Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui Edgar Moroz, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ įgaliotai atstovei A. D., advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. N., A. R., Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) patikslinusi reikalavimus (el. b. dok. Nr. DOK-5933, 2 failas, l. 46-49, Nr. DOK-63017) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Kaunas“ (toliau – UAB „Mano būstas Kaunas“) 6492,06 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 2 failas, l. 140, 3 failas, l. 77), ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. spalio 21 d. dėl vandens prasiskverbimo pro bendro naudojimo vamzdį buvo užlietas butas esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT 3327297). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1161,65 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2021/159854). Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė perskaičiavo žalos dydį įvertindama nusidėvėjimą ir sumažino prašomą priteisti sumą 70,29 Eur. Kilusios žalos šaltinis buvo nustatytas remiantis nukentėjusiojo buto savininkės paaiškinimais, eksperto atlikta nukentėjusiojo turto apžiūra, viršutinio buto savininkės duotais paaiškinimais. Sudarant draudimo sutartį apdraustojo buto nuotraukos nebuvo daromos. Įvertinus atliktas nuotraukas po užliejimo ieškovės ekspertas nustatė, kad remontas buvo atliktas prieš 5 metus. Tikslios įvykio datos nustatyti nėra galimybės, kadangi klientė įvykio metu buvo išvykusi. Apie įvykį buvo pranešta sugrįžus, bei pastebėjus užliejimą.

3. 2021 m. liepos 9 d. dėl vandens prasiskverbimo pro bendro naudojimo vamzdį buvo užlietas butas esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas GJELT 3340300). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 5568,02 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2021/104509). Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė perskaičiavo žalos dydį įvertindama nusidėvėjimą ir sumažino prašomą priteisti sumą 167,32 Eur. Kilusios žalos šaltinis – viršuje bute Nr. (duomenys neskelbtini), esantis bendro naudojimo vamzdis. Šaltinis buvo nustatytas remiantis nukentėjusiojo buto savininkės paaiškinimas bei eksperto atlikta nukentėjusiojo turto apžiūra. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei draudikas ,,If draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką įvykio nepripažinus draudžiamuoju dėl to, kad avarija įvyko trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui.

4. Atsakovė yra namų esančių (duomenys neskelbtini), administratorė, t. y. atsakinga už namo bendrąsias inžinerines konstrukcijas, vamzdynus; privalėjo užtikrinti tinkamą namo vamzdynų funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką už nurodytus įvykius, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

7. 2021 m. liepos 9 d. buvo gautas pranešimas apie trūkusį šalto vandens vamzdį bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė vykdydama savo kaip daugiabučio namo administratorės įsipareigojimus reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Atlikti darbai nebuvo pertekliniai ar nereikalingi, nenustatyta, ar avarijai likviduoti ir pašalinti pažeidimą buvo galima kitu būdu nei jis buvo pašalintas. Tik įvykus avarijai buvo nustatyta, jog bute galimai savavališkai sumontuoti kitokie vamzdžiai (sujungimą atliko ant trūkusio stovo plastikinio „Genovos“ vamzdžio). Kas suponuoja išvadą, jog vamzdžių montavimo darbai galimai atlikti netinkamai. Atsakovė, atlikdama vamzdynų keitimo darbus, naudoja PPR vamzdžius, kurie yra lituojami, bei daugiasluoksnius vamzdžius su varžomomis ar presuojamomis detalėmis.

8. 2020 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovės ir draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-660-1109715, kurios pagrindu buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklą (daugiabučių bei privačių namų administravimas). Pagal atsakovės su draudimo bendrove sudarytą sutartį, reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali atlyginti tiek draudikas, tiek atsakovė.

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Žalos atlyginimo ieškinys atsakovei pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismo posėdyje atsakovės atstovių teiktais paaiškinimais nustatyta, ir ginčo tarp šalių nekilo, kad atsakovė yra ir draudiminių įvykių metu buvo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

13. Nagrinėjamu atveju minėtus daugiabučius gyvenamuosius namus administruoja atsakovė. Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius, vadovaudamasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė atsakovės atsakomybės taikymo pagrindą grindė tuo, jog atsakovė, kaip administratorius prižiūrintis bendruosius objektus, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą namo vamzdynų priežiūrą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims. Teisiniu ieškinio pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, nustatantį gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Todėl ieškovei reikalaujant atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nustatytina, kokias teisės aktais nustatytas pareigas pažeidė atsakovė – namo administratorius, kuo pasireiškė kaltė dėl įvykusių įvykių ir ar tai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

15. Tarp šalių ginčo dėl žalos faktų ir dydžių, juos ieškovei galutinai sutikslinus, nėra. Bylos duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2020 m. gruodžio 8 d.– 2021 m. gruodžio 7 d. buvo draustas gyventojų turto draudimu (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3327297) (el. b. failas 1, 1. 100). 2021 m. lapkričio 4 d. pateiktas pranešimas apie įvykį (el. b. 1 failas, l. 109). Ieškovės atstovo – turto žalos eksperto surašytas 2021 m. lapkričio 4 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad galimai užliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų (el. b. failas 1, l. 63). Įvykio informacija – aplietas butas yra ne nuolatos gyvenamas, komercinė veikla nevykdoma. Įvykio data nėra tiksliai žinoma, bute nebuvo gyvenama nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. spalio 20 d. Šiame etape paviršiai jau yra išdžiūvę (el. b. failas 1, l. 115-118). 2021 m. lapkričio 16 d. lokalinės sąmatos duomenimis, darbams ir medžiagoms reikalinga suma 1251,65 Eur (el. b. failas 1, l. 111-112). 2022 m. birželio 16 d. draudimo išmokos apskaičiavimo išvada žalos byloje Nr. CLT2502015 patvirtina jog atlikus 90,00 Eur išskaitą, draudimo išmoka 1161,65 Eur (el. b. failas 1, l. 64). 2022 m. sausio 12 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją 1161,65 Eur sumai (el. b. 1 failas, l. 118).

16. Atsakovės pateikto statinio adresu (duomenys neskelbtini)techninės priežiūros žurnalo (el. b. 3 failas, l. 10-31) duomenimis, atsakovė reguliariai, kartą į du mėnesius vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, žurnale fiksavo pastebėtus defektus ir atliktus jų šalinimo darbus. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad įvykis datuojamas 2021 m. spalio 21 d., o įvykio vieta ieškovės atstovo apžiūrėta tik 2021 m. lapkričio 4 d. Iš atsakovės pateiktos (duomenys neskelbtini) name atliktų darbų suvestinės (el. b. 3 failas, l. 4-5) matyti, kad atsakovė nuolat atlikdavo namo bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės įrangos remonto darbus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės 2021 m. spalio 22 d. žalos administravimo suvestinėje nurodyta įvykio priežastis – užliejimas iš aukščiau esančių patalpų, atsakingas už žalą asmuo neidentifikuotas, ieškovės parengtame 2021 m. lapkričio 4 d. turto apžiūros akte įvykio priežastis nurodoma, kad ,,galimai užliejimas iš aukščiau esančių patalpų“. Tačiau atsakovei pateiktoje ieškovės 2022 m. sausio 12 d. pretenzijoje nurodoma, kad 2021 m. spalio 21 d. dėl nesandaraus bendro naudojimo stovo buvo aplietas ieškovės draustas turtas. Ieškovės atstovo paaiškinimu, ši žalos kilimo vieta nustatyta remiantis nukentėjusiojo buto savininkės paaiškinimas, eksperto atlikta nukentėjusiojo turto apžiūra, viršutinio buto savininkės duotais paaiškinimais. Atsakovės į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovei apie 2021 m. spalio 21 d. įvykį buvo pranešta, kad namo gyventojai kreipėsi į atsakovę dėl avarijos likvidavimo ir padarinių šalinimo ir kad atsakovė apskritai kokius nors avarijos likvidavimo darbus atliko. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bendrojo naudojimo objekte 2021 m. spalio 21 d. įvykusį gedimą šalino ar organizavo jo šalinimą (CPK 12, 176-178 straipsniai). Atsakovei nežinant apie įvykusią avariją, akivaizdu, kad atsakovė negalėjo dalyvauti avarijos įvykio aplinkybių tyrime nustatant įvykio priežastis, jo vietą ir kaltus dėl įvykio asmenis. Bylos duomenys neteikia pagrindo daryti labiau tikėtinos išvados, jog ieškovės drausto buto (duomenys neskelbtini), apgadinimus nulėmė gedimas, įvykęs būtent bendrojo naudojimo vamzdynuose (CPK 183, 185 straipsniai).

17. Bylos duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2021 m. sausio 2 d. – 2022 m. sausio 1 d. buvo draustas gyventojų turto draudimu (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT3340300) (el. bylos 1 failas, l. 164). 2021 m. liepos 28 d. pateiktas pranešimas apie 2021 m. liepos 9 d. įvykį (el. b. failas 1, l. 177). Ieškovės atstovo surašytas 2021 m. liepos 28 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad įvykio metu fiksuoti užliejimo požymiai dėl bute (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos (el. b. failas 1, l. 124). Įvykio informacija – vandentiekio ir kanalizacijos tinklų avarija. Užpylimas iš virš esančio buto (el. b. failas 1, l. 173-175). Lokalinės sąmatos duomenimis, darbams ir medžiagoms reikalinga suma 6498,09 Eur (el. b. 1 failas, l. 181-182). 2021 m. spalio 28 d. žalos skaičiavimo išvada byloje Nr. CLT2431610 patvirtina jog atlikus 60,00 Eur išskaitą, draudimo išmoka 5568,02 Eur; įvertinus nusidėvėjimą – 5400,70 Eur (el. b. 1 failas, 179). 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją 5568,02 Eur sumai (el. b. failas 1, l. 183).

18. Atsakovės pateikto statinio adresu (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo (el. b. 3 failas, l. 5-9) duomenimis, atsakovė reguliariai, kartą į du mėnesius vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, žurnale fiksavo pastebėtus defektus ir atliktus jų šalinimo, remonto darbus. Iš atsakovės pateiktos (duomenys neskelbtini) name atliktų darbų suvestinės (el. b. 3 failas, l. 2-3) matyti, kad atsakovė 2021 metais pagal poreikį atlikdavo namo bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės įrangos remonto darbus. Atsakovei, gavus pranešimą apie bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusią avariją, jos atstovai atvyko ir avariją likvidavo. Atsakovės paaiškinimu, meistrams atvykus paaiškėjo, jog trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo savavališkai pakeistas atsakovės nenaudojamu plastikiniu „Genovos“ vamzdžiu. Atsakovė, atlikdama vamzdynų keitimo darbus, nenaudoja šių vamzdžių dėl jų nepatikimumo, kadangi jie yra klijuojami, trapūs, trūkinėja bei sunku gauti atsarginių detalių. Atsakovės atstovės paaiškinimu, statinį adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė administruojanti nuo 2019 metų, jokių duomenų apie bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus bendrojo naudojimo vamzdžio, dėl kurio trūkio kilo žala butui Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimus į plastmasinį neturi. Aplinkybę, kad avariją sukėlęs plastiko vamzdis jau buvo pakeistas iki atsakovei pradedant administruoti pastatą, patvirtina trečiojo asmens teismo posėdyje teikti paaiškinimai, jog butą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo įsigijęs 2012 metais su sumontuotais plastiko vamzdžiais. Bylos duomenys nepagrindžia, kad atsakovė sumontavo avariją sukėlusį plastiko vamzdį (CPK 12, 18, 185 straipsniai).

19. Atsakovės pateikti duomenys teikia pagrindo vertini, jog atsakovė, kaip administratorius prižiūrintis bendruosius objektus, ginčo pastatų bendrojo naudojimo ir inžinerinės įrangos priežiūrą vykdė atlikdama jos kompetencijai priskirtinus veiksmus – reguliariai, nuolat atliko pasato bendrojo naudojimo objektų ir inžinerinės įrangos būklės stebėseną, statinio techninės priežiūros žurnale fiksavo jų būklę, pažeidimus, atliko nustatytų defektų šalinimo, remonto darbus, gavus pranešimus apie avariją sukėlusius įvykius, atsakovės darbuotojai vyko ir šalino avariją sukėlusias priežastis, tai atžymint statinio priežiūros žurnale.

20. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t. y. neįrodė, kad atsakovė atliko neteistus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir tuo sudarė sąlygas žalos atsiradimui. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Byloje neįrodžius, jog atsakovė yra atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą, patikslinto ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176–179 straipsniai, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pateiktais duomenimis (el. b. 2 failas, l. 146-152, 3 failas, l. 96-98) atsakovė byloje patyrė 840,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 19,92 Eur, kurios ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 840,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.