Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2017 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieniems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmė atlikta 2018 m. rugpjūčio 13 d., teistumas išnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei J. M.), o būtent – jis 2023 m. balandžio 16 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute kilusio žodinio konflikto (su sugyventine J. M.) metu, vieną kartą spyrė koja į nugaros sritį ir vieną kartą sudavė su dešinės rankos kumščiu į pakaušio sritį nukentėjusiajai J. M., tokiais savo veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo D. L. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad J. M. yra jo sugyventinė, gyvena bendrai ir veda bendrą ūkį apie dvidešimt du metus. Butas priklauso J. M.. Dėl smurto artimoje aplinkoje jam buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, 2021 m. jis su J. M. susitaikė, jis atliko visas jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Jo elgesys nepasikeitė todėl, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ir, būdamas neblaivus, įsivelia į žodinius konfliktus su sugyventine. 2023 m. balandžio 16 d. jis su J. M. namuose vartojo alkoholį, nepamena, dėl ko su ja susipyko. Jis buvo labai neblaivus, visko nuosekliai nepamena. Vakar, kai J. M. sėdėjo ant lovos krašto, o jis gulėjo lovoje, jie susiginčijo dėl kažkokių buitinių dalykų. Jis jai ginčo metu gulėdamas spyrė su koja (nepamena su kuria) į nugarą – ji sėdėjo tame lovos gale, kur buvo jo kojos, buvo pasisukusi nugara į jo kojas. Paskui atsisėdo ir su dešinės rankos kumščiu, kurį sugniaužė instinktyviai, sudavė vieną kartą J. M. į pakaušio sritį. Taip elgėsi norėdamas, kad ji nustotų ginčytis. Jis nežinojo, kad ji išsikvies policiją. Dėl savo elgesio, sugyventinei sukelto fizinio skausmo nuoširdžiai gailisi.

4.2. Nukentėjusioji J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji su sugyventiniu D. L. kartu gyvena apie dvidešimt su metus, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Ji dėl patirto insulto turi neįgalumą ir sunkiai vaikšto. D. L. jos atžvilgiu yra ne kartą smurtavęs, tačiau ne visada dėl jo veiksmų kreipdavosi į policiją. Jos žiniomis, 2017 ir 2021 metais jam buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl panaudoto smurto. Pasibaigus ikiteisminiams tyrimams, ji vis tiek priėmė jį gyventi pas save, tačiau jis ir toliau smurtaudavo jos atžvilgiu. Pagalbos ne visada galėdavo kreiptis, nes jis dažnai atimdavo jos telefoną ir jo neatiduodavo, kad ji nepaskambintų į policiją. Maždaug nuo 2023 m. Šv. Velykų jie kartu kasdien vartojo alkoholinius gėrimus ir D. L. kasdien jos atžvilgiu smurtavo, suduodamas pavienius smūgius, tačiau ji neturėjo galimybės kreiptis į policiją, nes jis buvo atėmęs jos telefoną. 2023 m. balandžio 16 d. ryte tarp jų prasidėjo konfliktas. Maždaug po kelių valandų, jam gulint lovoje, o jai sėdint ant lovos krašto šalia jo, tarp jų vėl prasidėjo konfliktas. D. L. supykęs spyrė koja jai į nugaros sritį ir rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į pakaušio sritį. Po šių D. L. smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą nugaros ir pakaušio srityse. Išėjusi iš buto į laiptinę, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Atvykusiems pareigūnams ji sakė, kad jis buvo sudavęs jai du smūgius į veidą ir du smūgius į krūtinės sritį, tačiau tuo metu ji buvo stipriai neblaivi ir negalėjo prisiminti, kuriuos smūgius sugyventinis jai sudavė vakar, o kuriuos yra sudavęs anksčiau. Taip pat buvo minėjusi, kad veido sužalojimus patyrė nukritusi ir atsitrenkusi į stalą dėl jo spyrio. Nori patikslinti, kad veidą susižalojo, kai pati eidama tamsoje link lovos nukrito (užkliuvusi už daiktų, gulėjusių ant grindų). Po akimis esančios kraujosruvos yra nuo D. L. jai anksčiau suduotų smūgių. Dėl jų ji policijos nekvietė, tačiau jos parodo, kad sugyventinis jos atžvilgiu dažnai smurtauja.

4.3. Tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ duomenimis, 2023 m. balandžio 16 d. apie 16 val. bute, adresu – (duomenys neskelbtini), D. L., būdamas neblaivus (jam nustatytas 3,28 promilių neblaivumas), sudavė savo neblaiviai sugyventinei J. M. (jai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas), du smūgius rankų kumščiais į veido sritį, du smūgius rankų kumščiais į krūtinės sritį ir vieną kartą spyrė koja jai į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

4.4. Asmens apžiūros protokolo duomenimis, nukentėjusioji J. M. parodė veidą, ant jo matyti patinimai po akimis, ant skruostų, kaktos, ant veido matomos kraujosruvos, „mėlynės“. Veidas nufotografuotas. Apžiūrėjus nukentėjusiosios nugarą bei dekoltė sritį, paraudimų ar kitų sužalojimų nepastebėta.

4.5. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėjus J. M. medicininius dokumentus, nukentėjusiajai naujų (atitinkančių įvykio laiką) sužalojimų požymių neužfiksuota.

4.6. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK 0073“ 2023 m. balandžio 16 d. 17.28 val. kaltinamajam D. L. užfiksuotas 3,28 promilių neblaivumas, 17.38 val. J. M. užfiksuotas 2,26 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama D. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia vieną kartą spyrė koja J. M. į nugaros sritį ir vieną kartą jai sudavė su dešinės rankos kumščiu į pakaušio sritį – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo D. L. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad D. L. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei).

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis dirba, jis šiuo atveju padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau vieną kartus teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtiniai veiksmai atlikti tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu) – teistumas išnykęs, 2021 m. liepos 28 d. ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktais, jo atžvilgiu buvo nutrauktas, jis per penkerių metų laikotarpį taip pat du kartus baustas administracine tvarka.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ilgesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas ir BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas įpareigojimas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu draudimu ir įpareigojimu bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

14. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti D. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., dvi laikinajame sulaikyme D. L. išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 11 (vienuolika) mėnesių (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

D. L. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.