Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2012 m. gruodžio 13 d. 12.25 val. Šiauliuose, ties Pročiūnų gatvės 3 namu, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir stulpas. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Be to, M. M. vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

M. M. teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus ir paaiškino, kad pripažįsta, jog vairavo be draudimo ir nuslydo nuo kelio. Nepripažįsta, kad atsitrenkė ir apgadino stulpą. Įvykio metu automobiliu „VW Golf“ važiavo trise, jis ir dar du draugai. Jis nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į bordiūrą, o į stulpą tikrai neatsitrenkė. Paaiškinime nurodė kitas aplinkybes, nes jam buvo šokas, be to, kaip sakė pareigūnai rašyti, taip ir rašė.

Liudytojas P. B. teisme parodė, kad jis yra automobilio savininkas bei M. M. draugas. Pirko automobilį iš R. A. Jis pats įvykio metu, t.y. gruodžio 13 d., su M. M. kartu nevažiavo. Automobilį pirko spalio 30 d., įvykis gruodžio 13 d., o iki įvykio automobilis stovėjo jo kieme. Automobilį paskolino M. M., kur jis važiuos, žinojo. Važiavo tikriausiai su draugais. Automobilį skolino, bet jis buvo apgadintas. Priekinis buferis buvo nukritęs, dešinės pusės sparnas įlenktas. M. M. automobilį grąžino gruodžio 14 d., bet daugiau apgadinimų, nei buvo paimant automobilį, nepadaryta. Pretenzijų jam neturi. Automobilio savo vardu nėra prisiregistravęs, turi pirkimo-pardavimo sutartį.

Liudytojas Š. G. teisme parodė, kad su M. M. yra klasiokai, kartu mokosi. Įvykio dieną važiavo kartu, sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Greitis buvo vidutinis. Užmetė automobilį, kuris pradėjo slysti ir užslydo ant bortelio. Smūgio nejuto ir į stulpą neatsitrenkė. Ant stulpo šviestuvo nebuvo, nematė nei laidų, nei kaip jis krito. Stulpo neapžiūrinėjo, jis tik akį užmetė. M. M. buvo blaivus. Iš įvykio vietos tikslo bėgti nebuvo. Jam tai pirmas kartas, todėl labai išsigando, buvo šoke. Pavažiavę sustojo, apžiūrėjo automobilį. Apžiūrinėjant automobilį, privažiavo karo policija ir liepė grįžti į įvykio vietą. Grįžę į įvykio vietą laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Įvykio vietoje buvo karo policija ir viešoji policija, po du pareigūnus. M. M. aktyvus jaunuolis, bet ne aršus. Po įvykio jis neverkė, bet labai bijojo dėl teisių, buvo sukrėstas ir išsigandęs. Automobilis buvo apgadintas iki pasiskolinant. Su M. M. po įvykio bendravo, bet ką sakė policija, neklausė.

Liudytojas E. L. teisme parodė, kad važiavo atiduoti automobilio, kurį vairavo M. M.. Važiuojant automobilis pradėjo slysti ir užvažiavo ant bortelio. Pavažiavę keletą metrų, sustojo pažiūrėti, ar neapgadintas automobilis ir greitai atvyko karo policija. Stulpas buvo apgadintas, bet ne jie jį apgadino. Jei jie būtų atsitrenkę, būtų pajutę. Nieko nejuto ir niekas nenukrito. Ar ant stulpų buvo laidai, nežino. M. M. yra geras draugas, ramus, bijo tėvų. Nuo įvykio vietos nuvažiavo apie 500 metrų ir sustojo. Niekas jų nestabdė, jie patys sustojo.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog asmuo su automobiliu atsitrenkė į stulpą ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Vėliau gavo pranešimą, kad pažeidėjas sulaikytas. Nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilio apgadinimus, paėmė paaiškinimą. Įvykio vietoje buvo du užkardos pareigūnai ir pažeidėjas su dviem draugais. Draugai nurodė, kad vairavo M. M.. Draugų duomenis užsirašė, jei būtų reikėję apklausti kaip liudytojus, tačiau kadangi M. M. viską pripažino, vietoje liudytojų neapklausė. Automobilio apgadinimai buvo žymūs. Žymės buvo ir ant stulpo. Stulpas buvo palinkęs ir tai matėsi vizualiai bei buvo nukritęs žibintas. Automobilis slydo šonu ir šonu kliudė stulpą. Įlenkimai buvo ir ant stulpo ir ant automobilio. Nepamena, ar ant stulpo buvo dažų žymės. Pats vairuotojas neneigė, kad atsitrenkė, išsigando ir nuvažiavo, o vėliau sustojo apžiūrėti automobilio apgadinimų. Nuvažiavo apie kilometrą nuo įvykio vietos. Schemoje nenurodė, kad žibintas nukrito ant žemės. Stulpas priklauso užkardos pareigūnams arba gatvių apšvietimui, šito pasakyti negali. Ant sniego matėsi žymės, kad nukrito žibintas, automobilio ratų žymės irgi matėsi. Schemoje vėžes nubraižė pagal išmatavimus. Nuotraukose aiškiai matosi kaip važiuota. Gal schemoje nevisiškai tiksliai nubraižė. Stulpo apgadinimas matėsi iš jo palinkimo ir nukritusio žibinto. Vairuotojas pats sakė, kaip buvo, įvykio aplinkybės buvo aiškios. Pats M. M. sakė, kad išsigando ir nuvažiavo, neneigė, kad atsitrenkė į stulpą ir kad nuvažiavo. Automobilis buvo ne M. M. Kaip M. M. gavo automobilį, jis neatsiminė. Ar sakė, kad perka automobilį, ar ne, nepamena. Užkardos pareigūnai paaiškino, kad matė įvykį ir nuvažiuojantį pažeidėją. Apžiūrėjęs teismui pateiktas stulpo nuotraukas, liudytojas parodė, kad tai gali būti ir tas pats stulpas, nes stulpų ten yra ir daugiau. Žibintas nukrito įvykio metu, nes jei būtų nukritęs seniau, būtų buvęs apsnigtas. Ten yra bortelis, kuris buvo apsnigtas, nes matėsi automobilio žymės. Nuotraukose nukritusio žibinto nesimato, reikia žiūrėti skaitmenines nuotraukas. Galbūt žibintas nuo stulpo buvo tik atitrūkęs. Įvykio vietoje buvo nukritusios automobilio detalės, tačiau kokios, reikia žiūrėti transporto apžiūros protokole arba prie schemos. Jis aprašo visus, ne tik įvykio metu atsiradusius, apgadinimus.

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad M. M. asmeniškai nepažįsta, žino tik iš įvykio. Dirbo Zoknių užkardoje pamainos budėtoju. Per kameras pastebėjo, kaip automobilis „Golf" trenkėsi į stulpą ir nuvažiavo. Iškvietė patrulius ir jie išvyko ieškoti pasišalinusio automobilio. Matosi gerai, kad bortelis aukštas, jį automobilis peršoko ir atsitrenkė į stulpą, nukrito žibintas. Ar kas buvo išlipę iš automobilio pažiūrėti, nepamena. Atsitrenkė priekine automobilio dalimi. Jis krentančio žibinto nematė, bet per kameras matė jau nukritusį ant žemės. Viską matė tik per kameras, įvykio vietoje nebuvo. Žibintai iki įvykio buvo veikiantys. Šiuo metu ar veikia, ar ne, nežino. Negali pasakyti, nes atostogavo ir nematė, ar šviečia, ar ne. Stulpai turėtų priklausyti savivaldybei. Ar laidai stulpuose buvo ar ne, nežino. Stulpai matosi, kai suki kameras. Tarnybiniame pranešime, bylos 6 psl. nurodė, kad stulpas stovi 15 metrų iki vartų. Automobilis atsitrenkė į stulpą ir nuvažiavo, apie žibintą nieko nerašė. Dabar konstatuoja faktą, visą kitą formino policijos pareigūnai. Įvykio dieną nesnigo. Bortelis buvo užstumdytas sniegu. Žibinto kritimo nematė, bet savaime nukristi jis negalėjo. Iš advokatės pateiktų nuotraukų mato, kad stulpai buvo be laidų. Jis sako, kad turėjo žibintai šviesti, nes teritorija apšviesta, tačiau tiksliai neatsimena, ar iki įvykio švietė būtent šios lempos ar ne. Teismui gali pasakyti, kad iki įvykio žibintas ant stulpo buvo. Ar kamerų stebimas vaizdas įrašomas ar ne, negali pasakyti. Vaizdą įrašyti galima tuo metu, kai yra stebima. Kameros apsisuka aplink 360 laipsniu.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atsimena iš įvykio. Buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis ir pasišalino vairuotojas, o pasienio pareigūnai automobilį ir vairuotoją bando sulaikyti. Nuvykus prie užkardos, pasieniečiai perdavė sulaikytą vairuotoją. Įvykio vietoje buvo palinkęs apšvietimo stulpas, o automobilis apdaužytas. Pasienio pareigūnai nurodė, kad išgirdo triukšmą ir matė nuvažiuojantį automobilį, nes užkardos teritorija filmuojama. Pagal šiuos duomenis buvo surašytas protokolas M. M. Vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo, bet buvo sulaikytas už pusės kilometro. Vairuotojas neneigė pažeidimo ir paaiškino, kad stulpas nenuvirto, o vėliau nuvažiavęs pats išlipo apžiūrėti automobilio. M. M. paaiškinimą surašė ne jis, jis tik padėjo surašyti. Yra tokia tvarka, kad klausimų pagalba surašomas paaiškinimas. Jie užduoda klausimus, o pažeidėjas atsako. Jei ko nesupranta, jie paaiškina. Apklausiami vairuotojai klausimais. Jiems nuvykus į įvykio vietą, ten jau buvo pasieniečiai ir M. M. Įvykio vietoje matėsi vėžios link stulpo, palinkęs stulpas, nukritęs žibintas. Aplinkybes M. M. patvirtino. Jis dar paaiškino, kad ar tai jam automobilį padovanojo ir jis norėjo jį išbandyti. Važiuodamas nesuvaldė ir atsitrenkė. Kai atvyko į įvykio vietą, automobilis jau buvo grįžęs. Pasieniečių įvykio vietoje buvo daugiau negu vienas. M. M. sakė, kad automobilis priklauso jam. Padovanojo draugai, tik dokumentai dar nesutvarkyti. Pagal registraciją automobilis priklausė ne M. M., kam jis priklausė, dabar nepasakys. Nukritusi buvo dalis žibinto. Kita dalis buvo ant stulpo. Nukritusi stiklinė ar plastmasinė dalis. Netikrino iš kokios medžiagos buvo žibintas, nenustatinėjo. Nukritusi žibinto dalis buvo šalia stulpo. Tos žibinto dalies nepaėmė, įvykio vietos schemoje neužfiksavo. Žibinto stiklinė dalis galėjo nukristi ir anksčiau. Schemą braižė jis, kad nukritęs ant žemės, nepažymėjo. Schemoje stulpo palinkimo neįmanoma nubraižyti, nes nėra kaip išmatuoti. Jie neturi 11 m ilgio liniuotės ir neturi galimybės išmatuoti palinkimo. Viršininkui rašytame pranešime irgi neparašė apie nukrypusį stulpą. Šie duomenys gal yra elektroniniame variante. Stulpas buvo sugadintas, palinkęs, palinkęs nuo gatvės į priešingą pusę link užkardos. Jei tiksliai, tai palinkęs link užkardos ir Radviliškio pusėn. Ar buvo žymės ant stulpo, nepasakys. Automobilis buvo apgadintas, apgadinimai matėsi gerai. Automobilio apgadinimas atitiko apgadinimus, kurie buvo ant stulpo. Kokiame aukštyje buvo išlinkimas, nepasakys. Kam priklauso stulpas, nesiaiškino, kiek supranta, gatvių apšvietimui, dabar lyg tai priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Komentuodamas fotonuotraukas, parodė, kad pranešimas surašytas pagal pasienio pareigūnų parodymus. Automobilis apgadintas kliudžius stulpą. Nuotraukose matosi nukritusio žibinto dalis, tik jis jos nepažymėjo. Nepamena, ar tą dieną snigo. Vėžės nuotraukose matosi, dešinė vėžė automobilio yra prie stulpo. Daugiau vėžių nėra. Jie pažymėjo tai, kas matėsi. Vėžės buvo, bet kieno, nenustatinėjo. Kadangi M. M. viską pripažino, jis M. M. automobilyje buvusių žmonių neklausė. Stulpo jie neapžiūrėjo ir nežino, ar laidai yra. Stulpo sienelių storio pločio nežino.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad apšvietimo stulpai priklauso miesto infrastruktūrai ir jie buvo įrengti 2008 m. rugpjūčio mėnesį, bet iš pradžių buvo neeksploatuojami, nes jų niekas nepridavė. Turėjo priduoti jiems, o jie - Gatvių apšvietimui. Kartais, kai būdavo avarinė būklė, prašydavo, kad jie suremontuotų. Kaina stulpų pasikeitusi. Ar buvo stulpas pakrypęs iki įvykio, negali pasakyti. Tačiau šiuo metu stulpas yra išmuštas iš pamato. Jie važiavo kartu su gatvių apšvietimo specialistu S. B. į įvykio vietą ir apžiūrėjo. Yra ir daugiau pasvirusių stulpų, bet ne taip. Stulpai buvo įrengti Šiaulių savivaldybės užsakymu. Stulpai užsakyti su šviestuvais. Pajungti buvo bandymo metu priduodant. Bandė priduoti, bet jie nepriėmė, vėliau buvo išvogti laidai. Kada laidai buvo ištraukti, nežino. Vagystė pastebėta 2010 m. rugsėjo mėnesį, dėl ko kreipėsi į policiją. Kabeliai buvo pavogti iš stulpų ir iš žemės. Šviestuvai Pročiūnų g. nebuvo nusukti. Stulpas, į kurį įvykio metu galimai atsitrenkė automobilis, šviestuvą turėjo. Įvykio metu šviestuvas buvo sudaužytas, ant stulpo matėsi nubrozdinimai. Vaizdas kaip atsitrenkusio automobilio. Žibintas kabėjo, aplink mėtėsi stikliukai. Atsitrenkimo į stulpą žymė matėsi. Stulpas išlenktas iš apačios ir pakrypęs. Gal nubrozdinimų nėra. Šviestuvas gal ir buvo ant žemės. Ji negali pasakyti, kada žala padaryta, ar šio įvykio metu, ar prieš jį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), eismo įvykio vietos schema (3 b. l.), iš kurios matyti, automobilio slydimo žymės bei stulpo buvimo vieta; M. M. paaiškinimu (5 b. l.), policijos pareigūnų G. V., R. B., E. N. tarnybiniais pranešimais (6, 7, 8 b. l.), iš kurių matyti, kad sulaikytas įvykį sukėlęs M. M., kuris su padarytu pažeidimu sutiko ir nieko neginčijo; Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo poskyrio pažyma (9 b. l.), iš kurios matyti, kad įvykio metu apgadintas stulpas; fotonuotraukomis (10, 40 b. l.), iš kurių matyti M. M. vairuoto automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai, stulpas įvykio metu bei aplinka aplink stulpą; pažyma apie asmens baustumą (12 b. l.), R. A. pažyma (25 b. l.), iš kurios matyti, kad jis 2012-12-13 transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), davė vairuoti M. M.; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyriaus raštu (56 b. l.), iš kurio matyti, kad metaliniai gatvės apšvietimo stulpai, esantys Pročiūnų gatvėje ties Zoknių užkarda (Pročiūnų g. 3), priklauso Šiaulių miesto savivaldybei; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyriaus raštu (59 b. l.), iš kurio matyti, kad apžiūrėjus gatvės apšvietimo stulpus prie Pročiūnų gatvės 3, nustatyta, kad viena gatvės apšvietimo atrama pakrypusi ir sudaužytas ant jos buvęs gatvės šviestuvas.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nepripažino apgadinęs stulpo, paaiškindamas, kad jis į stulpą neatsitrenkė ir jo neapgadino, nurodydamas, kad atsitrenkė į bortelį. Atkreiptinas dėmesys, kad M. M. ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus paaiškinimus, nurodydamas, kad jis, nesuvaldęs automobilio, pradėjo slysti, nuslydo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą ir jį apgadino, taip pat apgadindamas ir automobilį. Teisme M. M., paaiškindamas savo parodymų pasikeitimą, teigė, kad neva tyrimo metu jis rašė tai, ką liepė pareigūnai. Tačiau teismas atmeta M. M. paaiškinimus, duotus teisme, ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekį išvengti atsakomybės ir atriboti save nuo įvykio, o remiasi jo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai – R. B. ir E. N. - nurodė, kad pats vairuotojas neneigė, kad atsitrenkė į stulpą, išsigando ir nuvažiavo. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų taip pat matyti, kad tyrimo metu, tuoj po įvykio M. M. patvirtino, kad jis atsitrenkė į stulpą, sutiko su padarytais pažeidimais ir jų neginčijo. Netikėti minėtais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka kitą bylos medžiagą ir byloje nėra duomenų, kad jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių siektų apkalbėti M. M. administracinių teisės pažeidimų padarymu, todėl teismas sprendžia, kad minėtų liudytojų duoti parodymai atitinka objektyvią tiesą. Kai tuo tarpu teisme apklaustų liudytojų – Š. G., E. L. – kurie įvykio metu važiavo kartu su M. M., parodymus, kad jie į stulpą neatsitrenkė, o atsitrenkė tik į bortelį, teismas atmeta. Nes jie, kaip patys nurodė, yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, todėl teismo nuomone, jie nėra objektyvūs dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Nors M. M. teisme neigė apgadinęs stulpą, tačiau, išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad stulpas dėl M. M. sukelto eismo įvykio apgadintas buvo. Teisme liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad dirbdamas Zoknių užkardoje, per kameras pastebėjo, kaip automobilis „Golf" trenkėsi į stulpą ir nuvažiavo. Be to, nurodė, kad per kameras matė jau nukritusį ant žemės gatvių apšvietimo stulpo žibintą. Į įvykio vietą atvykęs ir liudytoju teisme apklaustas R. B. taip pat parodė, kad automobilio apgadinimai buvo žymūs, žymės buvo ir ant stulpo, stulpas palinkęs ir nukritęs žibintas. Liudytojas E. N. taip pat parodė, kad įvykio vietoje matėsi vėžios link stulpo, stulpas buvo palinkęs, o žibintas nukritęs. Liudytojas Š. G. teismui taip pat patvirtino, kad ant stulpo šviestuvo nebuvo. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir įvykio metu darytos fotonuotraukos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas, galimai darytas įvykio vietoje, tačiau teismas jomis nesiremia, nes jos darytos tik 2013-01-29, t.y. praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio (2012-12-13) ir jos nebegali atspindėti realios situacijos, buvusios įvykio metu, t.y. nuotraukose nebesimato ant žemės nukritusio žibinto dalių, nes jos galimai iš įvykio vietos paimtos ar net apsnigtos, nesimato ir automobilio vėžių. Tačiau iš jų matyti, kad žibintas yra apgadintas. Be to, M. M. advokatė teisme teigė, kad šiai dienai ten yra rąstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas tiria įvykio dieną buvusias aplinkybes, t.y. 2012-12-13, o ne tai, kas įvykio vietoje yra bylos nagrinėjimo teisme metu.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo iškelta versija, kad gatvės apšvietimo žibintas jau nebeveikė ir iki įvykio, todėl M. M. negalėjo jo apgadinti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad žibintas neveikė todėl, kad buvo pagrobti laidai. Teisme liudytoja apklausta J. S. parodė, kad ji važiavo kartu su gatvių apšvietimo specialistu S. B. į įvykio vietą ir apžiūrėjusi nustatė, kad stulpas, į kurį įvykio metu atsitrenkė automobilis, šviestuvą turėjo, įvykio metu šviestuvas buvo sudaužytas, ant stulpo matėsi nubrozdinimai, vaizdas buvo toks kaip atsitrenkusio automobilio, žibintas kabėjo, aplink mėtėsi stikliukai, matėsi atsitrenkimo į stulpą žymės, stulpas išlenktas iš apačios ir pakrypęs.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš įvykio dieną darytų fotonuotraukų matyti, kad M. M. vairuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Tokią aplinkybę patvirtino ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, neneigė ir pats M. M. Tačiau tiek M. M., tiek kartu su juo įvykio metu važiavę ir teisme liudytojais apklausti Š. G. ir E. L., nurodė, kad automobilis jau buvo apgadintas iki įvykio. Tačiau kaip minėta, teismas atmeta tokius liudytojų parodymus ir jais nesiremia, nes, teismo manymu, jie nėra objektyvūs. Be to, automobilio apgadinimai atitinka nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei patvirtinti liudytojo G. V. parodymais, kad jis per kameras tiesiogiai matė, kaip M. M. automobilis atsitrenkė į stulpą. Be to, automobilio apgadinimus patvirtino ir į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, nurodydami, kad automobilio apgadinimai atitiko apgadinimus, kurie buvo ant stulpo, ir taip pat teigdami, kad tokių apgadinimų neginčijo ir pats įvykį sukėlęs M. M.

Dėl visų aukščiau išdėstytų priežasčių teismui nekyla abejonių, kad M. M., atsitrenkdamas į gatvės apšvietimo stulpą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, pagal kurį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, bei 133 punkto reikalavimus, t.y. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

M. M. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, t.y. įvykus eismo įvykiui, kuriame nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir nuvažiavęs tam tikrą atstumą sustojo apžiūrėti transporto priemonės apgadinimų, o tuo metu prie automobilio atvyko ir įvykę matę pareigūnai. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Liudytojas Š. G. nors parodė, kad iš įvykio vietos tikslo bėgti nebuvo, tačiau teigė, kad labai išsigando, buvo šoke, pavažiavę sustojo, apžiūrėjo automobilį; liudytojas E. L. teisme parodė, kad pavažiavę keletą metrų, sustojo pažiūrėti, ar neapgadintas automobilis; liudytojas R. B. parodė, kad pažeidėjas, atsitrenkęs į stulpą, nuvažiavo iš įvykio vietos, o pasak jo, ir pats vairuotojas tuoj po įvykio neneigė, kad išsigando ir iš įvykio vietos nuvažiavo, nuvažiavę buvo apie kilometrą; liudytojas G. V. teisme parodė, kad pastebėjo, kaip automobilis „Golf" trenkėsi į stulpą ir nuvažiavo, iškvietė patrulius ir jie išvyko ieškoti pasišalinusio automobilio; liudytojas E. N. teigė, kad vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo, o sulaikytas buvo už pusės kilometro. Be to, išanalizavus byloje pateiktas fotonuotraukas, matyti, kad transporto priemonės apgadinimas yra akivaizdus, aiškiai matosi, pats M. M. taip pat teigė, kad jo vairuojama transporto priemonė slydo keliu ir, kaip jis nurodė neva trenkėsi į bortelį. Todėl išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo smūgį juto, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

Taip pat M. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimų, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Nesilaikęs minėto reikalavimo, M. M. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį.

M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. nenustatyta, o dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 123 str. 5 d. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas - minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

M. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

M. M. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį paskirti administracinę nuobaudą - 80 (aštuoniasdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą M. M. skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.