Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, pridedant neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis), bei atliktos bausmės dalis pagal 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendį.

Priteista D. B. iš V. K. 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 6 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), iš namo kiemo, pagrobė D. B. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 1593 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam D. B. 1593 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam V. K., teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), padarė apysunkį nusikaltimą, yra daug kartų teistas už vagystes, šiais metais yra teisiamas trečią kartą (54-61, 62-66 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (68-69 b. l.), nedirba, yra registruotas darbo biržoje (70, 71 b. l.), nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, augina mažametį sūnų,

Ir nors nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. K. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad nedirba, yra registruotas darbo biržoje, yra nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis V. K. nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai jo atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis, kuriuo buvo skirtas laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas daug kartų baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančių nuobaudų, daro išvadą, kad nuteistasis V. K. iš jam skiriamų bausmių ir administracinių nuobaudų išvadų nedaro, savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas, taip pat įvertinusi, kad nuteistasis nedirba, nesimoko, yra registruotas darbo biržoje, sprendžia, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apelianto teiginiai, jog teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, turi mažametį vaiką, dirba pavienius darbus ir išlaiko šeimą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visapusiškai ir išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, kad nuteistiesiems bausmės vykdymo vietoje yra suteikiama teisė dirbti, todėl nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje galės imtis priemonių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tai, kad nuteistasis pablogino savo ir savo šeimos padėtį yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Kitos nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės taip pat nesudaro sušvelninti jam skirtos bausmės, kuri kolegijos vertinimu nėra per griežta, taip pat atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas V. K. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, dėl to švelninti jos ar atidėti paskirtos bausmės vykdymo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.