Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
1-1892-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15636-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1892-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15636-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam K. K.,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. balandžio 2 d., apie 02.38 val., Vilniuje, Tauro g. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 prom. etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis K. K. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Neneigia įvykio vakarą vartojęs alkoholį (namuose gėrė degtinę, klube brendį ir alų), jautėsi apsvaigęs. Nematė, ar žmona bent kiek gėrė, bet kokiu atveju ji buvo blaivi. Išėję iš klubo su žmona važiavo namo (per Tauro kalną, link Kauno gatvės ir toliau link Salininkų), vyko sutuoktinės automobiliu „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atėjus prie automobilio, jis atsisėdo galinėje sėdynėje (už vairuotojos), o žmona už vairo. Priekyje į keleivio sėdynę nesėdo, kadangi buvo sugedęs pastarosios atitraukimo mechanizmas. Pradėjo važiuoti ir vienu momentu (ties pirma sankryža) išgirdo signalą, kažkas nutiko. Kaip suprato vėliau, jo žmona sudarė kliūtį taksi automobiliui, užkirto jam kelią, kadangi ji netikėtai sugalvojo iš pirmos eismo juostos sukti į kairę pusę, nors pirmoje eismo juostoje buvo ir sukti ketino taksi automobilis. Atsisukęs gale pamatė taksi automobilį (matė plafoną), pastarasis buvo visai šalia, 1,5-2 m atstumu. Tuo metu situacijos pilnai nesuprato, jam buvo neaišku, kam kito automobilio vairuotojas pypsena, galvojo, ar tikrai to reikėjo, pamanė, kad pastarais neteisus, jam kilo noras apginti žmoną. Važiuojant toliau, artėjant link pirmo šviesoforo (prie Lukiškių aikštės, sukant į Vasario 16-osios gatvę), užsidegus raudonos spalvos šviesoforo signalui, norėjo išlipti ir visgi pakalbėti su tuo kitu vairuotoju (išsiaiškinti, ar iš tikrųjų reikėjo pastarajam jiems signalizuoti). Tuomet jis, sėdėdamas iš galo, palenkė vairuotojo sėdynės rankenėlę ir palenkė sėdynę į priekį (pačios sėdynės nepastūmė), tuomet atidarė vairuotojo pusės duris ir pabandė išlipti, tačiau pavyko tik iš dalies iškelti koją (nuo pėdos iki kelių), jos ant asfalto nepadėjo, ji kabojo ore. Toliau nebelipo, kadangi žmona jį įtraukė atgal į vidų. Važiavo toliau, į Tauro kalną, atsisukęs matė, kad paskui juos važiuoja tas pats taksi automobilis (jis visą laiką važiavo paskui), jam buvo neaišku, ar pastarasis juos seka ar tiesiog važiuoja paskui. Norėdamas patikrinti, liepė žmonai pasukti į dešinę (prie kebabinės, link Profsąjungų rūmų), pastaroji suko, tačiau, matyt, posūkio manevrą padarė per stipriai, dėl ko atsitrenkė į bortą, buvo pradurtas ratas. Žmona sustojo, išlipo iš automobilio, jis jai iš paskos (abu išlipo per tas pačias priekines vairuotojo pusės dureles), apžiūrėjo automobilį, po ko nuėjo prie bagažinės, kadangi ketino pakeisti ratą, tačiau netrukus (po kokios minutės) atvyko policijos pareigūnai. Kur tuo metu buvo taksi automobilis ir jo vairuotojas, nematė. Pareigūnams jo žmona iš karto pasakė, kad tai ji vairavo, tačiau šie nekreipė dėmesio. Kaltinamasis K. K. tai pat parodė esąs baustas už KET pažeidimus, jam praeityje buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, terminas pasibaigė, tačiau iš naujo teisių neišsilakė, dėl ko pats vairuoti negali. Žmona saugo savo automobilį, žino jo praeitį ir jam vairuoti neduoda (b. l. 88-95).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. savo kaltės taip pat nepripažino, neigė vairavęs automobilį. Už vairo buvo žmona, o jis tuo tarpu sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje (į priekį nesisėdo dėl sulaužytos priekinės keleivio sėdynės). Bevažiuojant vos nesusidūrė žmonos vairuojamas ir kitas (taksi) automobiliai (besirikiuojant iš vienos juostos į kitą), dėl ko kilo, jeigu galima taip pavadinti, konfliktas, kadangi jis (kaltinamasis) gestais parodė kito automobilio vairuotojui savo nepasitenkinimą. Po to taksi automobilis pradėjo važiuoti iš paskos. Pravažiavus apie 2-3 kilometrus, jie suko į kiemą, įvažiavo į duobę, buvo pradurta padanga. Žmona sustabdė automobilį, jie abu išlipo, atidarius bagažinę jis pradėjo traukti atsarginį ratą, tačiau kaip tik tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jo žmona pasakė pareigūnams, kad automobilį vairavo ji, tačiau pastarieji nekreipė į tai jokio dėmesio. Kaltinamasis pabrėžė po sustojimo išlipęs per vairuotojo pusės dureles, kadangi priekinė sėdynė buvo sulaužyta, dėl ko pro tą pusę išlipti buvo sudėtinga. Teisę vairuoti transporto priemonę prarado 2014 m. (dėl vairavimo esant neblaiviam), nors atėmimo terminas yra pasibaigęs, tačiau jis nevykdė prievolės susigrąžinti teisę vairuoti. Po atėmimo dar kelis kartus baustas dėl analogiškų pažeidimų, taip pat keletą kartų trauktas atsakomybėn dėl vairavimo neturint tokios teisės (b. l. 40, 47, 48).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė važiavęs Jakšto gatve (nuo Pramogų banko), sankryžoje ketino sukti į Šermukšnių gatvę (iš antros eismo juostos), kai staiga jam kelią užkirto „Mitsubishi Colt“ (darė posūkio manevrą iš pirmos eismo juostos). Jis iš karto pradėjo signalizuoti, „Mitshubishi Colt“ sustojo visai prieš jį, gero metro atstumu (per automobilio kapotą). Kategoriškai tvirtina gerai matęs minėto automobilio vairuotoją – vairavo vyras, t. y. salėje sėdintis kaltinamasis K. K.. Tą matė aiškiai ir dėl to neabejoja, atsimena, kaip jų žvilgsniai keletui sekundžių susidūrė. Ar „Mitshubishi Colt“ automobilyje buvo daugiau asmenų, tuo metu nematė, kadangi galiniai stiklai buvo tamsinti. Po incidento „Mitshubishi Colt“ važiavo lėtai, gal tik kokių 20 km/h greičiu, nors priekyje degė žalias šviesoforo signalas. Užsidegus raudonam, priekyje važiavęs „Mitshubishi Colt“ sustojo ir jis matė, kaip iš automobilio priekinės vairuotojo pusės bandė išlipti tas pats vyriškis (vairavęs minėtą automobilį), pastarasis išlipo puse kūno - iškišo galvą, taip pat iškišo vieną koją ir greičiausiai padėjo ją ant asfalto (pilnai nėra įsitikinęs, ar koja tikrai buvo padėta ant asfalto, tačiau tikrai iškišta, vairuotojas buvo gerokai išlindęs). Visgi vairuotojas taip ir neišlipo, kadangi jam nebuvo leista, jį kažkas įtraukė atgal į vidų. Užsidegus šviesoforui, „Mitshubishi Colt“ pasuko į kairę pusę ir pajudėjo toliau, link Tauro kalno. Jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus (sprendė pagal pastarojo elgesį, vairavimą, bandymą tokioje situacijoje aiškintis), todėl paskambino į BPC. Įvažiavus į Tauro kalną, „Mitshubishi Colt“ suko į dešinę (link Profsąjungų rūmų), tačiau rėžėsi į bortą, dar bandė važiuoti, tačiau sustojo. Jis tuo tarpu sustojo už kokių 10 m, matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo tas pats už vairo sėdėjęs vyriškis, o iš keleivio pusės išlipo moteris. Matė aiškiai, kadangi stovėjo netoli, gatvė buvo pakankamai apšviesta. Vairuotojas ir ta moteris pavaikščiojo aplink automobilį, kažką žiūrėjo, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojas pažymėjo esąs pilietiškas ir kilus įtarimams skambina BPC. Jis neturi jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį, pastarojo nepažįsta. dėl to, kad vairavo būtent kaltinamasis, neabejoja, kadangi gerai matė, jog jis sėdėjo už vairo. Teisme taip pat atpažįsta tą patį vairuotoją (kaltinamąjį), tik dabar jis yra užsiauginęs barzdą. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas M. M. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (b. l. 88-95).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoju apklausto M. M. duoti parodymai yra iš esmės analogiški, dėl ko teismas jų iš naujo nedėstys. Minėti parodymai yra užfiksuoti liudytojo apklausos protokole (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp tuo metu įtariamojo statusą turėjusio K. K. ir liudytojo M. M., kurių kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 49, 50).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. O. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį nuo Goštauto g. link Tauro kalno, pranešėjas judėjo iš paskos ir viską pranešinėjo. Reaguodami į iškvietimą, nuvažiavo nurodyta kryptimi, pakilus į Tauro kalną, dešinėje esančiame keliuke (link Profsąjungų rūmų) pamatė sustojusį žalios spalvos „Mitsubishi Colt“ (stovėjo daugmaž 10 m nuo sankryžos), kurio priekinis kairės pusės ratas buvo pradurtas. Prie atidarytos bagažinės stovėjo vyriškis (kaltinamasis, jį gerai atsimena, buvo apsirengęs ta pačia striuke kaip ir posėdyje, vilkėjo tas pačias kelnes) ir moteris, jie ieškojo atsarginio rato. Kartu su kolega priėjo prie pastarųjų, paklausus, kas vairavo automobilį, iš pradžių vyriškis atsakė, kad jis, tačiau vėliau moteris pradėjo sakyti, kad tai ji vairavo (buvo matyti, kad jiedu dar nebuvo aptarę, kokios laikytis pozicijos dėl automobilį vairavusio asmens). Liudytojo R. O. teigimu, jis yra tikras, kad buvo gauti skirtingi atsakymai dėl vairavusio asmens, anksčiau to galėjo nenurodyti, kadangi vėliau moteris kategoriškai teigė, kad vairavo ji. Jis pats (R. O.) automobilio pats vairavimo fakto nematė, tą patvirtino pranešėjas, kurio automobilis stovėjo aikštelėje prie kebabinės, daugmaž už 15 m nuo „Mitsubishi Colt“. Priėjęs pranešėjas vėliau parašė pareiškimą. Teismui liudytojas R. O. kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (b. l. 111-115).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. O. parodė 2017-04-02 dirbęs pagal nustatytą darbo grafiką, Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato teritorijoje, kartu su vyriausiuoju patruliu A. Šilobritu. Apie 02.38 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog link kebabinės į Tauro kalną važiuoja žalios spalvos „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai yra neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Tauro g. 3 buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris stovėjo važiuojamosios dalies viduryje, nes buvo pradurtas priekinis kairės pusės ratas. Pranešėjas automobiliu „Toyota“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs apie 10 m nuo automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas nurodė matęs, jog automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo vyras. „Mitsubishi Colt“ vairuotojas, įvažiuodamas į aikštelę, kairės pusės priekiniu ratu atsitrenkė į kelio bortelį ir tokiu būdu sugadino ratą. Iš kairės automobilio vairuotojo pusės išlipo maždaug 30 metų vyras, o pro dešinę pusę (keleivio duris) - moteris. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo K. K., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, o, patikrinus vairuotoją alkotesteriu, nustatytas 2,25 prom. girtumas. Vairuotojas K. K. aiškino tą pačią dieną gėręs degtinę. Vairavimo fakto pareigūnai nematė. Tai, jog minėtą automobilį vairavo vyriškis, nurodė liudytojas M. M., kuris paskambinęs pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Tuo tarpu automobilio savininkė M. K. teigė automobilį vairavusi ji. Įvykio vieta nefilmuojama (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja M. K. parodė įvykio vakarą kartu su sutuoktiniu K. K. lankiusi klube/bare. Jos vyras ir klube, ir prieš tai namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Ji pati alkoholio nevartojo, tik klube išgėrė 50 g kažkokio alkoholio. Išėję iš klubo, turėjo vienintelį tikslą – kuo greičiau parvažiuoti namo. Jos vyras atsisėdo į automobilio galinę dalį, už vairuotojo, o ji sėdo už vairo. Priekyje (keleivio sėdynėje) vyras nesėdėjo saugumo sumetimais, ji nebūtų net leidusi, kadangi išgėrusiam sėdėti priekyje nėra saugu. Pajudėjus iš vietos, netrukus reikėjo sukti į kairę (Šermukšnių gatvę) ir ji posūkio manevrą pradėjo atlikti iš pirmos eismo juostos, tačiau taip ji sudarė kliūtį besukančiam taksi automobiliui, užkirto jam kelią. Minėtas automobilis pradėjo signalizuoti, ji pristojo, automobilius skyrė visai nedidelis atstumas. Vyras prašė, kad ji sustotų, bet ji nedideliu greičiu (apie 10 km/h ) važiavo toliau. Pavažiavus kokį 100 m, neprivažiavus šviesoforo, vyras prašė, kad ji sustotų (matyt, norėjo išsiaiškinti, gal dėl jos neleistino manevro atsiprašyti; ji nieko vyro neklausinėjo, šis buvo išgėręs, todėl nesiaiškino su juo). Dar neprivažiavus šviesoforo, vyras atlošė jos sėdynę į priekį (pačios sėdynės niekur nepastūmė) ir bandė iškišti koją į lauką, tačiau jam pavyko iškišti tik pėdą (ant žemės jos nepadėjo), dar iškišo galvą, tačiau jį atlošė sėdynę atgal ir vyras vėl atsisėdo į galinę sėdynę už jos. Važiavo toliau, kilo į Tauro kalną, matė iš paskos važiuojantį tą patį taksi automobilį (10-20 m atstumu), tačiau apie jį su vyru nebekalbėjo. Tuomet jos vyras sugalvojo, kad reikia į kebabinę, norėjo užkąsti, dėl ko liepė jai sukti į dešinę (link Profsąjungų rūmų). Ji darė posūkį į dešinę, bet kliudė bortą, sprogo padanga (iš karto to net nesuprato), dar bandė važiuoti, bet netrukus sustojo, kadangi suprato, jog kažkas blogai su ratu. Ji išlipo iš automobilio, paskui ją pro tas pačias dureles išlipo vyras, apžiūrėjo automobilį, padangą, nuėjo prie bagažinės, tačiau čia netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji pastariesiems iš karto pasakė, jog vairavo ji, bet į ją niekas nekreipė dėmesio, dėl ko buvo pikta, agresyvi, pats jos būdas yra impulsyvus. Liudytoja M. K. taip pat parodė, kad automobilis „Mitsubishi Colt“ yra jos, juo naudojasi ji. Jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti, žino, kad anksčiau ne kartą yra vairavęs neblaivus. Ji saugo savo automobilį ir niekada neleidžia jam vairuoti. Vienas atvejis buvo (vėliau nei aptariamas), kai vyras nuvarė tą patį jos automobilį „Mitsubishi Colt“, tačiau važiavo visai netoli, į gretimą kiemą, tik apie 150 m (b. l. 88-95).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime liudytoja M. K. taip pat tvirtino įvykio naktį būtent ji vairavusi automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jos vyras K. K. sėdėjo keleivio vietoje. 2017-04-02, apie 24.00 val., ji su vyru atvažiavo į naktinį klubą „Neringa“. Ji automobilį vairavo blaivi, tuo tarpu jos vyras, važiuojant į naktinį klubą, jau buvo vartojęs alkoholinius gėrimus (kiek tiksliai pastarasis buvo išgėręs, negali nurodyti). Naktiniame klube ji išgėrė apie 50 g brendžio, jos vyras gėrė brendį bei alų. Apie 23.00 val. abu išėjo iš klubo, priėjo prie gretimoje gatvėje palikto savo automobilio. Ji atsisėdo į vairuotojo vietą, o vyras - automobilio gale, kairėje pusėje (automobilis dviejų durų). Automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo nuo parkavimo vietos (kokiomis gatvėmis važiavo, nežino, iš viso buvo kelios gatvės), o tada pakilo į Tauro kalną. Važiavo važiuojamosios dalies dešinėje, o sankryžoje jai reikėjo pasukti į kairę, dėl ko paskutiniu momentu nusprendė padaryti posūkį, kadangi sugalvojo važiuoti kitu maršrutu. Matė, jog visai šalia, gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavo taksi automobilis, kuris buvo atsilikęs apie 10 m. Pripažįsta, kad jai staiga nusprendus pasukti į kairę, buvo užkirstas kelias taksi automobiliui. Pastarasis spėjo sustabdyti, o tuo tarpu ji neprisistabdė ir nuvažiavo toliau. Taksi automobilis du ar tris kartus paspaudė garso signalą, kurį išgirdęs vyras jai liepė sustoti, tačiau ji nereagavo ir nuvažiavo toliau. Pravažiavus kažkurį atstumą, keleivio sėdynėje sėdintis vyras nerimo, automobiliui judant pastarasis atlenkė vairuotojo sėdynę, pastūmė ją į priekį ir, iškišęs į lauką galvą, atidarė šiek tiek vairuotojo dureles. Savo ruožtu ji uždarė dureles ir važiavo toliau. Akivaizdžiai matė, jog paskui jos vairuojamą automobilį važiuoja taksi automobilis. Į Tauro kalną važiavo pirma eismo juosta, maždaug 50 km/val. greičiu. Važiavo į kebabinę, esančią prie Profsąjungų rūmų. Pasukdama į pirmą įvažiavimą dešinėje, atsitrenkė į kelio bortą kairėje pusėje. Atsitrenkusi į šaligatvį, iš karto sustojo. Iš automobilio išlipo pirma, jos vyras išlipo paskui ją, pro tas pačias vairuotojo dureles. Išlipę iš automobilio, atidarė bagažinę, kadangi ieškojo atsarginio rato. Jiems būnant prie automobilio, atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jos vyras vairavo neblaivus. Ji pareigūnams iš karto pasakė, kad automobilį vairavo ji pati, o ne jos vyras, tačiau pastarieji informavo, jog yra liudininkas, kuris nurodė, jog automobilį vairavo jos vyras. Jos blaivumo netikrino, patikrino vien vyro girtumą. Liudytoja M. K. parodė mačiusi, jog visą laiką paskui jų automobilį važiavo taksi automobilis (ne visai iš paskos, kažkuriuo atstumu). Jos automobilio galiniai langai yra tamsinti (b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2017-04-02, 02.38 val., registruotas pranešimas apie įtartinai važiuojantį automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai girtas (b. l. 3).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750 rodmenimis nustatyta, kad 2017-04-02, 02.58 val., K. K. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,25% (promilės) (b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3127/2017(01) konstatuota, jog K. K. kraujyje, paimtame 2017-04-02, 03.55 val., mažiausia koncentracija 2,22% (promilės) etilo alkoholio (b. l. 31).

Žemesnės instancijos teismas

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų neaptikta. (b. l. 17-19).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nuo 2017-03-24 yra M. K. (b. l. 21).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 670 eurų su PVM (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino K. K. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Prieš analizuodamas K. K. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas visų pirma pasisakys dėl paties kaltinamojo parodymų. Taigi apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu K. K. savo kaltės nepripažino ir tikino nusikalstamos veikos nepadaręs. Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti įtariamojo apklausų, taip pat teismo posėdžio protokoluose (b. l. 40, 47, 88-95), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminiai K. K. parodymų momentai yra šie – jis automobilio nevairavo, sėdėjo galinėje sėdynėje (už vairuotojos), už vairo buvo jo sutuoktinė. Bevažiuojant žmona sudarė avarinę situaciją, užkirsdama kelią taksi vairuotojui, dėl ko šis pradėjo signalizuoti. Kadangi pats kaltinamasis visos situacijos gerai nematė, be to, buvo išgėręs, jam pasirodė, kad taksi vairuotojas yra neteisus, kilo noras apginti žmoną. Automobiliui sustojus prie šviesoforo, bandė išlipti iš automobilio, t. y. sėdėdamas iš galo, palenkė vairuotojo sėdynę į priekį, atidarė vairuotojo pusės dureles, spėjo iš dalies iškelti koją (nuo pėdos iki kelių), tačiau jos ant asfalto net nepadėjo, kadangi sutuoktinė įtraukė jį į vidų. Važiuojant į Tauro kalną, atsisukęs matė iš galo važiuojantį tą patį taksi automobilį, po ko nusprendė įsitikinti, ar pastarasis tiesiog važiuoja iš paskos, ar juos seka, t. y. liepė žmonai pasukti į dešinę (link Profsąjungų rūmų), tačiau pastaroji pasuko per stipriai, po ko atsitrenkė į šaligatvio bortą ir pradūrė automobilio ratą. Jam ir žmonai išlipus iš automobilio (abu išlipo per tas pačias vairuotojo pusės duris), netrukus prisistatė policijos pareigūnai, kurie visai nereagavo į žmonos aiškinimus, jog automobilį vairavo ji (b. l. 88-95, 40, 47, 48). Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodinėdamas kaltinamojo K. K. kaltę teismas visų pirma remiasi liudytojo M. M. parodymais. Šio liudytojo parodymai neabejotinai yra itin reikšmingi, būtent minėtas asmuo yra tas, kuris tiesiogiai matė ir fiksavo vairavimo faktą. Vadinasi, tokie parodymai turi būti įvertinti ypač atidžiai, kadangi jie sudarė pagrindą patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Taigi iš liudytojo M. M. parodymų matyti, kad pastarasis kategoriškai patvirtino, jog 2017 m. balandžio 2 d. naktį automobilį „Mitsubishi Colt“ vairavo ne kas kitas, o būtent kaltinamasis K. K.. Liudytojas tokią aplinkybę matė ne apytiksliai, o aiškiai, be to, iš viso net 3 kartus, pirmąjį kartą vairuotojas jam buvo tiesiai prieš akis, juos skyrė visai nedidelis atstumas (per mašinos kapotą), tarp jo ir kaltinamojo keletui sekundžiui buvo užsimezgęs netgi akių kontaktas. Teismui liudytojas nedvejodamas nurodė, jog už vairo sėdėjęs ir automobilį vairavęs asmuo yra kaltinamasis, įvardino, kuo pastarasis įvykio metu vilkėjo, pažymėjo, kad tąkart K. K. buvo be barzdos (b. l. 88-95). Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo M. M. parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nenustatyta, jog liudytojas yra suinteresuotas ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti K. K.. Tarp pastarųjų nebuvo kilę jokių konfliktų, liudytojas ir kaltinamasis nėra netgi pažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojo šališkumą, nenurodė ir pats K. K.. Vien tai, kad liudytojo parodymai, kurie pabrėžtina duoti įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaltinamajam yra nepalankūs, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti, išgalvoti ar neobjektyvūs. Tokiu būdu teismas turi pilną pagrindą remtis liudytojo M. M. parodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamasis K. K. vairavo transporto priemonę.

Be kita ko, iš liudytojo R. O. parodymų matyti, jog pranešėjas (M. M.) budėtojui nurodytą informaciją pilnai patvirtino ir atvykusiems pareigūnams, parašė pareiškimą, kurio turinys neprieštaravo vėliau ne kartą proceso metu duotiems jo paties parodymams. Pareigūnas R. O., kuris į įvykio vietą atvyko jau po to, kai „Mitsubishi Colt“ buvo sustojęs ir pradurtu ratu stovėjo vidury važiuojamosios kelio dalies, pats vairavimo fakto nematė, tačiau vairavusį asmenį ir kitas su vairavimu susijusias aplinkybes jam nurodė pranešėjas, dėl kurio patikimumo teismui abejonių nekilo. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme liudytojas R. O. nurodė, jog priėjus prie automobilio ir paklausus, kas jį vairavo, kaltinamasis išsyk prisipažino vairavęs automobilį, tačiau netrukus kartu buvusi moteris (kaip nustatyta, M. K.) pradėjo teigti, jog vairavo visgi ji pati. Anot liudytojo R. O., buvo matyti, jog iki pareigūnams pasirodant kaltinamasis su sutuoktine nebuvo spėję susitarti dėl automobilį vairavusio asmens, dėl ko išsakė skirtingas versijas (b. l. 111-115). Tokiu būdu liudytojas, kuris taip pat niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodė, jog pirminė K. K. pozicija buvo prisipažinimas vairavus.

Analizuojant paties kaltinamojo K. K. parodymus, galima matyti, kad dalis pastarojo nurodytų aplinkybių kelia pagrįstas abejones. Antai, kaltinamasis, neneigdamas, jog prie šviesoforo išties bandė išlipti iš automobilio (ką patvirtino ir liudytojas M. M.) įrodinėjo tą daręs iš galinės automobilio sėdynės. Visgi teismo niekaip neįtikino nei kaltinamojo, nei pastarojo sutuoktinės, liudytojos M. K., teiginiai neva kaltinamasis tik palenkė vairuotojo sėdynę, kurioje sėdėjo M. K., į priekį, po ko atidarė vairuotojo pusės dureles ir iškėlė dalį kojos, jos nespėjęs padėti ant asfalto, kadangi žmona jį įtraukė atgal į vidų. Kaltinamajam antrino ir M. K., tvirtindama sutuoktinį sėdėjus galinėje sėdynėje, iš kurios pastarasis bandė išlipti į lauką, tačiau ji jam neleido. Šioje vietoje negalima nepažymėti, jog nagrinėjama nusikalstama veika padaryta nedidelių gabaritų automobiliu „Mitsubishi Colt“, pats kaltinamasis nurodė esantis 1,91 cm ūgio, jo žmona 184 cm, kas rodo esant fiziškai neįmanoma kaltinamojo išdėstytomis aplinkybėmis tokia apimtimi išlipti iš automobilio, kad kaltinamojo žmonai būtų teko įtraukti atgal į vidų. Sunkiai tikėtina, jog sėdėdamas galinėje automobilio dalyje tokio ūgio vyriškis, vien tik palenkęs sėdynę į priekį (nepastumiant jos iš vietos), būtų sugebėjęs iš dalies išlipti. Ne tik pastumti, bet ir palenkti vairuotojo sėdynę buvo minimali galimybė, kadangi už vairo sėdėjo kaltinamojo sutuoktinė. Galima manyti, jog tokių kaltinamojo nurodytų aplinkybių priežastis buvo liudytojo M. M. parodymai, kurių metu liudytojas, kuris apklausiamas akcentavo už vairo sėdėjus būtent K. K., be kita ko, parodė, kad „Mitsubishi Colt“ sustojus prie šviesoforo, jis pamatė, kaip vairuotojas (K. K.) atidarė vairuotojo pusės dureles ir ketino išlipti – pats pilnai neišlipo, tik iškėlė koją ir pasižiūrėjo į jį, po ko pastarąjį (K. K.) kažkas įtraukė atgal į vidų (b. l. 12, 88-95). Esant tokiems liudytojo parodymams kaltinamajam kilo pagrindas įrodyti, kad nors jis ir lipo iš automobilio, tačiau tą darė ne iš vairuotojo, o galinės sėdynės, nors nagrinėjamu atveju tokia situacija yra neįtikinama.

Viso proceso metu apklausta liudytoja M. K. davė kaltinamąjį teisinančius parodymus ir tvirtino, kad automobilį vairavo ji. Teismas kaip nepasitvirtinusius atmeta šios liudytojos parodymus, kadangi juos nuosekliai paneigė liudytojas M. M.. Liudytoja M. K., būdama kaltinamojo sutuoktinė, yra suinteresuota kuo palankesne savo vyro bylos baigtimi, dėl ko turėjo aiškų pagrindą nuslėpti automobilį vairavusį asmenį, ypač, kai pastarasis buvo neblaivus, be to, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tikslinga pažymėti ir tai, jog liudytojos M. K. ir kaltinamojo K. K. parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų. Antai, M. K. parodė, jog išėję iš klubo su vyru ketino iš karto važiuoti namo, abiejų tikslas buvo kuo greičiau pasiekti namus, tačiau važiuojant į Tauro kalną pastarasis (K. K.) sugalvojo užkąsti ir liepė jai važiuoti į kebabinę. Nors tuo metu ji ir matė paskui juos važiuojantį taksi automobilį, tačiau su vyru apie jį nebekalbėjo (b. l. 88-95). Tuo tarpu K. K. teismui tvirtino priešingai – važiuojant į Tauro kalną, atsisukęs pamatė paskui juos važiuojantį tą patį taksi automobilį, kilo įtarimas, kad pastarasis juo seka, dėl ko norėdamas įsitikinti liepė žmonai sukti į dešinę ir pasižiūrėti, ką darys paskui važiuojantis taksistas (b. l. 88-95). Nors tokie prieštaravimai nėra esminiai, tačiau jie rodo, jog tiek kaltinamasis, tiek liudytoja yra linkę nutylėti objektyvias aplinkybes, nenori atskleisti tikrąjį nusukimo į šalutinę gatvelę tikslą, kuris manytina buvo susijęs su noru pradingti iš taksi vairuotojo akiračio. Taip pat abu skirtingai aiškino ir tai, kodėl K. K. neva atsisėdo į galinę automobilio dalį. Anot K. K., jis į priekį nesisėdo, kadangi buvo sugedęs keleivio sėdynės atitraukimo mechanizmas ir kaltinamajam būtų tekę sėdėti suspaustomis kojomis. Tuo metu liudytoja K. K. teigė, kad sugedęs mechanizmas sėdėti netrukdė, o į galą jos sutuoktinis atsisėdo tik dėl to, kad buvo neblaivus, o tokios būsenos žmogui sėdėti priekinėje automobilio dalyje yra nesaugu.

Vertinant kaltinamojo, taip pat jo žmonos liudytojos M. K. parodymų patikimumą, negalima nepažymėti ir to, kad abu bandė įtikinti neva kaltinamasis, kuriam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, už vairo nesėsdavo. Visgi iš bylos medžiagos matyti, jog specialiosios teisės atėmimas netrukdė kaltinamajam vairuoti, ką jis darė ne kartą, maža to, net ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir dargi ta pačia transporto priemone. Beje, pažymėtina, jog K. K. 2017-05-17 nutarimu Nr. 10ANP-100096450-17 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas dėl to, kad nagrinėjamo įvykio naktį vairavo, neturėdamas specialiosios teisės (b. l. 104-109). Tvirtindamas automobilio nevairavęs, K. K. vis dėlto tokio nutarimo neskundė, procesinis sprendimas šiai dienai yra įsiteisėjęs.

Taigi tokiu būdu teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis K. K. vairavo transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)R, būdamas neblaivus kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,22 prom. etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta tiesioginio liudytojo M. M., taip pat policijos pareigūno R. O. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kiekio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigimo būsenoje, kai kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo K. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, įvertinamas vairuotojui nustatytas girtumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: K. K. praeityje neteistas (b. l. 55), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56-60, 104-109), dirbantis mechaniku, (b. l. 99), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant daug mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis siekia 225 MGL). Teismo manymu, tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir yra tinkama bei pakankama bausmės paskirčiai pasiekti.

Kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę pakankamai stipriai apgirtęs, kas rodo didelį jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie K. K. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek jo sutuoktinės bei ir kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje esanti kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga leidžia teigti, jog K. K. sistemingai pažeidinėja KET, jo padaryti nusižengimai yra itin šiurkštūs, ne kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti (iš pradžių jos neįgijęs, vėliau ją praradęs). Netgi įvykdytas tyčinis nusikaltimas didesnio poveikio jo elgesio nepadarė, kadangi ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis dar bent kelis kartus sėdo už to paties automobilio vairo, be to, dar ir neapsidraudęs automobilio, o paskutinį pažeidimą padarė pravažiuodamas sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 104-109). Įvertinus šias aplinkybes, leidžiančias konstatuoti ženkliai didesnį kaltinamojo pavojingumą, laikytina esant tikslinga skirti pastarajam baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant maksimaliam laikui naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Kaip matyti, kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, dėl ko šiuo atveju būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad K. K. vairuotas automobilis „Mitsubishi Colt“ kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui, konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.

Kaltinamojo vairuota transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju K. K. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Būtent tokia praktiką formuoja aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017). Tuo pačiu pažymėtina, jog nepaisant to, kad minėta transporto priemonė yra registruota kaltinamojo sutuoktinės M. K. vardu (b. l. 21), tačiau tai nėra vien tik jos asmeninis turtas. Kaltinamasis K. K. ir liudytoja M. K. yra sutuoktiniai, automobilis įgytas po santuokos sudarymo, todėl jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, vadinasi, gali būti šiuo atveju konfiskuotas. Taip pat pabrėžtina, jog automobilis nusikalstamai veikai daryti buvo naudojamas su liudytojos M. K. žinia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pastaroji, kurios vardu yra registruota minima transporto priemonė, leido akivaizdžiai neblaiviam sutuoktiniui vairuoti automobilį, t. y. perleisdama savo turtą kaltinamajam, ji suprato, jog tokiu būdu jos turtas bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti. Anksčiau išdėstytais argumentais paneigta kaltinamojo ir liudytojos M. K. iškelta versija neva automobilį vairavo pati liudytoja. Priešingai, ne ji, o jos neblaivus sutuoktinis K. K. sėdėjo už vairo ir vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, kai tuo tarpu pati M. K. sėdėjo tame pačiame automobilyje, leisdama kaltinamajam vykdyti nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės leidžia taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 23) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 95 MGL (3 577, 70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti K. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė