- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e1-585-759/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07289-21 surinkta medžiaga, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mažametei dukrai I. B., o būtent:
jis, 2021 m. kovo 6 d. apie 19 val. 00 min. adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, diržu, vieną kartą sudavė savo mažametei dukrai I. B. į sėdmenis, tokiu būdu nukentėjusiajai mažametei I. B. sukėlė fizinį skausmą. V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo mažametei dukrai I. B. su odiniu diržu, kuris kabėjo prie spintos, vieną kartą sudavė per sėdmenis. Jis su savo žmona E. B. kartu negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jų namai yra vienas priešais kitą. Jis gyvena su savo motina A. B. ir broliu A. B.. Žmona gyvena su jų mažamete dukra I. B., kuriai yra 4.5 metų. E. B. leidžia jam bendrauti su dukra ir I. B. kada tik nori pas jį ateina į namus. Jo santykiai su dukra yra geri, jie abu sutaria. Ji maždaug 3-4 kartus per savaitę ateina pas jį pasisvečiuoti. Ji atėjusi žaidžia, dėlioja dėliones, bendrauja su močiute. Pas juos yra 6 kambariai. Dukra lanko darželį (duomenys neskelbtini). Jis E. B. padeda dukrą išlaikyti, perka viską ko reikia. Jis turi draugę L. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją nuvažiuoja, kai turi laiko. 2021 m. kovo 5 d., iš ryto, jis su savo mašina Volvo V40 važiavo pas savo L. M.. Buvo susitarę, kad jis atvažiuos pas ją pasibūti savaitgaliui. Ji žinojo, kad ir dukrą I. B. atsiveš. Dukra jau ne pirmą kartą važiuoja pas L. M.. E. B. išleido pabūti dukrą su juo visam savaitgaliui. Jis pasakė, kad dukrą parveš sekmadienį. I. B. labai norėjo važiuoti su juo pas L. M.. Jie ėjo į Maksimos parduotuvę, Norfos parduotuvėje buvo, ir Pivonijos parduotuvėje, buvo visi trys ir dukrai labai patiko. Pas L. M. yra du kambariai. Alkoholio penktadienį nevartojo. Šeštadienį, kovo 6 d., jie visi trys išvažiavo į miestą pasivažinėti. Iš miesto grįžo gal jau po pietų. Tada jau buvo L. M. bute. Tada I. B. pradėjo nusimaudinėti savo pėdkelnes ir nusimauti triusikėlius ir be kelnių nuoga lakstyti po kambarius ir maivytis, rodydama savo pūtę. Ji specialiai taip rodė, išsidirbinėja prieš jį ir prieš L. M.. Jis tuo metu buvo kambaryje, svetainėje prie televizoriaus sėdėjo ant sofos. Jis I. B. užmaudavo triusikėlius ir pėdkelnes, tačiau ši vis tiek viską nusimaudavo, numesdavo ant grindų ir lankstė nuogu užpakaliu, buvo su maikyte. Gal kokius penkis kartus taip jis jai užmovė nusiimtus drabužius. Jai atrodė, kad tai yra labai juokinga. Ji tai darydama juokėsi. Jai buvo linksma. Ji rodydama savo pūtę, tai pribėgusi prie jo koją pakelia, tai pritupia ir juokiasi. Kaltinamąjį pykdė toks dukters elgesys. Pirmą kartą ji taip elgėsi. Su L. M. bandė sakyti, kad taip daryti negražu, bandė žodžiais pabarti. I. B. truputį švepluoja, bet kalba jos suprantama. Ši nekreipė dėmesio, todėl jis supykęs paėmė nuo spintos kabėjusį odinį L. M. diržą, 5 cm pločio, su metaline sagtimi, I. B. pagavo ir laikė už rankos, už riešo, o kita ranka laikė diržą ir vieną kartą sudavė diržu I. B. per nuogus sėdmenis. Sudavė nenaudodamas visos jėgos, taip tik normaliai. I. B. iš karto stovėdama pradėjo verkti, nieko nesakė. Kada tai įvyko, laiko tikslaus nurodyti negali, buvo dar šviesus paros metas. L. M. tuo metu buvo virtuvėje ir šio įvykio, kai jis sudavė I. B. nematė. L. M. atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Jis pasakė, L. M., kad I. B. sudavė diržu. Jis I. B. pakėlė ant rankų, norėdamas nuraminti, atsiprašė jos, kad taip nesusivaldė, ir pirmą kartą jai sudavė. I. B. verkė, bet nebuvo išsigandusi. Tada jau per ašaras jis I. B. apmovė pėdkelnėmis su triusikėliais. I. B. nebenorėjo nusimauti kelnių. L. M. ir jis I. B. nuramino ir ši nuėjo žaisti šalia jų tame pačiame kambaryje. Tada I. B. užeina paprašo mamos, tada vėl užmiršta vėl gerai, žaidžia. Jis skambino E. B. po įvykio, nieko nesakė, tik pasakė, kad sekmadienį parveš dukrą. E. B. nieko neklausė, kaip dukra laikosi, jis nieko ir nepasakojo. I. B. naktį miegojo gerai, viena lovoje, kitame kambaryje. Jai tas įvykis pasimiršo, ant jo ji nepyko, vaikui greitai pareina tas skausmas. Sekmadienį, kovo 7 dieną, apie 14 val. 00 min. jis paskambino savo draugui, kuris dirba su taksi. Tai G., pavardės tiksliai nežino ir paprašė dukrą I. B. pavežti iki (duomenys neskelbtini), kad jam nereiktų kuro deginti. Paskambino E. B. ir pasakė, kad įsodino į taksi automobilį, su taksi skiriamaisiais ženklais Wolsvagen Sharan, valstybinių numerių nežino, parveš I. B. ir, kad E. B. lauktų jos. Įsodindamas dukrą jautėsi saugiai, nes tai jo draugas. Sekmadienį nebuvo išgėręs. Apie tą įvykį su diržu išleisdamas dukrą nieko nebeužsiminė. Tik E. B. pasakė, gal sekmadienį, jai paskambindamas telefonu. I. B. išleidęs į (duomenys neskelbtini), pats liko dar pas L. M. svečiuose. Į (duomenys neskelbtini) grįžo pirmadienį ryte 7 val. 00 min. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supranta, kad negerai pasielgė, I. B. atsiprašė. Pirmą kartą prieš dukrą panaudojo diržą (b. l. 74-76, 77).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytoja E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su savo motina E. V., patėviu D. V. bei dukra I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su V. B. santuokoje, kaip vyras ir žmona, išgyveno vienuose namuose metus laiko. Jų bendrai dukrai I. B. buvo 1 metai, kai V. B. ją paliko ir išsikraustė gyventi į savo tėvų namus, esančius šalia jos namų (duomenys neskelbtini). Jis susirado kitą moterį ir ją paliko. Nors ji ir vyras išsiskyrė, jų bendravimas nenutrūko. Jis ir toliau labai rūpinasi jų bendra dukra, išlaiko dukrą, sumoka už darželį, maisto nuperka, vaikui rūbus nuperka, dar jai duoda 100 Eur ant pragyvenimo. Ji ir vyras vaiku rūpinasi bendromis pastangomis. V. B. tikrai labai myli jų bendrą dukrą. Jos vyras niekada dukros neskriausdavo, su ja elgdavosi tikrai maloniai. 2021 m. kovo 6 d. ji vyrui prasitarė, kad ves dukrą išmaudyti į bendruomenės namus, nes namuose jos neturi galimybės maudytis, tai savaitgaliais eina praustis į bendruomenės namus. Jos vyras pasakė, kad nevestų dukros prausti į bendruomenės namus, kad jis kaip tik važiuoja pas savo draugę į (duomenys neskelbtini) m. ir, kad kartu pasiims dukrą ir ją išmaudys pas draugę (duomenys neskelbtini). Ji sutiko su tokia vyro idėja. V. B. pažadėjo jai, kad dukrą parveš tą pačią dieną, tačiau neparvežė. Ji dėl to nepergyveno labai, juk jis yra jos dukters tėvas ir ja rūpinasi. Kitą dieną, sekmadienį jai ir jos mamai grįžus iš bažnyčios suskambo jos mobiliojo ryšio telefonas. Pasižiūrėjusi pamatė, kad skambina jos vyras. Pakėlusi telefono ragelį, ji išgirdo kalbant ne vyrą, o dukrą. Dukros balsas buvo laimingas, ji pasakojo, kad greit grįš namo. Tada jos vyras telefonu pasakė, kad dukterį perveš taksi vairuotojas, kad ji nepergyventų, kad jis sumokės už taksį, o jai tik reikia laukti, kada į kiemą įvažiuos taksi automobilis. Na, ji kažkiek pasijaudino, kaip čia tas vaikas vienas grįš su taksi, bet kai į kiemą įvažiavo taksi automobilis, ji nustojo jaudintis. Duktė į namus parėjo laiminga su daug gerų emocijų ir netgi su tėvo dovanomis. Bebūnant namie ir besidalinant įspūdžiais duktė prasitarė, kad ji buvo negera, kažką iškrėtė būdama (duomenys neskelbtini) ir dėl to tėtis su savo draugės diržiuku jai vieną kartą sudavė per užpakalio dešinę pusę. Duktė pasakė, kad jai labai neskaudėjo, nes ji buvo su dvejomis kelnėmis. Duktė sakė, kad net neverkė dėl to. Antradienį, t.y. 2021 m. kovo 9 d., pas ją į namus atvyko socialinė darbuotoja. Socialinės darbuotojos iš Ukmergės m., Deltuvos g., pas ją atvažiuoja du kartus per savaitę, kadangi ji kaip ir skaitosi vieniša mama, nors ir nėra išsiskyrusi oficialiai su vyru, ir dar dėl to, kad gauna socialinę paramą. Atvykusiai socialinei darbuotojai 2021 m. kovo 9 d. ji pasakodama apie tai, kaip šiuo metu gyvena, prasitarė apie savaitgalį įvykusi incidentą, kuomet jos vyras diržu sudavė dukrai. Apie įvykį socialinės darbuotojos pranešė policijai. Gali pasakyti, kad ant jos vaiko sėdmenų diržo žymių nuo mušimo tikrai nebuvo likę, mergaitė sakė, kad jai skaudėjo nedaug, bet skaudėjo. Apie tą įvykį jos duktė daugiau nebekalba, pamiršo. Jos vyras ir jos, ir dukros dėl tokio elgesio atsiprašė. Sakė, kad tai nepasikartos. Kaip dukters atstovė ieškinio byloje vyrui neteiks, nenori, kad jos mažametė duktė būtų apklausiama šioje byloje (b. l. 25-27, 28).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus informaciją, jog 2021 m. kovo 6 d. apie 19 val. adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas pas sugyventinę L. M., V. B. kelnių diržu vieną kartą sudavė per sėdmenų sritį savo mažametei dukrai I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. GMP apžiūrėjusi sužalojimų nenustatė (b. l. 6).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiosios I. B. medicininės apžiūros dokumentus, parodė, kad I. B. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 37-38).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus kaltinamojo V. B. patiektą diržą nustatyta: diržas yra juodos spalvos su ornamentais išorinėje dalyje ir rudos spalvos viduje. Diržo sagtis yra pilko blizgaus metalo su ornamentais. Ant diržo matomas užrašas FASHION JEANS. Diržo ilgis iki sagties - 105 cm. Diržo plotis 3,2 cm. Diržas turi dėvėjimo žymių (b. l. 39-41, 42-44). Po apžiūros diržas perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (b. l. 45-46, 47).
Ukmergės nestacionarių paslaugų centras pateikė informaciją apie tai, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai, auginančiai mažametę dukrą I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo pradėtas Atvejo vadybos procesas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą dėl galimo artimo asmens (senelio) smurto prieš mažametę I. B. ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos ir (ar) šeimai poreikį. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai inicijavo pradėti šeimai atvejo vadybos procesą bei paprašė nedelsiant organizuoti pagalbą vaikui ir šeimai. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė ir šeimai paskirta socialinė darbuotoja atliko pagalbos poreikio vaikui ir (ar) šeimai vertinimą. Šeimai buvo nustatytas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo socialinių paslaugų poreikis. Šeimos gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitę lankosi socialinė darbuotoja, kuri tėvus konsultuoja, informuoja, jiems tarpininkauja ir atstovauja įvairiose įstaigose, pagal poreikį organizuoja transporto paslaugą. Šios socialinės paslaugos yra teikiamos visiems šeimos nariams. Buvo organizuoti 4 atvejo vadybos posėdžiai, sudaryti pagalbos planai. Dažniau yra bendraujama su E. B., kadangi šeima jau kurį laiką gyvena skyriumi. Mažametė dukra I. B. gyvena su mama, o pas tėvą svečiuojasi pagal žodinį tėvų susitarimą. V. B. dažnai būna išvykęs į užsienį, o grįžęs apsistoja pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) m., arba pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šeimoje vyksta skyrybų procesas: sutuoktiniai dalyvavo mediacijoje, pasirašė taikos sutartį, tačiau kol kas dokumentai teismo nepasiekė (V. B. nenuvyko pas antstolę dėl pažymos patvirtinimo) (b. l. 50).
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Veprių seniūnija pateikė informaciją apie tai, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), motinai priklausančiame name, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. V. B. registruotas Užimtumo tarnyboje, uždarbiauti išvyksta į užsienį. Į (duomenys neskelbtini) V. atvyksta aplankyti mamos, susitikti su dukra. V. B. su žmona E. B. kartu negyvena ir yra pateikę prašymą ištuokai. V. B. yra lengvai bendraujantis, linkęs padėti. V. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, pastebimas perkant įvairius gėrimus. Seniūnijos bendruomeninėje veikloje nedalyvauja. Seniūnija nei žodinių, nei rašytinių nusiskundimų dėl V. B. elgesio nėra gavusi. E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu su dukra I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena (duomenys neskelbtini). tėvams priklausančiame name. E. B. registruota užimtumo tarnyboje, gauna netekto darbingumo pensiją. E. B. su sutuoktiniu V. B. kartu negyvena, pateikti dokumentai skyryboms. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos - daugiafunkcio centro ikimokyklinio ugdymo skyrių. E. B. šeimai yra teikiamos Ukmergės NSPC socialines paslaugos, skirta parama maisto produktais ir higienos prekėmis. E. B. yra ramaus būdo, mandagi, gerai sutaria su aplinkiniais, rūpinasi savo dukra. Moteris dalyvauja kultūriniame seniūnijos gyvenime, lankosi bibliotekoje, įvairiuose renginiuose, lanko bažnyčią. Seniūnija nei žodinių, nei rašytinių nusiskundimų dėl E. B. elgesio nėra gavusi (b. l. 53-54).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų (liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, protokolai ir kita) pagrįsti V. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia, diržu, vieną kartą sudavė savo mažametei dukrai I. B. į sėdmenis. Tokiais savo veiksmais V. B. nukentėjusiajai I. B., kuri yra mažametė ir jo dukra, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis V. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (b. l. 85-88, 89-90).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis buvo teistas, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę (b. l. 64-66), penkerių metų laikotarpyje tris kartus baustas administracine tvarka, skirtos nuobaudos sumokėtos (b. l. 68-70). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis kaltinamasis nedirba, pagal byloje patiektus duomenis registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 60-63, 67). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. B. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis).
Kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. B. neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudos yra sumokėjęs, padaryti pažeidimai nesusiję su smurto naudojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, visumoje charakterizuojamas teigiamai, augina vieną nepilnametį vaiką ir jį išlaiko, vyksta skyrybų procesas. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir skirtina intensyvi priežiūra, įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra; pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktai).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. B. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Kaltinamajam V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnis) (b. l. 78-79).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – juodos spalvos diržas, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 39-41, 42-44, 45-46, 47).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir paskirti V. B. intensyvią priežiūrą, įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra; pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – juodos spalvos diržas, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui V. B..
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.