- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2YT-10297-494/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02947-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., T. T., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., T. T., VĮ „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančias (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
2. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. M.. Palikėja mirė būdama santuokoje su pareiškėju, turėdama du vaikus – M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotais asmenimis.
4. Pareiškėjas S. M., būdamas palikėjos J. M. sutuoktinis, turėjo teisę po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojama nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šalies argumentai
5. Kaip pareiškime nurodė Pareiškėjas S. M., pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
6. Pareiškėjas S. M., savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. M. mirties, pagal įstatymą išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
7. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. M. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei jis, S. M., toliau naudojasi ir rūpinasi namu, jame esančiu turtu, moka mokesčius už namui teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos J. M. mirties likusiu turtu naudojasi kaip savu. Valdydamas palikėjos paliktą nekilnojamąjį turtą, kaip jam (pareiškėjui) priklausantį, įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusi po sutuoktinės mirties.
8. Palikėjai J. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties jis, S. M., ir toliau naudojasi šiais palikėjos paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad jis, S. M. aktyviai siekia įgyvendinti palikimo priėmimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2013).
9. Visą palikėjos J. M. paliktą turtą priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais jis, S. M. po palikėjos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
10. Taip pat pareiškėjas S. M. pareikškime nurodė, jog nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis). Pareiškė, kad sutinka, jog bylą būtų nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo T. T. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. M.. (tėvo S. M. sutuoktinė). Palikėja mirė būdama santuokoje su S. M., turėdama du vaikus – T. T. ir M. M..
12. Tėvas S. M., būdamas palikėjos J. M. sutuoktinis, turi teisę po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojama nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. M. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei S. M. toliau naudojasi ir rūpinasi namu, esančiame (duomenys neskelbtini), jame esančiu turtu, moka mokesčius (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos J. M. mirties likusiu turtu S. M. naudojosi kaip savu.
13. Visą palikėjos J. M. paliktą turtą jos sutuoktinis S. M. priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais S. M. po palikėjos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, su pateiktu pareiškimu sutinka.
15. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
16. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina J. M. (tėvo S. M. sutuoktinė). Palikėja mirė būdama santuokoje su S. M., turėdama du vaikus – T. T. ir M. M..
17. Tėvas S. M., būdamas palikėjos J. M. sutuoktinis, turi teisę po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojama nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. M. liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei S. M. toliau naudojosi ir rūpinuosi namu, esančiame (duomenys neskelbtini), jame esančiu turtu, moka mokesčius (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos J. M. mirties likusiu turtu S. M. naudojasi kaip savu.
18. Visą palikėjos J. M. paliktą turtą jos sutuoktinis S. M. priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais S. M. po palikėjos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, su pateiktu pareiškimu sutinka.
20. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
21. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto Bankas“ atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus jo prašymo patenkinimui.
22. Prašo pareiškėjo S. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
23. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
24. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad pareiškėjo sutuoktinė J. M. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje (santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)), turėjo du vaikus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. T., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų Centras“ duomenimis pareiškėjo vardu nuosavybės teisė įregistruota į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) deklaruotas (duomenys neskelbtini). Teismas neturi duomenų, kad po pareiškėjo sutuoktinės J. M. mirties, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, būtų sudarytas testamentas.
26. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas per tris mėnesius po jos sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis sutuoktinei priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
27. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas S. M. po jo sutuoktinės J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.