Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. liepos 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios R. M. dukros S. M. taupyklės pagrobė R. M. priklausančius 460 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. pripažino kaltę iš dalies, pripažino iš nukentėjusiosios dukros S. M. taupyklės pagrobęs 460 Eur, dėl kitų pinigų pagrobimo kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja R. M. draugavo, tai yra buvo pora 4 mėnesius. Du mėnesius kartu gyveno R. namuose. Jis, kaltinamasis, rūpinosi R. dukra, veždavo ją į mokyklą. Tada jis, A. J., niekur nedirbo, gyveno iš santaupų, be to jam padėdavo tėvai. Taip pat (duomenys neskelbtini) nuomojo nekilnojamą turtą. Šiuo metu jį išlaiko tėvai. Visus 4 mėnesius, gyvendamas su R., mokėjo už maisto produktus, pramogas. Mokėjo iš savo santaupų. Su S. palaikė draugiškus santykius, kartais jai duodavo pinigų. Matė kelis kartus, kaip S. M. skaičiavo jos taupyklėje buvusius pinigus. Taupyklė buvo pas S. komodoje, 3 stalčiuje. S. atsinešdavo taupyklę į kambarį ir skaičiuodavo pinigus. Taupyklė buvo permatomas „slovikėlis“ su užsukamu žaliu dangteliu. Taupyklėje ant viršaus buvo raštelis su užrašyta pinigų suma. Gyvendamas su R. patyrė traumą, susirgo, todėl negalėjo R. duoti pinigų mokesčiams sumokėti. Tada iš S. M. taupyklės paėmė 460 Eur. Kai ėmė pinigus iš taupyklės, raštelis ant jos buvo, ant raštelio buvo užrašyta pinigų suma - 790,10 Eur. Paslėpė raštelį už stalčiaus, ketino grąžinti pinigus sekančią dieną, R. M. padavė 300 Eur, sau pasiliko 160 Eur. Turėjo už tuos pinigus tą dieną važiuoti pavalgyti, bet jis tą dieną stipriai prisigėrė. Sekančią dieną su R. susipyko, ši pamatė, kad jis paėmė pinigus, jie nebendravo, o R. M. parašė pareiškimą policijai. Kadangi su R. susipyko, negalėjo įdėti pinigų į taupyklę. Kategoriškai neigia iš koridoriaus drabužių spintos pagrobęs R. M. priklausančius 2 500 eurų. Niekada drabužių spinta nesinaudojo. Mano, kad R. M. santaupų neturėjo, nes nuolat prašydavo jo pinigų, skundėsi, kad neturi iš ko sumokėti mokesčius, turėjo skolų. Jis dažnai duodavo pinigų R. M., mokėdavo kavinėse. Viso R. davė apie 400 Eur. R. dirbo kirpykloje. Kelis kartus buvo pasilikęs vienas R. M. gyvenamojoje vietoje. Turėjo jos buto raktus. R. M. negrąžino pagrobtų pinigų, nes ji apkaltino pagrobus didesnę pinigų sumą, dėl to ant jos supyko. Pripažįsta iš taupyklės paėmęs 460 Eur. Žalą atlygins išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Su R. M. nebendrauja, nori jos atsiprašyti. Turi du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu su buvusia sugyventine vyksta teisminis ginčas dėl vaikų išlaikymo ir bendro turto.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad su kaltinamuoju A. J. susipažino 2024 m. balandžio 9 d. Jiems pradėjus draugauti, A. J. pas ją atvažiuodavo į svečius, o tik birželio-liepos mėnesiais pasilikdavo pas ją nakvoti. Kaltinamasis jos, R. M., neišlaikė, tik kavinėse apmokėdavo sąskaitas. Ji, R. M., pirko maisto produktus, pirko kaltinamajam vaistus. Šiuo metu jie yra susipykę, nebendrauja. 2024 m. liepos 16 d. vakare pastebėjo, kad S. taupyklėje trūksta pinigų. Vėliau pasigedo ir savo pinigų. Vakare nevyko į policiją, o pareiškimą parašė 2024 m. liepos 17 d. Rašė A. J. žinutes, reikalavo grąžinti pinigus, klausė, kodėl paėmė pinigus, bet jis jos žinutes ignoravo. Koridoriuje esančioje spintoje, apatiniame stalčiuje, laikė savo santaupas. Taip pat pastebėjo, kad iš jos santaupų dingo 2 500 Eur. Kaltinamasis A. A. apie šiuos pinigus žinojo, jis matydavo kaip ji ten deda pinigus grįžusi iš darbo. Apie jos dukros S. taupyklę kaltinamasis taip pat žinojo. Taupyklė buvo permatomas „slovikėlis“ su užsukamu žalios spalvos dangteliu. Taupyklę dukra pagamino mokykloje. S. kelis kartus skaičiavo taupyklėje buvusius pinigus kaltinamajam matant. S. taupė pinigus kelionei į Bulgariją. 2024 m. liepos 16 d. paėmusi S. taupyklę, pamatė, kad joje yra likę 230 Eur. Lapelio ant taupyklės nebuvo. Policijoje per apklausas tyrėja pasakė, kad A. J. užkišo lapelį už stalčiaus. Ji tą lapelį surado, ant jo buvo užrašyta 940,10 Eur. Taigi, iš S. taupyklės buvo paimta 940,10 Eur. Bendra pagrobtų pinigų suma – 3240,10 Eur. Teisme kaltinamasis nurodė, kad niekur nedirbo, o jai, nukentėjusiajai, sakydavo, kad dirba autoservise, neva važiuodavo į darbą, gyrėsi, kad išlaiko vaikus. Jos, R. M., namuose kaltinamasis buvo pasilikęs vienas du kartus, liepos 5 ir 12 dienomis. Kaltinamuoju pasitikėjo, negalvojo, kad šis taip pasielgs. Ji, nukentėjusioji, taupė pinigus automobiliui, turėjo 10 000 Eur, į vokelį dėdavo po 50 Eur, o kaltinamasis tai matė. Kaltinamasis žinojo, kad ji planuoja pirkti automobilį. Jis ir pats žadėjo jai nupirkti „Audi“ modelio automobilį, bet nenupirko, dėl ko jie liepos 16 d. susipyko. Liepos 12 d. jie turėjo važiuoti į koncertą, kaltinamasis jai tada davė 110 Eur, o liepos 16 d. jis davė 300 Eur. Su kaltinamuoju santykius nutraukė. Liepos 16 d. susipykusi su kaltinamuoju iš namų išėjo. Grįžusi namo vakare nusprendė patikrinti santaupas. Kaltinamasis iki šiol jos neatsiprašė, žalos neatlygino.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ąjame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27430-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., pagal 2024 m. liepos 17 d. gautą R. M. pareiškimą apie tai, kad laikotarpiu maždaug nuo 2024 m. liepos 5 d. 8.00 val. iki 2024 m. liepos 16 d. 16.00 val. pastebėjo, kad iš jos namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dingo iš jos dukros taupyklės 764 eurai. Taip pat pastebėjo, kad iš namų dingo ir jos santaupos, kurių suma buvo 2 500 eurų. Įtaria, kad vagystę galėjo įvykdyti jos buvęs draugas A. J. (1 t., b. l. 1-13).

Iš 2024 m. liepos 18 d. R. M. el. paštu atsiųstų susirašinėjimų nuotraukų matyti Sms trumposios žinutės nuo A. Jose yra minima, kad pastarasis duos pinigus ir prašys atleidimo (1 t., b. l. 42-55).

Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. el. paštu gauto R. M. laiško ir foto nuotraukų matyti, kad ji rado žalios spalvos lapelį, ant kurio pieštuku parašyta „970,10 ct“, kitoje pusėje parašyta ir užbraukta: „Kovo 18 d. 2024 900 eurų“ (1 t., b. l. 56-63).

2024 m. liepos 17 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK_0124000437870 nurodyta, kad 2024 m. liepos 17 d. dirbant Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK reagavimo ekipaže , apie 14.02 val. iš vyresniojo 1-ojo poskyrio viršininko G. A. buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes į Klaipėdos m. PK RS kreipėsi R. M., kuri nurodė, kad buvęs draugas A. J. pavogė iš pareiškėjos dukros 764 eurų sumą, o iš pareiškėjos pavogė 2 500 eurų sumą. Apie 14.30 val., atvykus nurodytu adresu, kartu su pranešėja R. M., gim. (duomenys neskelbtini), užėjo į jos butą. R. M. parodė, kur bute yra tos vietos, iš kurių dingo pinigai. Apžiūrėjus butą, jokių įtartinų dalykų nepastebėta, viskas buvo tvarkinga. R. M. teigė, kad 2024 m. liepos 16 d. apžiūrėjusi savo butą, pastebėjo, jog iš jos buto dingo jos nepilnametės dukros S. M. 764 Eur. Taip pat dingo moters 2500 Eur. Moteris teigia, kad galimai pinigus pavogė jos buvęs draugas A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris su A. J. kartu gyveno nuo 2024 m. birželio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini). Jie laisvu laiku kartu lankydavosi sodo namelyje, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Moteris pastebėjusi, kad dingo jos pinigai, iš karto A. J. parašė žinutę, tačiau A. J. su ja nebendravo, jai atsakinėjo tik klaustukais. Moteris jam neskambina, nes nenori su juo bendrauti. R. M. vyro gerai nepažįsta, nes su juo bendrauja ne ilgą laiką, juo pilnai nepasitiki ir įtaria, kad vagystę galimai galėjo įvykdyti A. J.. R. M. teigia, kad patyrė 3 264 eurų turtinę žalą. Į įvykio vietą iškviestas ekspertas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykis filmuotas D. M. ir B0F1EC5ED3FC „Body“ kameromis (1 t., b. l. 93-94).

2024 m. gruodžio 3 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad duomenų bazėje patikrinus duomenis apie A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis turi dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų motina V. V., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo šeimos padėtį nėra. Mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekus su V. V., telefoninio pokalbio metu ji nurodė, kad su A. J. susituokusi nebuvo, jis neprisideda prie jų bendrų vaikų išlaikymo ir šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl alimentų priteisimo. Jis gyvena pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini). Daugiau informacijos apie A. J. gyvenimo būdą ji atsisakė suteikti bei nurodė, kad parodymų apie jį neduos (1 t., b. l. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. liepos 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), iš permatomo dėklo, laikomo buto koridoriuje drabužių spintoje, pagrobė R. M. priklausančius 2500 Eur, taip pat iš pastarosios dukros S. M. taupyklės pagrobė R. M. priklausančius 740,10 Eur, tokiu būdu bendrai pagrobė R. M. priklausančius 3240,10 Eur.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį esminės reikšmės turi turto vertė. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. MGL dydis yra bazinis bausmių ir nuobaudų dydis ir nuo 2018 m. sausio 1 d. siekia 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707). Inkriminuojant baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė nei 10 MGL (500 Eur).

Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. J. nuosekliai neigė pagrobęs kaltinime nurodytą pinigų sumą – 3 240,10 Eur, teigdamas pagrobęs iš S. M. taupyklės tik 460 Eur. Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, apklausta ir teisiamojo posėdžio metu, ir visuose savo parodymuose nuosekliai nurodė tas pačias jos turto – piniginių lėšų pagrobimo aplinkybes. Teigė, kad kaltinamasis jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. liepos 16 d., tikslaus laiko nežino, iš permatomo dėklo, laikomo buto koridoriuje drabužių spintoje, pagrobė jai priklausančius 2 500 Eur bei iš jos dukros S. M. taupyklės pagrobė nukentėjusiajai priklausančius 740,10 Eur.

Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).

Teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme surinkti duomenys ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis A. J. iš nukentėjusiosios R. M. pagrobė kaltinime nurodytą pinigų sumą – 3 240,10 Eur. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas nusikaltimo vietoje su pagrobtais pinigais. Liudytojai, kurie nebūtų susiję su nukentėjusiąja ar su kaltinamuoju ir būtų matę įvykio aplinkybes, byloje nenustatyti. Nukentėjusioji R. M. piniginių lėšų vagystės momento taip pat nematė.

Susipažinus su R. M. policijos įstaigai perduotų susirašinėjimo Sms žinutėmis su A. J. nuotraukų turiniu (1 t., b. l. 42-55), galima daryti išvadą, kad kaltinamasis pasižada grąžinti pinigus, atsiprašo, tačiau apie konkrečią piniginių lėšų sumą nekalba.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis A. J. ir nukentėjusioji R. M. iš esmės laikosi priešingų pozicijų – nukentėjusioji yra įsitikinusi, jog kaltinamasis pagrobė iš jos 3240,10 Eur, o kaltinamasis teigia, jog jis pavogė mažesnę pinigų sumą, tai yra 460 Eur. 2024 m. spalio 24 d. atliktos akistatos protokole (2 t., b. l. 23-28) užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekta pašalinti šiuos prieštaravimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, tačiau to padaryti nepavyko. Šių prieštaravimų negalima pašalinti ir teisme jokiomis kitomis objektyviomis priemonėmis.

Įvertinus objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti A. J. kaltę, stygių, visos abejonės dėl padarytos nusikalstamos veikos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Šios bylos įrodymų visuma negalima iki galo paneigti kaltinamojo A. J. nurodomos aplinkybės, kad R. M. priklausančių 2 500 Eur iš spintoje laikomo dėklo jis nevogė, bei, kad iš nukentėjusiosios dukters S. M. taupyklės pagrobė tik 460 Eur, o ne 740,10 Eur.

Teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik nukentėjusiosios R. M. duoti parodymai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių nukentėjusiosios R. M. duotus parodymus dėl pagrobtos pinigų sumos, negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, kategoriškai patvirtinančiais, jog A. J. pagrobė nukentėjusiajai priklausančias pinigines lėšas - 3240,10 Eur, o ne 460 Eur, kaip pripažįsta kaltinamasis.

Taigi, atsižvelgus į visumą paminėtų aplinkybių, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. liepos 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios R. M. dukros S. M. taupyklės pagrobė R. M. priklausančius 460 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo A. J. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į švelnesnę nusikalstamą veiką, tai yra į BK 178 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, kad jis pagrobė 460 Eur - nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grobiamas turtas (piniginės lėšos) jam nepriklauso, kad jį paimdamas veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstama veika padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai R. M. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 460 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 p., 4 p.).

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3240,10 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 86), nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. J. veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią vertina 3240,10 Eur. Civilinį ieškinį sudaro iš jos pagrobtų piniginių lėšų suma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai R. M. dėl pagrobto turto (piniginių lėšų) kaltinamojo neteisėtais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala. Žala nebuvo atlyginta. Teismui nustačius, kad kaltinamasis A. J. pagrobė R. M. priklausančius 460 Eur, R. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 460 Eur nukentėjusiajai R. M.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DNR lytėjimo nuoplova, saugoma Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje (1 t., b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. J. 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. M. naudai, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DNR lytėjimo nuoplovą, saugomą Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.