Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-127-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
e2S-127-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-44461-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-127-794/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-44461-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.2.4; 3.1.14.4; 3.1.14.8.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) S. P. (S. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė pripažinti 0,446 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas minėtą žemės sklypą įgijo nuosavybes teise, galiojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė, jog ieškinio suma yra 152 000 Eur ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nurodė, jog ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto vertę. Kadangi VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kurį pateikė ieškovas, apie žemės sklypą su statiniais, nurodyta, kad žemės sklypo, vidutinė rinkos kaina – 152 000 Eur, todėl teismas sprendė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus dėl daiktinių teisių į turtą, kurio vertė 152 000 Eur.Kadangi apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kartu nurodydamas, jog byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas S. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Ieškinys yra neturtinio pobūdžio, todėl ieškinio suma nenustatytina. Ieškinio suma turi būti nustatinėjama tik turtiniuose ginčuose. Šiuo atveju ieškinys yra pareikštas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškiniu siekiama pripažinti faktą, jog žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis yra įvykdyta ir galiojanti. Ieškovas neprašo priteisti valstybinio žemės sklypo, nes jis šį sklypą faktiškai įgijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pripažinus ginčą turtiniu, ieškinio suma turėtų būti 14 984,68 Eur, kadangi taip įvertino atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kadangi ginčas yra neturtinis, ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta ieškinio suma ir atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas vertintinas kaip turtinis. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Nagrinėjamu atveju ieškinyje prašoma pripažinti galiojančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ginčo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir neįregistruota viešame registre. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas šiuo atveju turi turtinį interesą, nes siekia nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo. Šis turtinis interesas apskaičiuojamas pagal ginčo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). O tai, ar ieškovas įvykdė būtinas sąlygas žemės sklypo įsigijimui, tame tarpe ir atliko mokėjimą už perkamą nekilnojamą turtą, nustatys teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės.Apeliantas teigia, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų ginčą turtiniu, ieškinio suma turėtų būti 14 984,68 Eur, kadangi tokią žemės sklypo pardavimo kainą nustatė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinė instancijos teismas sutikti negali, kadangi, pirmiausia, tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje, o antra – pirmosios instancijos teismas ieškinio sumą nustatė vadovaudamas CPK normomis. Ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, turi būti nurodoma ieškinio suma o pareiga nurodyti ieškinio sumą tenka ieškovui (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas ieškinio sumą nustato, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės. Nors pareiga nurodyti ieškinio sumą tenka ieškovui, tačiau, tais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kokio dydžio turtinio pobūdžio reikalavimas yra reiškiamas atsakovui, atskiras ieškinio sumos neįvardijimas nėra kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Bendros ieškinio sumos nenurodymas, kaip ieškinio trūkumas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodo, kokio dydžio reikalavimą reiškia, o bendrą ieškinio sumą teismas gali patikslinti ir po ieškinio priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1640-196/2016). Nagrinėjamu atveju, ieškovas nenurodė ieškinio sumos, kadangi buvo įsitikinęs, jog reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, tačiau, pirmosios instancijos teismas nustatęs kokio pobūdžio yra reikalavimas, turėjo pagrindą nustatyti ir konkretų ieškinio sumos dydį, kadangi toks dydis aiškiai nurodytas CPK. Ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju, ieškovas prie ieškinio pridėjo Nekilnojamo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 152 000 Eur. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą bei bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo pobūdį bei įvertino ieškinio sumos dydį, kuris atitinka ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Atskirojo skundo argumentas dėl ieškinio teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui yra tiesiogiai susijęs su ieškinio suma. Jau aukščiau nustatyta, jog ginčas yra turtinis ir ieškinio suma viršija 40 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys teismingas apygardos teismui ir ieškinį atsisakė priimti (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Kadangi ginčijamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Tačiau pabrėžtina, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, t. y. aplinkybės susijusios su turto nustatymo verte, todėl apeliantas nesutikdamas su ieškinio sumos dydžiu, turi teisę teikdamas ieškinį iš naujo nurodyti, jo manymu, teisingą ieškinio sumą, kurią teismą įvertins (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas