. D. S. pareigūnams sako, kad jis automobilio nevairavo, kad vairavo draugas, kuris išėjo. Pareigūnas prieina prie pranešėjo, pranešėjas pareigūnui sako, kad „Toyota Avensis“ vairuotojas mėtėsi, kad jis nelabai turi laiko apklausai. Pranešėjas patvirtino pareigūnui, kad automobilį vairavo D. S., sėdintis prie „Toyota Avensis“ vairo. <...>. Kitas pareigūnas D. S. siūlo alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, dėl to, kad įtaria, kad jis vairavo automobilį „Toyota Avensis“. D. S. klausia pareigūnų, ar jis negali sėdėti automobilyje, sako, kad jis nevairavo. Pareigūnas jam paaiškina, kad, jei jis atsisako tikrintis blaivumą, tai prilygsta sunkiam girtumo laipsniui. D. S. atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnas perspėja D. S., kad jam bus iškelta baudžiamoji atsakomybė, bus prilyginta sunkiam girtumo laipsniui. D. S. toliau sako, kad jis nevairavo. D. S. prašo įrodyti, kad jis vairavo, atsisako tikrintis blaivumą. Jis ne vieną kartą pasako, kad jis nevairavo. <...>. Pareigūnas D. S. paaiškina, kad, jei jis nesitikrins blaivumo, jis bus sulaikytas iki dviejų parų. D. S. pasako, kad neturi dokumento. D. S. prisistato pareigūnams, pasako savo asmens duomenis. Pareigūnas per raciją praneša OVS budėtojui, kad vairuotojas stipriai neblaivus, atsisako tikrintis girtumą. D. S. sako, kad nežino, kam automobilis „Toyota Avensis“ priklauso, kad jis čia gyvena. Jis teigia, kad automobilį vairavo draugas T., jo pavardės nežino. Pareigūnas D. S. sako, kad pas pranešėją yra vaizdo registratorius, kad, kai jis atvažiavo, iš jo automobilio niekas neišlipo, tai jis vairavo automobilį. D. S. klausia pareigūnų, ar jie jį stabdė, pareigūnas atsako, kad dabar sustabdė. D. S. teigia, kad jis stovėjo, kad draugas vairavo, kuris išėjo. Pareigūnas D. S. klausia, kaip jis vairuotojo pusėje atsirado. Pareigūnas atidaro automobilio „Toyota Avensis“ galines dureles, ant galinės sėdynės matosi krepšiai su maisto produktais, pareigūnas jam sako, kad jis kaip tik iš parduotuvės važiavo, klausia jo, kiek jis alaus išgėrė, nes automobilyje yra pradarytas alus. D. S. sako, kad yra išgėręs alaus. Pareigūnas pasako D. S., kad automobilis bus priverstinai nuvežtas bet kokiu atveju. D. S. klausia, ar gali automobilyje gerti, jis iš automobilio galo paima pradarytą alaus butelį ir nori jį gerti, pareigūnas jam neleidžia išgerti alaus. D. S. sutinka, kad alkotesteriu jam būtų tikrinamas girtumas. Vaizdo įrašo 14 min. 12 sek. D. S. alkotesteriu tikrinamas girtumas, jam nepavyksta įpūsti į alkotesterį. D. S. sako, kad išgėrė 4 alaus. Vaizdo įrašo 14 min. 47 sek. alkotesteriu D. S. tikrinamas girtumas. Pareigūnas D. S. pasako alkotesterio rodmenis – 2,29. Pareigūnai pasako, kad reikės laukti antro pūtimo. D. S. atsisėda į automobilį „Toyota Avensis“. <...>. Vaizdo įrašo 29 min. 42 sek. alkotesteriu antrą kartą tikrinamas D. S. girtumas, jam nepavyksta įpūsti į alkotesterį. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20250618-205939UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 2 min. 7 sek. Vaizdo įrašo 8 sek. alkotesteriu antrą kartą tikrinamas D. S. girtumas, jis neįpučia, 18 sek. alkotesteriu tikrinamas D. S. girtumas antrą kartą, pareigūnas jam pasako alkotesterio rodmenis – 2,34.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20250618-215316UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 28 min. Pareigūnas tarnybiniame automobilyje apklausia pranešėją. Pranešėjas sako, kad automobilyje turi vaizdo registratorių, kad į jį vos neįvažiavo, jam mažai liko iki nelaimingo atsitikimo, kad vairuotojas iš pirmos juostos staiga į antrą juostą važiavo. Moteris J. teigia, kad kartu važiavo su pranešėju.

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrimas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos. Automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini), galu į (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio priekinės dalies ir ją apžiūrėjus jokių sugadinimų nesimato. <...>. Priėjus prie automobilio galinės, dešinės pusės dalies ir atidarę duris, prieš save matome bendrą automobilio galinės dalies bendrą vaizdą, kuriame ant galinių sėdynių matome padėtus du ,,Maxima“ parduotuvės maišus, kuriuose yra sudėti įvairūs maisto produktai. Priėjus automobilio kairės pusės galinę dalį ir atidarius duris, sėdynės daiktinėje matome padėtą alkoholinio gėrimo ,,1410“ butelį. Butelis yra pustuštis. <...>. Automobilis <...> išvežtas saugojimui į Minsko pl. 21.

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0715, rodmenimis 2025 m. birželio 18 d., 20:48:18 val., D. S. nustatytas 2,29 promilių girtumas, o 21:03:49 val., nustatytas 2,34 promilių girtumas; pridėtas patikros sertifikatas Nr.: 2261717.

Neblaivumo nustatymo akte D. S. nustatyti požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai.

Pagal AB „Regitra“ duomenis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. K. 2025 m. birželio 23 d. surašytas leidimas D. K. atsiimti transporto priemonę.

VšĮ „Emprekis“ duomenis, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2 340 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, kad 2025 m. birželio 18 d., apie 19.00 val., jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė sesės D. K. automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, kurie buvo palikti jo namuose, ir su jos automobiliu išvažiavo į parduotuvę PC „BIG“, esančią Pašilaičių mikrorajone. Jo sesuo savo automobilį „Toyota Avensis“ buvo palikusi jo namo kieme maždaug prieš penkias dienas, nes ji buvo išvykusi į kelionę. Ji jam automobiliu neleido naudotis, jis jai nieko nesakęs išvažiavo su jos automobiliu. 2025 m. birželio 17 d. vakaro metu jis buvo pavartojęs alkoholio – penkis butelius alaus, 2025 m. birželio 18 d. ryte jis taip pat išgėrė du butelius alaus. Jis su automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo vakariniu aplinkkeliu, buvo PC „BIG“, nusipirko maisto produktų, po ko, nuo PC „BIG“, jis važiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Po ko prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Iš pradžių jiems neprisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes bijojo atsakomybės. Visgi vėliau, kai pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą, kaltinamasis su prietaiso rodmenimis sutiko. D. S. kaltę pagrindžia ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolas. Kaltinamojo neblaivumą patvirtina neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,29 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra darbingo amžiaus, „Sodros“ duomenimis dirba, neteistas, per paskutinius vienerius metus buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 parų iki 90 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 parų arešto bausmė nagrinėjamu atveju būtų per griežta ir iš esmės lemtų tik vieno bausmės tikslo – nubaudimo įgyvendinimą. Taigi, D. S. skirtina 45 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamo arešto dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė D. S. ir yra skiriama.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

D. S. teisiamas pirmą kartą, pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, turi pastovų darbą, o jam anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatas – atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams be intensyvios priežiūros ir paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punkte, – tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) .

Teismo vertinimu, aptartas įpareigojimas, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo bei jį charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai dera su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. S. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija, taigi nustatytas 2,29 promilių neblaivumas gerokai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas), jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kuris yra artimas sunkiam neblaivumo laipsniui. Be to, D. S. vairavo automobilį vakare, Vilniaus mieste, o atsižvelgiant į tai, kad dėl alkoholio poveikio reakcija būna sulėtėjusi, tokia situacija galėjo lemti tragiškus padarinius. Todėl nekyla abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Prokurorė prašo uždrausti D. S. naudotis specialia teise penkerių metų laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad D. S. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, tačiau pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos, nėra duomenų apie anksčiau taikytą baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimą, spręstina, kad D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. birželio 23 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju D. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. K. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 340 Eur. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo. D. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus ir tinkamai neįvertino savo veiksmų, prieš įvykį vartojo alkoholį, vadinasi suprato, kad jis, būdama neblaivus, vairuoja svetimą transporto priemonę. Kaltinamasis šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, yra darbingo amžiaus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2 340 Eur) išieškojimas iš D. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. S. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 2 340 Eur.

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs nuosprendis (šiuo atveju baudžiamasis įsakymas) dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip minėta D. S. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivius, kai jo neblaivumas išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Byloje esantys įrodymai liudija, kad D. S. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tai rodo, jog jis nepasižymi atsakingo ir drausmingo vairuotojo savybėmis. Be to, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, kad aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvaut alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje (kursuose), nustatant šešių mėnesių šio įpareigojimo vykdymo terminą.

D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 ir 10 punktais, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų terminui ir paskirti jam įpareigojimus:

1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 ir 72⁵ straipsniuose:

1) įpareigoti jį 6 mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos programose (kursuose);

2) uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. S. išieškoti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 340 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės naudai.

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 5 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas);

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

7. Vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą