Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-446-377/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
e2-446-377/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Atsakovas
T. M.
Ieškovas
UAB “H s”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-446-377/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00042-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.5.; 3.4.1.7. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 28 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant atsakovui T. M., jo atstovui J. V. P. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “H s” ieškinį atsakovui T. M. dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB “H s” prašo teismo atmesti T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021-10-29 prašymą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-12-03 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21542 laikyti netekusiu galios, ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus 3-ioji darbo ginčų komisija (toliau – DGK) išnagrinėjo darbuotojo T. M. (toliau – ir Darbuotojas) prašymą atsakovei UAB „H. S.“ ir 2021-12-03 sprendimu prašymą tenkino – priteisė T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Darbdavės 1195,86 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2391,72 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Ieškovė nesutinka su 2021-12-03 DGK Sprendimu ir DGK Sprendimą ginčija pilna apimtimi. Nurodė, kad darbuotojas prašymą pateikė praleidęs Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. T. M. pas ieškovę dirbo nuo 2021-01-04, iš darbo atleistas 2021-08-16 pagal DK 55 straipsnį (darbuotojo prašymu). Ieškovas DGK pateiktame prašyme nurodė, kad tariamai jis darbo pas ieškovę metu niekada nėjo kasmetinių atostogų. Tačiau paskutinį kartą (iki Darbuotojui išeinant iš darbo), ieškovė gavo 2021-07-14 Darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Taigi, dėl Darbdavės Darbuotojui išmokėtų išmokų už panaudotas atostogas ieškovas turėjo teisę kreiptis į DGK vėliausiai iki 2021-10-14. Tuo tarpu DGK Sprendime nurodyta, kad ieškovo prašymas DGK gautas 2021 m. spalio 29 d. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Darbuotojas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o nenurodžius jokių objektyvių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašant šio termino atnaujinti, Darbuotojo pateiktas pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Akcentuotina, jog DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra siejami su veiksmų atlikimu ne teisme, bet neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės būti grąžintam į ankstesnes pareigas, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, bet lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, bet darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašymą DGK pateikė praleidęs DK 220 str. nustatytą terminą, jo prašymas DGK turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi Darbuotojas nurodė, kad darbo pas Darbdavę laikotarpiu apskritai nėra ėjęs kasmetinių atostogų. Darbuotojo prašymu jam kasmetinės atostogos buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2021-06-11 ir nuo 2021-07-20 iki 2021-07-21 ir už jas su Darbuotoju atsiskaityta. Todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas Darbuotojui apskaičiuota už 1,33 dienos, minusavus panaudotų kasmetinių atostogų dienas, už kurias su Darbuotoju buvo atsiskaityta darbo santykių galiojimo metu ir to jis niekada neginčijo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Darbuotojas visiškai nepagrįstai DGK prašyme nurodė, kad niekada nėra ėjęs atostogų darbo pas Darbdavį metu, todėl nepagrįstai prašė priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą darbo pas Darbdavį laiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Darbuotojo prašymas atmestinas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad LR DK 231 str. 1 d. nustatyta, kad „Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis j darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis“. Dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose ne kartą yra pasisakęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3523-701/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015: 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 477/1075/2017 35 punktą). Todėl laikome, kad teismas šioje darbo byloje, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, turi būti labiau aktyvus, nei įprastai civilinėse bylose.Trečia, negali būti nukrypstama nuo teisinės praktikos darbo bylose. Paminėtina, kad nukrypimas nuo vyraujančios teismų praktikos galimas tik tada. kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Kiekvienas nukrypimas turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) motyvuojamas, nurodant praktiką, nuo kurios nukrypstama, ir nukrypimą pagrindžiančius argumentus. Tuo tarpu laikant, kad senatis Šiam ieškiniui pareikšti suėjo 2022 m. sausio 3 d. teismas, be kita ko būdamas darbo bylose labiau aktyvus nei įprastai civilinėse bylose neturėjo priimti nagrinėti šio ieškovo ieškinio nagrinėjimui, kadangi jis pareikštas tik 2022 m. sausio 12 d. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas j įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka - neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019). Vadovaujantis aukščiau pateiktu UAB „H s“ paaiškinimu, jau nuo pat šio darbo ginčo pradžios ir jo nagrinėjimo LR Darbo ginčų komisijoje bendravo su advokatais, kurie be abejonės yra teisės ekspertai, tad teigti, kad advokatai kažkaip ne taip suprato ieškinio senaties termino pradžią tikrai nėra pagrindo. Juo labiau laikytina, kad UAB „H s“ viso darbo ginčo nagrinėjimo LR Darbo ginčų komisijoje proceso metu buvo nesąžiningas, ir savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nedalyvavo LR Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, nepateikinėjo reikalaujamų dokumentų. Tad tokių UAB „H s“ veiksmų visetas tik parodo UAB „H s“ nerūpestingumą, nors jam kaip darbdaviui keliami aukštesni elgesio standartai, bei pagrįstai tikėtina, kad taip UAB „H s“ vilkina procesą, vengdamas vykdyti savo kaip darbdavio teises bei galimai siekdamas bankroto bylos iškėlimo. Juo labiau, net Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje nagrinėtos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)21542, 2021m. gruodžio 3 d. sprendime, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 1 d.)." Tai tik dar kartą patvirtina ieškovo UAB „H s" nepateisinamą delsimą bei ieškinio pareiškimą praleidus senaties terminą. Šioje darbo byloje akivaizdu, kad ieškovas UAB „H s" būdamas profesionaliu verslu ir darbuotojų samdymu užsiimančiu juridiniu asmeniu, profesionaliu darbdaviu ir neabejotinai stipresniąja darbo santykių bei su darbuotoju kilusio ginčo šalimi, kuriai turi būti taikomi aukštesni veiklos standartai, kuris nuo pat šio darbo ginčo pradžios samdosi aukščiausios kvalifikacijos teisininkus - advokatus, elgėsi nepateisinamai pasyviai ir tyčia nesidomėdamas ieškinio pareiškimo Darbo ginčo byloje, po šio darbo ginčo išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, terminais, ieškinį pareiškė tik 2022 m. sausio 12 d., nors senatis šiam ieškiniui pareikšti suėjo 2022 m. sausio 3 d. Teismas, be kita ko būdamas darbo bylose labiau aktyvus nei įprastai civilinėse bylose neturėjo priimti nagrinėti šio ieškovo ieškinio. Atsakovas laiko, kad ieškovo UAB „H s“ ieškinys šioje darbo byloje pareikštas ženkliai praleidus šios rūšies byloms taikomą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti pilna apimti kaip pareikštą ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2021-12-03 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21542 dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo ir iš UAB „H s" T. M. nurodė išieškoti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalis siejo darbo santykiai nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. T. M. už 2021 m. rugpjūčio mėn. deklaruotos 738,74 Eur draudžiamosios pajamos.

T. M. pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą su UAB „H s" laikinojo darbo sutartį Nr. 54, kuria UAB „H s" įsipareigojo mokėti ieškovui 1580 Eur, neatskaičius mokesčių, tarifinį darbo užmokestį. Iš šios darbo sutarties priedo matyti, kad T. M. priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo pradžia pas laikinojo darbo naudotoją T A L. G. -2021 m. sausio 4 d.

Darbuotojas įgyja teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties nutraukimo dieną (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje T. M. iš darbo atleistas 2021 m. rugpjūčio 16 d. T. M. prašymą darbo ginčų komisijai pateikė 2021 m. spalio 29 d., taigi T. M., pareikšdamas reikalavimą išieškoti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 str. 1 d. įtvirtinto procedūrinio termino nepažeidė.

Nagrinėjamoje byloje T. M. prašo išieškoti iš UAB „H s" kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą dirbtą laiką. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra suformuluotas aiškiai ir tinkamai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 223 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „H s" ignoravo darbo ginčų komisijos prašymą pateikti ieškovo prašymui (pareikštam reikalavimui) išnagrinėti būtinus dokumentus – ieškovo prašymus suteikti kasmetines atostogas, pažymą apie ieškovo nepanaudotų atostogų paskaičiavimą, pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, įrodymus, patvirtinančius kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumokėjimą, t. y. nepateikė prašomų dokumentų. Esant inicijuotai darbo bylai dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 6 d., 214 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje UAB „H s" nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, jog įvykdė savo pareigą sumokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas arba, kad ieškovas nebuvo įgijęs teisės į ją. Teismas neturi pagrindo netikėti T. M. teiginiu, kad jis darbo santykių laikotarpiu kasmetinėmis atostogomis nesinaudojo ir atleidimo iš darbo dieną negavo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. UAB „H s" nepaneigus ieškovo teiginio, kad jis yra įgijęs teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą dirbtą laiką ir UAB „H s" šios kompensacijos nesumokėjo, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2021-12-03 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21542, kuriuo nutarė išieškoti 1195,86 Eur (13,56 Eur x 88,19 Eur), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 6 d., 146 str. 2 d.). UAB „H s" nepateikus pažymos apie T. M. kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas paskaičiavimą, todėl ją paskaičiavo darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija pripažino, kad T. M. yra įgijęs teisę į 13,56 d. d. ((20 d. d. + 2 d. d.) : 12 mėn. x 7,4 mėn.) kompensaciją (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 str. 2 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 str. 2 d., Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.3 p.). Darbo ginčų komisija paskaičiavo T. M. vidutinį darbo užmokestį pagal T. M. draudžiamąsias pajamas, UAB „H s" deklaruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje)- 88,19 Eur ((1307,99 Eur + 2612,18 Eur + 1371,28 Eur) : (18 d. d. + 21 d. d. + 21 d. d.)).

Taigi T. M. naudai iš UAB „H s" išieškotina 1195,86 Eur (13,56 Eur x 88,19 Eur), neatskaičius mokesčių, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 6 d., 146 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 str. 2 d., darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 2 d. nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 str. 2 d. įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną (atsakovė nepateikė įrodymų, jog su ieškovu atleidimo metu buvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo), todėl jai taikytina sankcija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve – netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Darbo ginčų komisija mano, kad netesybos už du uždelsimo atsiskaityti mėnesius yra pakankamos nagrinėjamoje byloje, atitinka proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Taigi ieškovo naudai iš atsakovės išieškotinos 2391,72 Eur (1195,86 Eur x 2 mėn.), neatskaičius mokesčių, netesybos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 2 d. pagrindu.

LR CPK 282 str. 2d. 2 p. nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis: dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimo dalis dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – 1195,86 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai 86 ct), neatskaičius mokesčių – išieškojimo iš atsakovės UAB „H. S.“, (duomenys neskelbtini), ieškovui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdytina skubiai. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos atmestinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-12-03 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21542 dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo ir iš UAB „H S" T. M.: išieškoti ieškovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „H. S.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1195,86 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai 86 ct), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2391,72 Eur (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt vienas euras 72 ct), neatskaičius mokesčių, netesybas.

Vykdyti skubiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 str. 3 d., sprendimo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – 1195,86 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai 86 ct), neatskaičius mokesčių – išieškojimo.

Sprendimo dalį dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – 1195,86 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt penki eurai 86 ct), neatskaičius mokesčių – išieškojimo iš atsakovės UAB „H. S.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė