Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 21 d. apie 17.59 val., adresu Tūkstantmečio g. Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Z. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinime nurodytas aplinkybes) pripažino visiškai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atostogų metu jis su pažįstamu pavartojo alkoholio, dviese išgėrė apie 1 l degtinės, norėjo skambinti sūnui, kad jį parvežtų namo, tačiau užuot tai padaręs, sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo namo. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam 1,77 prom. neblaivumą. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, daugiau nenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas V. M. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) jo bendrovėje jau (duomenys neskelbtini), gali jį apibūdinti tik gerais žodžiais. Po įvykio kaltinamasis jam paskambino ir papasakojo, kas nutiko. Kaltinamojo elgesį vertina kritiškai, mano, kad šis daugiau nenusikals. (Duomenys neskelbtini). Sutiktų sumokėti užstatą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 23 d. apklaustas įtariamasis Z. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. buvo pirmas kartas, kuomet sėdo prie automobilio vairo neblaivus, daugiau niekada taip nėra buvę. Tądien, galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. apie 17.59 val., Tūkstantmečio g., Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą alkotesterio matuokliu ir buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnams jį sustabdžius, jis iš karto prisipažino, kad maždaug prieš valandą vartojo degtinę. 2024 m. vasario 21 d. apie 14 val. jam priklausančiu automobiliu atvyko pas pažįstamą A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Norėjo pasiteirauti dėl automobilio remonto. Jiems kalbant, A. jam pasiūlė kartu išgerti degtinės. Jis sutiko ir jie dviese suvartojo apie 1 l degtinės. Po to jis planavo paskambinti sūnui ir paprašyti atvažiuoti jo pasiimti. Nesupranta, kodėl nusprendė atsisėsti prie automobilio vairo ir išvažiuoti namo. Turbūt tuo metu atrodė, kad yra pakankamai blaivus ir gali parvažiuoti namo pats. Supranta, kad neblaiviam vairuoti yra draudžiama, dėl tokio sprendimo galėjo nukentėti žmonės. Kadangi buvo neblaivus, tuo metu negalvojo apie pasekmes. Labai nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka. Taip pat sutinka, kad į teismą nebūtų kviečiami liudytojai (b. l. 39–42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 21 d. apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 17.50 val. važiavo vienas su savo automobiliu. Kirtimų g. prie žiedinės sankryžos link Vaidotų k. pastebėjo pilkos spalvos automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavime link Eišiškių pl. jam pasirodė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Nusprendė automobilį pasekti, nes vis tiek važiavo tuo pačiu keliu link namų. Kai vairuotojas dar kartą išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nusprendė pranešti bendruoju pagalbos telefonu. Jį sujungė su policijos pareigūnais, kuriems visą laiką pranešinėjo, kur važiuoja. Prie degalinės „Neste“ automobilio vairuotojas net nestabdė prieš greičio ribojimo priemones, daug kartų vingiavo po kelią. Vairuotojas nebuvo sukėlęs avarinių situacijų. Dariaus ir Girėno g. automobilis „Mazda“ nusuko link Žirnių g. Tuo metu iš galo privažiavo policijos automobilis, kurį įleido priešais save. Policijos pareigūnai automobilį sustabdė. Jis sustojęs nebuvo, nuvažiavo toliau. Paties vairuotojo nematė, nebendravo. Automobilyje vaizdo registratoriaus neturi (b. l. 20–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu. 2024 m. vasario 21 d. apie 17.52 val. gavo pranešimą, kad pranešėjas seka sidabrinės spalvos automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja kelyje. Po to buvo gautas patikslinimas, kad minėtas automobilis važiuoja Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, suka link Tūkstantmečio g. Apie 17.59 val. minėtą automobilį sustabdė Tūkstantmečio g., Vilniuje. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo Z. V., kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą. Bendraudamas su asmeniu jautė, kad nuo pastarojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Taip pat vyro kalba buvo nerišli, o akys sukėlė įtarimų, kad šis galimai neblaivus. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad vartojo prieš valandą. Neminėjo, kokius alkoholinius gėrimus vartojo. Automobilio „Mazda“ vairuotojas buvo patikrintas alkotesterio matuokliu. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,77 prom. girtumas, antru pūtimu – 1,92 prom. Pasibaigus darbo laikui, įvykis buvo perduotas kitam ekipažui (b. l. 23–25).

Iš 2024 m. vasario 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. vasario 21 d. 17.59 val. Z. V. nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, o 18.16 val. – 1,92 prom. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali (b. l. 26–29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Z. V. (b. l. 60).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2024 m. vasario mėn. vidutinė 2007 m. gamybos transporto priemonės „Mazda“ rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 2 030 Eur (b. l. 61).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo Z. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis Z. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. vasario 21 d. apie 17.59 val., adresu Tūkstantmečio g. Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų A. A. ir A. D. parodymai, 2024 m. vasario 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis Z. V. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo darbovietės direktorius V. M. prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Z. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Z. V. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 66), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 67), dirba (b. l. 65), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 73), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje Z. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo darbovietės direktoriaus V. M. prašymas perduoti Z. V. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laiduotojas neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 75–81), dirba ir charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74). Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad kaltinamojo veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką, yra įsitikinęs, kad Z. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti V. M. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo Z. V. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgtina į tai, kad Z. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdamas jį vairuoti, policijos pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją informavo atsitiktinis pranešėjas, pastebėjęs, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis pavojingai manevruoja, kaltinamojo neblaivumo patikrinimo metu jo girtumo laipsnis sparčiai didėjo, neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai, o įvertinus jo bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos jis negali, taigi, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis pastaruoju nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 23 d. (b. l. 43–46).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Z. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Z. V. vairavo automobilį būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje, darbo dienos vakare; ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie Z. V. vairavimą esant neblaiviam buvo pranešta, nes jis pavojingai manevravo kelyje; taip pat Z. V. vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdamas jį vairuoti. Z. V. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo Z. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 23 d. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 47–50) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 43–46), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4‑ojo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo mastas – dalinis (uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis; turto saugotojas – Z. V.), laikotarpis nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 51–52), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. V. (Z. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 23 d. ir apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti Z. V. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Z. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti V. M., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.