Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Gediminas Viederis Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01302-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2013 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį laisvė atėmimu vieneriems metams.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant bausmių apėmimo būdą, galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš S. J. Valstybinei ligonių kasai priteistas 104,40 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nuteistas už tai, kad jis dėl nukentėjusio asmens tarnybos nesunkiai sužalojo žmogų ir pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. 2012-03-08, apie 17.40 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, paskirstymo skyriaus patalpoje Nr. 13, nevykdė Kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo A. B. teisėtų reikalavimų nurodyti savo asmens duomenis ir netriukšmauti, panaudojo prieš A. B. fizinį smurtą ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B. dėl šio asmens tarnybos – A. B. atidarius patalpos Nr. 13 duris, sudavė kumščiu A. B. į nosies sritį, dėl ko pastarasis trenkėsi galva į sieną, bei, išėjęs iš patalpos Nr. 13, koridoriuje prie sienos stovinčiam A. B. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą ir spyrė du kartus į kairį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl nosies kaulų lūžio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis galėjo panaudoti fizinį smurtą, tačiau tik dėl to, kad protestavo prieš neteisėtus pareigūnų veiksmus ir nuo jų gynėsi, be to, buvo labai susijaudinęs. Teigiama, kad jei apeliantas ir sužalojo A. B., tai šitai jis padarė gindamasis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog S. J. atžvilgiu taip pat buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prie bylos prijungtas nutarimas.

Apelianto nuomone, reikia įvertinti ir tai, kad jis buvo kalėjimo pareigūnų pavaldume, todėl pastarieji privalėjo su juo elgtis padoriai, o ne diktuoti savo viršenybę. Tuo tarpu jo gynimasis nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų yra teisėtas veiksmas. Todėl, apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu jo veiksmai kvalifikuoti neteisingai, o jis pats nuteistas nepagrįstai.

Teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl S. J. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, BK 286 straipsnyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu priešinantis fiziniu smurtu buvo padarytas tyčinis sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, t.y. pagal BK 286 straipsnį ir atitinkamą BK 135 ar BK 138 straipsnių dalį.

Byloje nustatyta, kad S. J. 2012-03-08 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, paskirstymo skyriaus patalpoje nevykdė Kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo A. B. teisėtų reikalavimų nurodyti savo asmens duomenis ir netriukšmauti ir, pastarajam bandant nutraukti neteisėtus S. J. veiksmus, panaudojo prieš pareigūną fizinį smurtą, ko pasėkoje, A. B. patyrė sužalojimus, pagal specialisto išvadą vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apelianto argumentas, kad pareigūnas jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, todėl jis turėjo teisę nuo jo gintis yra nepagrįstas, prieštarauja bylos medžiagai ir tiriamam įvykiui aktualių norminių aktų turiniui.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-04-01 iki 2013-01-01) 8 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad pristatytiems į tardymo izoliatorius asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Tuo tarpu asmens bylos turinį ir jos tvarkymą nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (Kardomojo kalinimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Pagal „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, įsigaliojusi 2012-04-01), 10 punktą, tardymo izoliatoriaus pareigūnas, atsakingas už suimtųjų (nuteistųjų) priėmimą, patikrina šiose taisyklėse numatytus dokumentus, taip pat apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jų atsakymus sulygina su duomenimis, nurodytais minėtuose dokumentuose.

Analizuojant nukentėjusiojo A. B., liudytojų V. B. ir V. K. parodymus matyti, kad 2012-03-08 A. B. vykdant savo tarnybines funkcijas, pastarasis pareikalavo S. J., kuris tą dieną kartu su kitais nuteistaisiais buvo etapuotas į tardymo izoliatorių-kalėjimą, prisistatyti, kaip tai nustato taisyklės. Tačiau S. J. atsisakė tinkamai vykdyti A. B. nurodymą, į pareigūno žodžius reagavo necenzūriniais žodžiais, analogiškai elgėsi dar kartą paprašius nurodyti savo anketinius duomenis. Kuriam laikui S. J. buvo izoliuotas, jį patalpinant į laikino sulaikymo kamerą. Tačiau pastarasis ir toliau aktyviais veiksmais trikdė įkalinimo įstaigos nustatytą tvarką: kaip pripažįsta ir pats, tyčia susižalojo rankas, šaukė, daužė į kameros duris, savo veiksmus tęsė ir po pareigūno paaiškinimo, jog medicininė pagalba jam bus suteikta. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog paties nuteistojo elgesys sąlygojo tai, kad pareigūnai turėjo imtis priemonių, siekiant užtikrinti normalų įstaigos funkcionavimą bei apsaugoti joje buvusius asmenis. Agresyvus S. J. elgesys, peraugęs į fizinį smurtą pareigūno, kuris bandė nutraukti jo neteisėtus veiksmus, atžvilgiu, patvirtina S. J. neteisėtų veiksmų kryptingumą, aiškų suvokimą, kad jis priešinasi pareigūnui, tuo tikslu panaudodamas ir fizinį smurtą, bei norą taip veikti, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius veiksmus pripažino pavojingais ir kvalifikavo pagal BK 286 straipsnį.

Reikia pažymėti, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną necenzūrinio žodžio prasmė yra „netinkamas viešai pasakoti ar sakyti, nepadorus“. Akivaizdu, kad ir apelianto nurodytas žodis „mentas“, kurį jis pripažįsta pavartojęs, atsakinėdamas į pareigūno A. B. klausimus, nagrinėjamoje situacijoje atitinka necenzūrinio žodžio prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad pastaroji aplinkybė veikos kvalifikavimui pagal BK 286 straipsnį teisinės reikšmės neturi, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal BK 28 straipsnio nuostatas būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. nuo veiksmų, kurie atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ar pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pavojingu kėsinimusi negali būti pripažinti įstatymų ir kitų norminių aktų apibrėžti pareigūnų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teisės ar laisvės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2011, 2K-279/2010).

Iš bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų A. B., V. B., V. K. veiksmai, 2013-03-08 panaudoti nuteistojo S. J. atžvilgiu, buvo įvertinti, atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00196-12 pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu pripažinti teisėtais. Nei S. J. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nei šio teismo S. J. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi įstatymo leidėjo suteiktos teisės revizuoti minėto sprendimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apelianto argumentai, kuriais pastarasis siekia pateisinti savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, kaip būtinąją gintį, atmestini.

S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalies 10 punktą, taigi, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Nenustačius baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.