Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-08-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-13970-1252/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-12
Bylos Nr.
2YT-13970-1252/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02232-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernesta Mockutė
Pareiškėjas
H. J.
Kreditorius
UAB „Greiti autosprendimai“, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-13970-1252/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02232-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.2.; 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 12 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo H. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Doloresai Petronaitienei, išieškotojams UAB „Greiti autosprendimai“, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas H. J. (toliau taip pat – skolininkas) prašo panaikinti jam priklausančios 3/8 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Nurodo, kad jam priklauso 3/8 dalys buto, kita dalis buto priklauso jo tėvui D. J., kuris yra jo šeimos narys ir bendrasavininkas. Šis butas yra vienintelis jų šeimos gyvenamasis būstas. Abu su tėvu jame deklaruoti ir nuolat gyvena. Jo tėvui yra nustatytas 50% darbingumo lygis, kas reiškia, jog jis priskirtinas prie socialiai pažeidžiamų asmenų. Buto areštas yra neproporcinga priemonė ir pažeidžia tiek CPK 668 str., tiek konstitucinius žmogaus teisių apsaugos principus.

Antstolė Doloresa Petronaitienė 2025-07-07 patvarkymu Nr. S-25-66-43200 skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui.

Suinteresuoti asmenys UAB „Greiti autosprendimai“, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimų nepateikė.

Pareiškėjas, antstolė ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0066/21/01293, Nr. 0066/24/01022, Nr. 0066/24/01023, Nr. 0066/24/02160, Nr. 0066/24/02161, Nr. 0066/25/00594, Nr. 0066/25/00676, Nr. 0066/25/01076 nustatyta, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą iš skolininko H. J. išieškotojų UAB „Greiti autosprendimai“, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos užvestos dėl skolų bei palūkanų išieškojimo. Antstolė 2025-06-26 patikslintu turto arešto aktu Nr. S-25-66-41434 apribojo disponavimo teisę skolininkui H. J. nuosavybes teise priklausančiai 3/8 daliai buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Areštuoto turto (3/8 dalies buto) vertė – 5588 Eur. Antstolė nurodo, jog vykdomosiose bylose skolų ir vykdymo išlaidų dydis 2025-07-07 yra 14 929,14 Eur.

Vykdymo proceso tikslas - kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis CPK VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str.). CPK įtvirtinta, kad antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus (CPK 634 str. 1 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pagal kurią antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Būtent antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, priverstinai vykdantis vykdomuosius dokumentus ir prisiimantis atsakomybę, įskaitant ir civilinę, dėl tinkamo priverstinio vykdymo proceso organizavimo, vykdymo proceso teisėtumo, operatyvumo ir kt. principų užtikrinimo vykdymo procese.

Dėl turto arešto

Pareiškėjas prašo panaikinti 2025-06-26 turto arešto aktą Nr. S-25-66-41434, kuriuo areštuota jam nuosavybės teise priklausanti 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Skolininko turto arešto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, kad butų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto mastas siejamas su tinkamos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

Vykdomųjų bylų vykdymo metu nustatyta, kad skolininkui priklauso: 3/8 dalis buto, transporto priemonė Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas pateikė informaciją, kad transporto priemonė Mazda 6 pateko į eismo įvykį, buvo stipriai apgadinta, todėl ji buvo parduota kaip metalo laužas ir skolininkas transporto priemonės neturi savo žinioje, o transporto priemonė Honda Accord yra paimta policijos ir saugoma aikštelėje. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nukreipti išieškojimą į kitą turtą (ne butą) nėra galimybės.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad viso buto vertė yra 14900 Eur (vertinimo data 2025-01-01), todėl 3/8 dalies vertė yra 5588 Eur. Taigi, antstolė neareštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kurių dydis 2025-07-07 yra 14 929,14 Eur (CPK 675 str. 2 d.).

Pareiškėjas teigia, jog buto bendrasavininkas yra jo tėvas, kuris yra neįgalus, todėl turto areštas prieštarauja socialiai pažeidžiamo asmens teisėms.

Pažymėtina, kad turto arešto aktu buvo apribota tik disponavimo teisė (teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisė turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti), o valdymo ar naudojimosi teisės apribotos nebuvo, t. y. skolininkas gali naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė areštavo tik skolininkui H. J. priklausančią turto dalį (3/8 buto), o bendraturčiui D. J. (skolininko tėvui) priklausanti buto dalis nėra areštuota. Jokios D. J. teisės areštuojant H. J. priklausančio turto dalį pažeistos nebuvo, jo turto atžvilgiu areštas nėra taikytas, todėl skundo argumentai dėl D. J., kaip socialiai pažeidžiamo asmens teisių pažeidimo, yra teisiškai nereikšmingi (CPK 185 str.).

Dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį būstą

Pareiškėjas teigia, jog jo gyvenamojo būsto areštas yra neproporcinga priemonė ir prieštarauja įstatymui.

CPK įtvirtinta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 str. 1, 3 d.).

Vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog skolininkas teikė antstolei įrodymus dėl galimybės skolą išieškoti kitu būdu. Be to, išieškomų skolų ir vykdymo išlaidų dydis 2025-07-07 yra 14 929,14 Eur, o areštuotos 3/8 dalies buto vertė yra 5588 Eur, t. y. skolininkui priklausančios būsto dalies vertė yra mažesnė už išieškotiną sumą, todėl CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas (CPK 185 str.).

CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Iš vykdomųjų bylų matyti, jog iš skolininko išieškomos skolos išieškotojų UAB „Greiti autosprendimai“, UAB „Legal Balance“, AB „NEO Finance“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos naudai atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, todėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis nagrinėjamu atveju netaikytina.

Įvertinus visą bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitiko teisės aktų reikalavimus ir nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolės veiksmai buvo neteisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 510 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo H. J. skundą.

Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Doloresai Petronaitienei vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Ernesta Mockutė