- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2764-434/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00230-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime, jį patikslindama ir teismo posėdyje nurodo, kad 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu jai buvo atnaujintas praleistas terminas paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. Š. (Š./Š.) valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir pateikti buvusio savininko nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad ji yra P. Š. vienintelė anūkė, o senelis mirė (duomenys neskelbtini) d. Tai, kad iki nacionalizacijos senelis turėjo 7,2804 ha žemės sklypą, patvirtina žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) rinkikų sąrašas, kurio 43 p. yra įrašas „Š. P. 37 „7,2804“ 12“. Senelis šiame sąraše įrašytas šalia savo šeimos, t.y. tėvo ir kitų brolių. Be to, jo tėvas A. Š. (Š.) 1936-10-10 sudarytu testamentu savo sūnui P. Š. paliko 5 ha žemės sklypą. Jos duomenimis, šio testamento pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės S. A. (P. Š. sesuo) įpėdiniams, o ji yra tokia pati P. Š. anūkė, todėl suinteresuoto asmens prašė atkurti nuosavybės teises jai į abu šiuos žemės sklypus, tačiau NŽT tą atsisakė padaryti, nurodydama, kad nepakanka duomenų apie senelio turėtą 7,2804 ha žemės sklypą, o 5 ha jis iki žemės nacionalizacijos nebuvo paveldėjęs, nes jo tėvas, testatorius A. Š. mirė vėliau. Todėl teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis P. Š. (Š./Š.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 7,2804 ir 5 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) r. Šio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą ir jo atstovas teismo posėdyje nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, nes iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjos senelis nevaldė 5 ha žemės sklypo, nes testatorius, jo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomam argumentui patvirtinti, kad jos senelis nuosavybės teise valdė dar ir 7,2804 ha žemės, nepakanka duomenų, nes iš 1927 m. esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos rinkikų sąrašo kopijos negalima nustatyti, kad 43 eilutėje ties įrašu P. Š. stulpelyje nurodomas žemės plotas yra valdomas nuosavybės teise, be to, nėra patvirtinančių duomenų, kad šis asmuo yra tas pats, į kurio nekilnojamąjį turtą siekia pareiškėja atkurti nuosavybės teises, nes iš į bylą pateiktų archyvinių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra nurodomas P. Š. kartu su broliais J. ir P., J. sūnumis, todėl prašo pareiškimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Byloje esantys dokumentai ((duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, žemės tvarkymo projekto pateikimo 1929-11-08 protokolas ir 1929 m. planas, patvirtintas 1930-03-31 eksplikacija, 1932 m. žemės ištyrimo žiniaraštis Nr.1247) iš tiesų patvirtina, kad pareiškėjos prosenelis A. Š. (Š.) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 17,33 ha žemės, sklypo Nr.37, kuris 1936-10-10 d. testamentu po savo mirties paliko savo turtą testamente nurodytiems vaikams, tame tarpe ir pareiškėjos seneliui P. Š. 5 ha žemės iš turimos 17,33 ha. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad testatorius A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) , t.y. jau po žemės nacionalizavimo 1940 metais, kas rodo, kad šios nacionalizuotos žemės savininku tuo metu dar buvo A. Š. (), o ne pareiškėjos senelis P. Š. (Š.), dėl ko prašymas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad P. Š. (Š., Š.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, negali būti tenkinamas.
Tuo tarpu dėl pareiškėjos nurodomo 7,2804 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) r., kurį, jos teigimu, nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdė jos senelis P. Š. (Š./Š.), ji remiasi žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) seniūnijos rinkikų sąrašu, kurio 43 p. yra įrašas „Š. P. 37 „7,2804“ 12“, nurodydama, kad jis šiame sąraše eina po visos savo šeimos: tėvo A., brolių J. ir A.
Tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negalima, nes kiti byloje pateikti dokumentai tokios išvados nepatvirtina.
Iš žemės tvarkymo projekto pateikimo protokolo 1929-11-08 matyti, kad buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) kaimo žemės savininkams ir gretimųjų kaimo žemių savininkams (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sutvarkymo projektas ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra iš viso 55 savininkai, o iš jų sąrašo matyti, kad žemės savininkai nurodyti 48 p. Š. A., sklypo Nr.37, iš viso 17,33 ha (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio žemės sklypą jis savo 1936-10-10 testamentu po savo mirties paskirsto savo vaikams jame nurodytu būdu); 49 p. Š. A., sklypo Nr.25, 10,35 ha; 50 p. Š. J. (A. sun.), sklypo Nr.26, 7,99 ha; 51 p. Š. P., J. ir P. (J. sūnūs), sklypo Nr.47, 11,18 ha. Analogiški duomenys yra užfiksuoti ir sklypų savininkų eksplikacijos 48-51 eilutėse bei žiniose apie suskirstytus rūšimis žemės plotus nuo 1247 iki 1250 p., taip pat 1932 m. liepos mėn. žemės ištyrimo žiniaraščiai Nr.1247, 1248, 1249, 1250. Tai patvirtina ir 1929 m. sutartys, iš kurių matyti, kad žemės sklypus turėjo Š. A., plane pažymėtą Nr.37, Š. J., A. sun., plane pažymėtą Nr.26, Š. A., A. sun., plane pažymėtą Nr.25, bei Š. P. savo ir brolių J. ir P., plane pažymėtą Nr.47. Tuo tarpu Š. P. (A. sūnaus), (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sutvarkymo projekte ir jo sąraše, eksplikacijoje ir žemės plotų suskirstymo rūšimis sąraše bei žemės ištyrimo žiniaraščiuose ir sutartyse nėra. Visuose šiuose žemės nuosavybės teises patvirtinačiuose dokumentuose Š. pavardės eina viena po kitos iš eilės (išskyrus sutartis, kurios yra pateiktos kaip atskiri nesunumeruoti dokumentai). Tačiau visuose šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad Š. P. 11,18 ha valdo kartu su savo broliais J. ir P. (J. sūnūs), t.y. jis nėra pareiškėjos senelis.
Todėl pareiškėjos vienintelis argumentas, kad rinkikų saraše 43 p. nurodytas P. Š. yra būtent jos senelis, A. sūnus, nes yra įrašytas einantis iš karto po A., J. ir A. Š., niekuo nepagrįstas. Dėl to remtis vien šiuo dokumentu, iš kurio negalima padaryti pagrįstos išvados, kad šiame punkte nurodytas P. Š. iš tiesų yra pareiškėjos senelis, nes to nepatvirtina jokie kiti įrodymai, teismas negali. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1927 m. rinkikų sąraše 43 p. nurodyto P. Š. amžius yra nurodytas 37 m., kuris nesutampa su pareiškėjos senelio amžiumi, nes pareiškėjos senelis P. Š. gimė (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini) , būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.
Be to, iš byloje pateikto A. Š. (Š.) 1936-10-10 testamento projekto taip pat negalima daryti išvados, kad iki žemės nacionalizavimo pareiškėjos senelis būtų valdęs kažkokį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise, nes iš jo matyti, kad jis savo sūnui P. Š. po mirties palieka 5 ha žemės, sūnui A. Š. – 4 ha žemės, dukrai S. A. – likusius 8,33 ha, 2-ame punkte paaiškinant tokio elgesio motyvus: „savo dukteriai P. Č. šiuo testamentu nieko neskiriu, nes priklausančią jai dalį pilnai esu atidavęs, o sūnums P. ir A. Š. skiriama mažiau žemės, nei dukteriai S. A. todėl, kad vienam iš jų duota dalies sąskaiton pinigais, o antram padėta pasistatydinti trobėsiai“. Iš šio matyti, kad sūnui P. buvo pervesti į sąskaitą pinigai, o A. padėta pasistatyti trobesiai. Ir jokios užuominos apie tai, kad iki tol sūnums jau buvo padalinta po kažkiek tai žemės.
Ir nors teismo posėdyje apklausta liudytoja V.A. V., A. Š. dukra, parodė, kad jai iš tėvų pasakojimų yra žinoma, jog A. Š. savo trims sūnums padalino po 7 ha, tačiau nieko konkrečiau negalėjo nurodyti, nei kuriais metais tai buvo padaryta, nei kaip. Todėl tokiais abstrakčiais parodymais teismas negali remtis. Tuo labiau, kad 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo sprendime užfiksuota, jog ji šiame teisme, apklausiama liudytoja, parodė, kad jai yra žinoma, jog A. Š. turėjo apie 17 ha žemės, kurią išdalino savo vaikams, tarp jų – ir P. Š., kuriam buvo skirta 5 ha (apie tai, dėl kokių priežasčių pareiškėjai negali būti atkurta nuosavybės teisė į šio dydžio žemės sklypą, kuris buvo paliktas pareiškėjos seneliui testamentu, jau pasisakyta sprendime aukščiau). Tuo tarpu apie jokių dar ir po 7 ha dydžio žemės sklypų padalinimą ji tuo metu nenurodė.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytomas aplinkybėms, pareikėjos prašymas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad P. Š. (Š., Š. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 7,2804 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, negali būti tenkinamas.
Iš pareiškėjos išieškotinos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. M. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.
Išieškoti iš L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,96 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.