Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. e2A-447-544/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e2A-447-544/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04778-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
D. D.
Ieškovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-447-544/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04778-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-902/2022 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei D. D., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei ,,Santagna“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės D. D. 573 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 d. tarp ieškovo V. P. ir atsakovės D. D., kelionių organizatoriaus Tez Tour, atstovaujamo kelionių pardavimo agento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santagna“ („SantiTravels“), buvo pasirašyta Organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 19196132 (toliau – ir Sutartis) dėl kelionės į Turkiją, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., kelionės sutartyje buvo numatyta visa kelionės kaina dviem asmenims – 1 146 Eur. Už kelionę 114,60 Eur avansą ieškovo prašymu 2019 m. kovo 4 d. bei likusią 1 031,40 Eur sumą 2019 m. kovo 20 d. sumokėjo ieškovo draugas iš V. P. duotų asmeninių lėšų.

3. Tačiau, pasak ieškovo, atsakovė be jo sutikimo inicijavo kelionės sutarties sąlygų pakeitimą, kad būtų pakeisti į kelionę vykstantys asmenys: atsakovė nurodė, kad į kelionę vietoje ieškovo vyks atsakovės sūnus D. F., gimęs (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės iniciatyva, nesant ieškovo sutikimo, pakeistos kelionės sutarties ieškovas į kelionę neišvyko, nors už savo kelionę buvo sumokėjęs. Ieškovas V. P. apie atliktus kelionės sutarties pakeitimus sužinojo tik 2019 m. balandžio 11 d., t. y. skrydžio išvakarėse, todėl nebespėjo imtis veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti. 2019 m. balandžio 20 d. grįžusi iš Turkijos atsakovė ieškovui pažadėjo sumokėti jam už kelionę, bet to nepadarė. Į pretenziją ieškovui kompensuoti padarytus nuostolius atsakovė nesureagavo. Dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovui atsirado 573 Eur nuostolis, kurį sudaro sumokėti pinigai už jo kelionę, į kurią ieškovas neišvyko dėl atsakovės kaltės. Ieškovo teigimu, tai, kad atsakovė melavo ,,Tez Tour“ ir kelionių organizatorių suklaidino pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovo teisių į kelionę perleidimą, yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl ieškovas nereiškė reikalavimų bendrovei ,,Tez Tour“.

Atsiliepimas

4. Atsakovė D. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės, kurios konkretizuotų atsakovės neteisėtų veiksmų turinį. Atsakovės įsitikinimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė dokumentų, jog patyrė nuostolių, nes kelionės išlaidas apmokėjo kitas asmuo, todėl, pasak atsakovės, ieškovas neturi reikalavimo teisės.

5. Atsakovė tvirtino, kad ginčas dėl nepagrįsto turizmo paslaugų nesuteikimo ieškovui gali kilti tik tarp jo ir turizmo firmos, bet ne tarp ieškovo ir jos (atsakovės). Ji nebuvo įgaliota spręsti, ar į turistinę kelionę važiuos ieškovas ar ne. Priešingai, atsakovė neturėjo teisės neleisti ieškovui vykti į kelionę, pakeisdama jį sūnumi ir be ieškovo sutikimo atsakovė negalėjo modifikuoti/pakeisti turistinės kelionės sutarties. Kad vietoj ieškovo į kelionę vyks atsakovės sūnus nusprendė ieškovas. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas apie sutarties pakeitimus sužinojo tik 2019 m. balandžio 11 d. – skrydžio išvakarėse, ir jau nieko nebuvo galima pakeisti, nes tai paneigia susirašinėjimas tarp ieškovo advokatės ir turizmo firmos. Matyti, jog visus klausimus pagal sutartį išsprendė ieškovas, kuris labai gerai žinojo, kas vietoj jo skris į kelionę. Atsakovei ieškovas buvo nurodęs, jog į kelionę neskris dėl to, jog pasibaigė paso galiojimo terminas ir nebespės gauti vizos. Kalbų, jog atsakovei teks susimokėti už sūnaus kelionę, tarp jų nebuvo. Atsakovė niekada nežadėjo ieškovui grąžinti pinigų už kelionę, kadangi tai buvo dovana, be to, ieškovas nereikalavo atsakovės grąžinti pinigų. Apie ieškovui padarytą žalą jis pradėjo kalbėti tik tada, kai jie išsiskyrė.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo UAB ,,Santagna“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, teikė teismui darbuotojos rašytinius paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovui V. P. iš atsakovės D. D. priteista 573 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminis mokestis bei 625 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovės D. D. priteista 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo gautas ieškovo sutikimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, išskyrus pačios atsakovės subjektyvų paaiškinimą teismo posėdyje, kad kelionės sutartis buvo pakeista su ieškovo žinia (,,ieškovas jai leido į kelionę vykti kartu su sūnumi“). Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta A. K. parodė, jog atsakovė jai sakė, kad reikia kažką daryti, nes ieškovas negali vykti į kelionę. Sprendė, kad būtent atsakovė inicijavo kelionės sutarties pakeitimą, nesant rašytinio ieškovo sutikimo. Be to, teismas rėmėsi liudytojos parodymais, kad atsakovui elektroniniu paštu nebuvo išsiųstas sutarties pakeitimas, todėl sprendė, kad visiškai tikėtina, jog apie sutarties pakeitimą ieškovas sužinojo tik skrydžio išvakarėse iš atsakovės ir nebegalėjo veikti tokiu būdu, kad situacija būtų ištaisyta, ir kad jis, o ne atsakovės vaikas, išvyktų į kelionę.

Atsiliepimas

9. Teismas nenustatė objektyvių kliūčių ieškovui išvykti į kelionę į Turkiją, nes ieškovas nuo 2019 m. balandžio 3 d. turėjo galiojantį pasą, o tam, kad išvyktų į kelionę, nereikėjo gauti vizos. Todėl teismas atmetė atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodytus argumentas, kad ieškovas dėl to, jog neturėjo galiojančio paso, nespėjo gauti vizos. Sprendė, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas atsisakė vykti į Turkiją dėl kitų priežasčių, jis rašytinio prašymo kelionių agentūrai dėl atsisakymo vykti į kelionę nepateikė ir neprašė atlikti sutarties pakeitimo, kelionių sutarties nenutraukė ir nesvarstė dėl sutarties nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas atkreipė dėmesį į pačios atsakovės teisme duotą paaiškinimą, kur ji nurodė, jog kelionė buvo ieškovo dovana jai, kas, teismo vertinimu, parodo, jog ieškovas kelionės atsakovės sūnui nedovanojo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta kitų duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ieškovas galėjo padovanoti / leisti vietoje jo nemokamai į kelionę vykti atsakovės sūnui, nes ieškovas ir atsakovė kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, ieškovas neturėjo įpareigojimo prisidėti prie atsakovės sūnaus išlaikymo, o kartu prie išlaidų, susijusių su jo poilsiu, pramogomis, kelionėmis, kadangi nebuvo nei jo tėvas, nei globėjas, nei kitaip materialiai atsakingas asmuo.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų (tikrovės neatitinkančios informacijos perdavimas agentūros darbuotojai, jog į kelionę nevyks ieškovas ir yra jo sutikimas dėl keliaujančio asmens pakeitimo, tikslu gauti papildomą asmeninę naudą) faktas yra įrodytas, o, esant atsakovės neteisėtiems veiksmams, teismas sprendė, jog priežastinis ryšys šioje byloje taip pat yra įrodytas, nes, atsakovei inicijavus sutarties pakeitimą, ieškovas į suplanuotą kelionę neišvyko ir dėl to patyrė 573 Eur nuostolių.

12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nėra kelionių organizatoriaus ir jo atstovo kaltės dėl to, kad į suplanuotą kelionę į Turkiją neišvyko ieškovas, nes būtent atsakovės neteisėti veiksmai lėmė ieškovo neišvykimą į kelionę, o kartu – pastarajam nuostolių kilimą. Tokią išvadą teismas darė taip pat atsižvelgdamas į Sutartyje Nr. 19196132 išdėstytas nuostatas (sutarties 1.2.4 punktas), jog ,,turistas, pagrindinė sutarties šalis, privalo informuoti kitus turistus – naudos gavėjus, kad kelionė yra organizuojama tik pagal sutartyje nurodytas sąlygas ir visi turistai privalo vykdyti visas sutarties sąlygas bei pateikti visą jiems po sutarties sudarymo kelionių organizatoriaus siunčiamą informaciją“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė D. D. prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Apeliantė teigia, kad esant organizuotos turistinės kelionės sutarčiai ir esant ginčui dėl tinkamo šios sutarties modifikavimo (vieno turisto pakeitimas kitu), be jokių išlygų viena sutarties šalis byloje yra ieškovas (turistas – buvęs turistas), o kita sutarties šalis – kelionių organizatorius. Mano, kad ginčas yra kilęs iš sutarties, todėl galima tik sutartinė civilinė atsakomybė, o sutartį pakeitė ne apeliantė, o kelionių organizatorius, todėl atsako jis. Be to, pasak apeliantės, pagal ieškovo logiką išeina, kad jam žalą padarė tas, kas vyko į turistinę kelionę, t. y. F. D., kuriam iki kelionės, (duomenys neskelbtini) sukako (duomenys neskelbtini) metų, o nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Mano, kad tai dar kartą patvirtina, jog apeliantė nėra tinkama atsakovė šioje byloje.

13.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenurodė, kokią atsakomybę jis taikė – sutartinę ar deliktinę. Tačiau nepriklausomai nuo to, bet kuriai civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos įstatymo numatytos sąlygos-neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Nesant bent vienos sąlygos, jokia civilinė atsakomybė negalima. Mano, kad ieškinyje ir proceso eigoje ieškovas iš viso neįrodinėjo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (duomenų apie sūnų pateikimą) ir tariamos žalos ieškovui yra priežastinis ryšys. Patikslintame ieškinyje matyti, kad jame pateiktas tik teiginys, jog, tariamai, dėl atsakovės kaltės ieškovui padaryta turtinė žala, tačiau neatskleidžiama ir nedetalizuojama, kodėl taip ieškovas mano.

13.3. Mano, kad išvada, jog vietoj nevyksiančio į turistinę kelionę asmens pateikimas sūnaus dokumentų laikytinas atsakovės kalte, neparemta nei įstatymu, nei teismų praktika. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad ieškovui žalos atsakovė nepadarė ir negalėjo padaryti, nes ji sutarties pakeisti negalėjo ir tokios teisės neturėjo.

13.4. Kadangi ieškovas tvirtina, kad jis būtų vykęs į turistinę kelionę, jeigu atsakovė tariamai nebūtų jo pakeitusi kitu asmeniu, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad jis turėjo galimybę į tokią kelionę vykti. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktos organizuotos turistinės kelionės sutarties Nr. 19196132 matė, kad ieškovas, sudarant sutartį, neturėjo galiojančio paso, todėl realiai negalėjo vykti į kelionę. Todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad jis ne tik iki kelionės pradžios gavo pasą (tą aplinkybę jis įrodė), bet ir tai, kad šio naujo paso duomenis pateikė kelionių organizatoriui tam, kad pastarasis galėtų sudaryti privalomus turistų sąrašus. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino, juo labiau, kad iš į bylą pateikto laiško matyti, jog ieškovas domėjosi galimybe nutraukti kelionės sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas atsakovę ir jos sūnų nuvežė iki oro uosto, todėl, jei jis būtų turėjęs sutvarkytus dokumentus (be paso), būtų galėjęs skristi į turistinę kelionę. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybės, dėl kokių priežasčių ieškovas į kelionę nevyko, iš viso netyrė ir nevertino,

13.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino aplinkybės, jog minėtoje kelionių sutartyje nurodytas tik ieškovo telefono numeris, todėl su kelionių organizatoriaus atstovu betarpiškai buvo bendraujama per ieškovą, nurodymą pateikti sūnaus asmens duomenis atsakovė gavo irgi per ieškovą.

13.7. Apeliantės įsitikinimu, tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo civiliniai teisiniai santykiai, turintys dovanojimo sutarties požymių, todėl ieškovas, savo menamas teises galėjo ginti remdamasis normomis reglamentuojančiomis dovanojimo sandorius, o ne civilinės atsakomybės instituto pagalba.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės visas bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Teigia, kad atsakovės argumentai, jog atsakove šioje byloje turėjo būti ne ji, o kelionės organizatorius, yra aiškiai nepagrįsti, formuluojami su tikslu išvengti civilinės atsakomybės taikymo, nes būtent atsakovė veikė neteisėtai – apgavo kelionių agentūrą, t. y. žinodama, kad neturi ieškovo sutikimo dėl keliaujančių asmenų pakeitimo, kelionių agentūrai tvirtino priešingai, kad tokį sutikimą ji turi, inicijavo organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimą ir laiku apie tai ieškovo neinformavo, dėl ko ieškovas neišvyko į kelionę, nors už kelionę buvo sumokėjęs. Atsakovė buvo organizuotos turistinės kelionės sutarties keitimo iniciatorė.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, vertino ir pačią organizuotos turistinės kelionės sutartį ir sutarties šalių komunikavimo aplinkybes. Tai, kad minėti įrodymai ir aplinkybės buvo įvertintos ne taip, kaip tikėjosi atsakovė, nereiškia, kad bylos įrodymai ištirti netinkamai ar, juo labiau, pažeidžiant procesines teisės normas.

14.3. Ieškovas pabrėžia, jog jis norėjo ir planavo vykti į kelionę, už kurią sumokėjo. Byloje esantys įrodymai tvirtina, jog jis 2019 m. balandžio 3 d. gavo naują pasą kelionei, kurio, jei būtų nenorėjęs vykti į kelionę, nebūtų skubos tvarka užsisakinėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. P. ir atsakovės D. D., kelionių organizatoriaus Tez Tour (kelionių pardavimo agentė UAB „Santagna“) 2019 m. kovo 4 d. buvo sudaryta Organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 19196132, kuria buvo sutarta dėl turistinės kelionės į Turkiją laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., visa kelionės kaina dviem asmenims – 1 146 Eur. Už kelionę mokėjo ieškovas per savo draugą P. T.. Tačiau sutartis 2019 m. balandžio 8 d. pakeista, vietoje ieškovo, kaip vykstančio asmens, įrašant atsakovės sūnų F. D., kelionė įvyko, tačiau į ją išvyko ne ieškovas su atsakove, bet atsakovė kartu su savo sūnumi. Byloje ieškovas teigė, kad atsakovė tokį sutarties pakeitimą atliko savavališkai, nurodžiusi netiesą kelionių agentūros atstovei, dėl ko jis, nebegalėjęs išvykti į kelionę, dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė žalą, kurios dydis yra už kelionę sumokėtos kainos jam tenkanti dalis. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, visų pirma, kad ne ji yra atsakinga, jog atsakovas neišvyko, o kelionių organizatorius, be to, ieškovas objektyviai negalėjo vykti ir tą žinojo, todėl leido atsakovei vykti kartu su sūnumi.

18. Pirmosios instancijos teismas laikė labiau įtikinamais ieškovo paaiškinimus ir sutiko su ieškovo teisiniu ginčo vertinimu, t. y. taikė atsakovei deliktinę atsakomybę. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas visiškai teisiškai nemotyvavo savo sprendimo, nes nenurodė kokią civilinės atsakomybės rūšį taiko, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, kadangi sprendime yra aiškiai nurodyta taikytina teisės norma – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį (13 sprendimo punktas), o motyvuose pasisakyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

19. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovas ieškinyje nenurodė priežastinio ryšio, o teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jokių veiksmų, kurie galėtų daryti įtaką žalos atsiradimui, neturėjo galimybių atlikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje esančių leistinų įrodymų visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados yra teisėtos bei pagrįstos, pakankamai motyvuotos, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai šių motyvų nepaneigia.

21. Visų pirma, nors apeliantė deklaruoja, kad ji neturėjo jokios teisės agentūroje pakeisti vieno iš kartu keliaujančių asmenų, faktinės aplinkybės rodo priešingai. Šioje byloje liudytoja apklausta kelionės pardavimų agento darbuotoja parodė, kad dėl sutarties sudarymo ir vykdymo iš esmės buvo kontaktuojama su atsakove, o ne ieškovu ir kad agentūroje vyrauja praktika bendrauti su vienu iš turistų. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir į bylą pateikta užsakymo sutarties kopija bei šios sutarties pakeitimo kopija (pasirašyta 2019 m. balandžio 8 d.), kurioje matyti tik atsakovės parašas (DOK-11563; DOK-15012). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas gali tik pritarti skundžiamo teismo sprendimo motyvams, kad būtent atsakovė, būdama pagrindine sutarties šalimi (Sutarties 1.2.4. punktas), iniciavo sutarties pakeitimą, pakeičiant į kelionę vyksiantį asmenį, neturėdama kitos sutarties šalies, kito lygiateisio turisto, sutikimo, melagingai nurodydama kelionių pardavimo agento darbuotojui apie tokio sutikimo buvimą ir neinformuodama apie tai ieškovo, kas akivaizdžiai neatitinka civilinėje teisėje galiojančių tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, žr. 27–29 punktus).

22. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas viską žinojo ir sutikimą jai davė, nes pats negalėjo vykti į kelionę, kadangi neturėjo galiojančio paso, nebūtų spėjęs gauti vizos, tačiau bylos duomenys rodo, kad vykstant į Turkiją Lietuvos piliečiams turistiniais tikslais vizos nėra išduodamos, o sutarties pakeitimo metu – 2019 m. balandžio 8 d., ieškovas jau turėjo galiojantį pasą, kuris buvo išduotas 2019 m. balandžio 3 d. (DOK-11208). Duomenų, kad kelionių organizatorius ar jo atstovas iš ieškovo būtų reikalavę pateikti paso duomenis iki tam tikro termino, byloje nėra. Teismo posėdyje apklausta trečiojo asmens darbuotoja nurodė neatsimenanti, ar reikalavo ieškovo pateikti paso duomenis, ar tokį reikalavimą nurodė atsakovei. Svarbu ir tai, kad, nors byloje yra duomenys, jog ieškovas domėjosi galimybe nevykti ir atsisakyti sutarties, kelionių pardavimo agento darbuotojai informaciją, kad ieškovas negali vykti, pateikė ne pats ieškovas, o atsakovė, kuri neįrodė, kad šis veikimas buvo suderintas su ieškovu, kuriam, kaip jau minėta, objektyvių kliūčių vykti į kelionę pagal bylos duomenis nebuvo (CPK 178 straipsnis).

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas atsakovę ir jos sūnų nuvežė iki oro uosto, todėl, pasak apeliantės, jei jis turėjo sutvarkytus dokumentus (be paso), galėjo pilnai skristi į turistinę kelionę, tačiau, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš viso netyrė ir nevertino. Visų pirma, pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog ieškovas vežė atsakovę kartu su sūnumi kelionės dieną į oro uostą, sprendime nėra konstatuota, šį teiginį teismas sprendime nurodė aprašydamas atsakovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Teismui vadovautis šiais ar kitais atsakovės paaiškinimais nebuvo pagrindo, kadangi atsakovės teisme duoti paaiškinimai iš esmės prieštaravo į bylą pateiktiems leistiniems įrodymams bei liudytojos A. K. parodymams. Kokius papildomai sutvarkytus dokumentus ieškovas turėjo turėti apeliantė nenurodo, to nenurodė ir agentūros darbuotoja, tačiau akivaizdu, kad apeliantei savo iniciatyva pašalinus ieškovą iš sutartyje nurodytų keliaujančių asmenų ir vietoje jo įtraukus savo sūnų, jokios objektyvios galimybės išvykti kelionės dieną ieškovas nebeturėjo.

24. Atsakovės įsitikinimu, tarp jos ir ieškovo egzistavo civiliniai teisiniai santykiai, turintys dovanojimo sutarties požymių, todėl ieškovas, pasak atsakovės, savo menamas teises galėjo ginti remdamasis normomis, reglamentuojančiomis dovanojimo sandorius, o ne civilinės atsakomybės instituto pagalba. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad ieškovas ieškiniu neprašė priteisti nuostolių, patirtų dėl už atsakovę sumokėtos kelionės kainos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas buvo nusprendęs dovanoti kelionę ir atsakovės sūnui, kad būtų sutarę su atsakove už jį sumokėti ir pan. Pati atsakovė teismo posėdyje aiškino, kad tai buvo ieškovo dovana jai. Todėl tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pateikiant kelionės pardavimų agento darbuotojai neteisingą informaciją apie ieškovo negalėjimą vykti į kelionę ir ieškovo tariamą sutikimą jį pakeisti atsakovės sūnumi, ieškovas į suplanuotą kelionę neišvyko, dėl to patyrė 573 Eur nuostolių. Dėl to spręstina, kad skundžiame sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, jog šiuo konkrečiu atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos ir atsakovė privalo atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.263 straipsnis).

25. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje buvo tinkamai ištirta ir įvertinta bylos įrodymų visuma, kuri leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą apie atsakovės kaltės, o tuo pačiu ir neteisėtų veiksmų, buvimą, dėl ko ieškovui kilo nuostolių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadas, nepalankias atsakovei, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog bylos įrodymai įvertinti ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kad skundžiamas sprendimas yra nepagristas.

26. Nors apeliantė teigia, kad šioje byloje atsakovu turėjo būti kelionės organizatorius arba jos sūnus, anksčiau nutartyje nurodytais motyvais pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovės, kaip tinkamos bylos šalies, jos neteisėtų veiksmų, kaltės, nuostolių ir priežastinio ryšio tarp jų buvimo. Padarius aukščiau nutartyje nurodytas išvadas, vertinama, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, o kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškinys. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ar materialinės tesiės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 14 d sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė