Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-566-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1-566-718/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14896-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Ramūnas Girevičius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-566-718/2018Proceso Nr. 1-01-1-14896-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Simonui Geniui,

kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,nukentėjusiajai R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, ankščiau dirbęs A. G. įmonėje vairuotoju, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, 2015 m. vasario 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

A. G. 2018-03-31, apie 10.00 val., atvykęs į įstaigą, esančią Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), R. G. teikiant paslaugas R. Z. kosmetiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), negerbdamas elementarių padoraus elgesio normų, išspyrė užrakintas minėto kabineto duris, vartodamas necenzūrinius žodžius įsiveržė į patalpas, atėmė iš sutuoktinės R. G. rankų telefoną ir jį metė į sieną, taip pat pradėjo mėtyti bei gadinti patalpose esantį kitą turtą, dažais apipylė sienas, R. Z. pagrasino, kad jei ji iškvies policiją, jis ją papjaus. Tokiu būdu A. G. ją išvijo iš minimų patalpų ir taip būdu įžūliais veiksmais sutrikdė R. Z. rimtį ir tvarką. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. G. ranka sudavė vieną kartą savo šeimos nariui - sutuoktinei R. G. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai žaizdą dešiniame antakyje, ir tokiu būdu sutuoktinei R. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis A. G. grasino fiziniu susidorojimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, esant pakankamam pagrindui manyti kad jo grasinimai gali būti įvykdyti o būtent:

jis, 2018-03-31 žinodamas, kad sutuoktinė R. G. kreipėsi į policiją dėl jo 2018-03-31, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), naudoto fizinio smurto jos atžvilgiu, grasino jai fiziniu susidorojimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra iš savo mobilaus ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. į telefoną 14.40 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę: „Aš tave užmušiu, o aš mirti nebijau“, 15.14 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę: „Galvoji, kad čia tavo mašina, pažiūrėk kaip ji šiandien dega“. Taip A. G. savo veiksmais sudarė R. G. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad nukentėjusioji R. G. yra jo sutuoktinė. Sutuoktinės telefone pamatė SMS žinutes, kurias jai rašė gerbėjas A. J.. Iš pradžių iš tokių žinučių juokėsi, vėliau supyko, „Facebook“ socialiniame puslapyje susirado asmenį, vardu A. J., nustatė, kur šis dirba. Paskambino minėtos darbovietės direktoriui, priekaištavo, kad jų darbuotojas tiesioginių savo pareigų neatlieka, o jo sutuoktinei darbo metu veža gėles. Su sutuoktinė dėl to susipyko, tarp jų kilo konfliktas, jis išvažiavo iš namų, tačiau netrukus grįžo ir jie susitaikė. Sekančią dieną, tai yra 2018 m. kovo 28 d., šis vyriškis pats jį, A. G., susirado, atsiuntė jam visas žinutes, kurias jam anksčiau rašė sutuoktinė R. G.. Perskaitęs žinutes, pamatė, kad sutuoktinė sutiko bendrauti su kitu vyriškiu, sutiko su juo susitikti, pasakojo jam apie jų šeimą. Nuvažiavo pas R. į jos darbo vietą, (duomenys neskelbtini), kur R. teikia grožio paslaugas, norėjo su ja pasišnekėti ir viską išsiaiškinti. Tarp jų kilo konfliktas, netrukus atvažiavo R. mama ir jos kartu išvažiavo. Vėliau R. su tėvu atvažiavo į jų bendrus namus, susirinko daiktus. Su R. susituokę jau 8 metus, planavo turėti vaikų. Išėjus R., pradėjo pergyventi, pakriko nervai. Rašė R. SMS žinutes, grasino ją užmušti, papjauti, nes ant jos pyko, jautėsi įskaudintas. Pastebėjo, kad R. susirinko visus savo daiktus, net automobilio raktelius. 2018 m. kovo 31 d. paėmė iš balkono aliejinius vandeninius dažus ir nusprendė jais apipilti R. automobilį. Atvažiavo prie R. darbo kabineto, tačiau durys buvo užrakintos. Pamatė, kad lauke pastatyti keli automobiliai, todėl pagalvojo, kad R. užsirakinusi kabinete su tuo pačiu vyriškiu. Išspyrė kabineto duris, pamatė ten sėdinčią klientę R. Z.. Jis nesusivaldė, buvo įpykęs, todėl atidarė dažų kibirą ir dažais apipylė sienas. Nepamena, kad būtų trenkęs sutuoktinei, tačiau taškydamas dažais, galėjo netyčia jai suduoti. Jis klientę išvijo iš kabineto, nuvertė lempą. Pripažįsta vartojęs necenzūrinius žodžius, sakė R. Z., kad ją papjaus, tačiau peilio neturėjo. Paėmė R. telefoną ir metė jį į sieną. Vėliau ta klientė grįžo pasiimti savo daiktų, jis, A. G., klientės atsiprašė. Iš R. tėvo sužinojo, kad dėl minėto įvykio sutuoktinė kreipėsi į policiją. Tai sužinojęs R. parašė SMS žinutes, parašė, kad ją užmuš, papjaus, sudegins automobilį. Pats nuvyko į policijos įstaigą, papasakojo įvykio aplinkybes, jam buvo uždrausta bendrauti su sutuoktine. Norėjo R. atsiprašyti, todėl jai skambino, rašė žinutes. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:

nukentėjusioji R. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-03-29 ji, neapsikentusi nuolatinių konfliktų su savo vyru, nusprendė išsikraustyti iš namų. 2018-03-31, apie 09.30 val.. ji atėjo į savo darbo vietą. Apie 10.00 val. į jos darbo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos vyras A. G.. Tuo metu ji kabinete buvo kartu su kliente R. Z.. Kabineto duris užsirakino. Duris užsirakino todėl, kad po to, kai išsikraustė iš namų, vyras pradėjo nuolat grasinti sms žinutėmis. Vyras sms žinutėse rašė: „Tau gyvenimo nebus, nupjausiu tau galvą, pirma mirsi tu ir tik po to aš, ir tau ir tavo darbui bus blogai, melskis, kad mane pasodintum, nes kitaip kapą pati sau išsikasi, o jei tu mane priduosi policijai, tada tave papjaus kas nors kitas“. Į pirmąsias žinutes ji jam atrašydavo: „susitiksim ir išsiaiškinsime viską“, rašė, kad nusiramintų, bandė jį nuraminti, netgi leido suprasti, kad jei elgsis kaip normalus žmogus, galbūt dar ir susitaikys. Kadangi grasinimai nesibaigė, ji pradėjo ignoruoti ne tik jo skambučius, bet ir jo žinutes, o užblokavo jo numerį. Naktį prieš įvykį kaltinamasis vėl pradėjo ją atakuoti trumposiomis žinutėmis, visą naktį gavo tokio turinio sms žnutes : „aš tave užmušiu, aš pats mirti nebijau, mentų nebijau“, „tau bus paprasčiau numirti, negu aš tave užmušiu“, „tu manęs nepažįsti, aš tave padegsiu“. Visą naktį gaudama jo pranešimus, pradėjo suvokti, kad jis nejuokauja ir gali grasinimus įgyvendinti. Atsirado itin didelės baimės jausmas, jog jis gali ją susirasti ir su ja susidoroti. Minimą rytą atėjusi į darbą, pasistatė savo automobilį kitoje vietoje, tam, kad A. G. automobilio nematytų ir galvotų, kad jos nėra darbe. Duris užsirakino irgi dėl to, nes manė, kad jis pagalvos, kad jei durys užrakintos, tai nėra ir darbe, tačiau vyro užrakintos durys nesustabdė. Kadangi ji jo bijojo, iš karto skambino policijai ir tuo metu jos vyras duris išspyrė ir įsiveržė į vidų vienoje rankoje laikydamas atidarytą dažų talpą ir kažką laikė kitoje rankoje. Įsiveržęs vyras pasakė jos klientei „pyzdink lauk“, klientė susirinko daiktus ir išėjo už durų, tačiau stovėdama netoliese ji matė visą situaciją. Vyras pradėjo daužyti ir mėtyti visus daiktus, specialiai visą darbo kabinetą apipylė dažais. Vyras koliojo ją, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė ant jos, o ji tuo metu šaukdama prašė klientės iškviesti policiją. Kaltinamasis pasakė, kad jei klientė iškvies policiją, jis ją užmuš. Ji tuo metu traukėsi toliau nuo jo, bandė jį nuraminti, o jis tada užsimojo ranka ir trenkė vieną kartą jai į veidą, praskėlė dešinį antakį, sutrenkė smilkinį, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą, akyse viskas pradėjo mirgėti. Jis paėmė iš rankų jos mobilaus ryšio telefoną „Sony“ ir metė jį į sieną, telefonas sudužo. Visą situaciją bei fizinį smurtą matė klientė R. Z.. Įvykio metu jos klientė išsigando tokio kaltinamojo elgesio, šaukė, kad jo bijo. Matė, kad R. buvo labai susijaudinusi, nesuprato, kas čia vyksta, dėl ko mano, kad jai buvo sutrikdyta rimtis. Po to jis atsiuntė grasinančias SMS žinutes. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jų šeimoje jau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejis, buvo kviesta policija, dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ankstesnių konfliktų metu kaltinamasis ne kartą yra paėmęs į rankas peilį ir juo jai grasinęs, todėl pagrindas yra manyti, kad jis ją tikrai gali papjauti. Po to, kai kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja, kaltinamasis ne kartą rašė jai sms žinutes, prašė jos atsiimti pareiškimą (1 t., b.l. 78-79, 82-84, 87-88, 89-90).

Nukentėjusioji R. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-03-31, apie 9.20 val., atėjo pas manikiūrininkę R., (duomenys neskelbtini). Pas ją ji lankosi daugelį metų. R. G. jai pradėjo pasakoti, jog ji skiriasi su sutuoktiniu, jis šiuo metu yra agresyvus, jai grasina, todėl ji jo bijo. R. G. užsirakino kosmetinio kabineto duris, kad jis čia neįeitų ir tuo metu jos buvo dviese. Apie 9.50 val. į kabinetą norėjo įeiti žmogus, jis darė durų rankeną, tačiau jam nepavyko. R. suprato, jog už durų stovi jos sutuoktinis, ji susijaudino ir iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Kai ji iškvietė policijos pagalbą, per užrakintas duris į kabinetą įėjo vyriškis, galimai jis duris išspyrė, kadangi buvo didelis garsas. Ji, R. Z., suprato, kad tai R. G. sutuoktinis. Kai į vidų atėjo minėtas vyras, jis rankoje laikė metalinę pakuotę. Nukentėjusioji pagalvojo, kad galbūt jis rankose laiko rūgštį ir dabar moteriai ruošiasi keršyti. Tačiau šis vyras priėjo prie R., iš jos rankų atėmė mobilaus ryšio telefoną ir jį trenkė į sieną, elgėsi įžūliai. Jis elgėsi labai agresyviai: šūkavo, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo mėtyti įvairius kabinete buvusius daiktus. Jis nuo stalo numetė lempą, pradėjo R. šaukti: “kaip dabar gyvensim?“. Ji, R. Z., išsigando, nežinojo kaip elgtis šioje situacijoje ir kaip pagelbėti, todėl išėjo iš kabineto į koridorių, mėgino skambinti policijai. Tuomet vyras, pamatęs, kad ji išėjo į koridorių, priėjo prie jos ir liepė atiduoti jam telefoną. Ji kaltinamajam pasakė, kad savo telefono jam neduos ir jis tuomet jai pasakė: „duok, nes papjausiu“, rankose jis peilio neturėjo, todėl nežinojo, ar šis grasinimas būtų buvęs įgyvendintas. Pamatė, kaip iš kabineto išbėgo R. Kur ji nubėgo, nežino. Kai vyriškiui ji nurodė, kad telefono neduos, jis grįžo į kabinetą ir tada jo pasiteiravo, ar gali pasiimti iš kabineto savo paltą. Jis pasakė: „imk, nieko aš tau nedarysiu“. Matė, kaip minėtas vyras atidarinėjo metalinę pakuotę, kas jos viduje buvo, nežino. Kai pasiėmė savo paltą, ji norėjo eiti į lauką, bet su R. jos susitiko prie laiptų, ji perspėjo, kad geriau R. G. negrįžtų į savo darbo vietą, nes jos sutuoktinis ten, tačiau ji jos nepaklausė ir nuėjo. Tada nukentėjusioji išėjo į lauką, norėjo kviesti pagalbą, tačiau už kelių minučių išėjo kaltinamasis, kuris jai pasakė: „labai atsiprašau, nieko Jums nedarysiu“. Ji nubėgo į kabinetą pas R. Nubėgusi pamatė, kad kabinete buvo viskas išvartyta, tai yra stalas buvo apverstas, dažais sugadintos visos sienos ir kiti baldai. R. G. iš dešinio antakio bėgo kraujas, antakis buvo prakirstas, buvo žaizda. R. G. drebėjo, buvo labai išsigandusi, neadekvati, labai verkė. Ji pasakė, kad jos sutuoktinis trenkė jai į galvos sritį, nukentėjusioji davė jai savo telefoną, kad ji galėtų paskambinti savo tėvui. Ji su R. liko kartu, kol atvyko policijos pareigūnai, o R. G. visą laiką buvo sunkios būsenos, daug verkė. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė labai didelį išgąstį. Jai buvo sukeltas stresas, šokas, sutrikdyta jos rimtis. Ji sukelto streso patyrė moralinę žalą, buvo sutrikdyta jos rimtis (1 t., b.l. 38-39, 42-43).

Iš 2018-03-31 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, kai A. G. išdaužė R. G. kabineto duris, išvertė kabinete esančius daiktus, trenkė kumščiu R. G. į veidą, dėl šių sutuoktinio veiksmų R. G. patyrė fizinį skausmą (1 t., b.l. 6-9).

Iš 2018-04-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas DVD kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytas vaizdo bei garso įrašas policijos pareigūnų „Body“ kamerų pagalbą. Šiame diske yra įrašyti du vaizdo bei garso įrašai: pirmojo vaizdo-graso įrašo, pavadinimu „2018_0331_101237_003“ trukmė yra 03:00 min, jis prasideda nuo 10:12:36 val. Vaizdo-garso įraše matyti, kaip atvykusį pareigūną (P1) pasitiko moteris (M1 – R. G.), kuri pareigūną paskui save nusivedė į darbo vietą - kabinetą. Prie kabineto koridoriuje stovėjo kita moteris (M2 – R. Z.). Kabineto patalpa yra visa sujaukta, yra nuverstas stalas, ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai. Įraše užfiksuotas šis garso bei vaizdo įrašas: M2– R. Z.: „na bet Jūs vaikinai labai lėti esat, ir mane norėjo papjauti, garbės žodis. P1:“o kur tas vyras yra?“. M1– R. G.: „na ką žinau, kur jis yra“ (vaizdo įraše matyti, kaip šiai moteriai prie dešiniosios akies yra kraujo dėmės, moteris atrodė sumišusi) P1: “pabėgo?“. M1– R. G.: „na taip pabėgo. Ant jo pareiškimas parašytas, skiriamės“ (pokalbio metu moteriai buvo iškviesta medicininė pagalba). P1: „Jūs išsiskyrę, neišsiskyrę?“. M1– R. G.: „ne, aš tik gyvenu atskirai, juridiškai santuokoje“. P1: „kiek laiko susituokę?“. M1– R. G.: „aštuoni metai“. P1: „o kur tas vyras galėtų būti šiuo momentu?“. M1– R. G.: „neįsivaizduoju“. Pasigirsta kito policijos pareigūno balsas P2: „o kur jis gyvena?“. M1– R. G.: „(duomenys neskelbtini)“. M2– R. Z.: „tai kas jam dabar bus?“. P1: „baudžiamoji byla“. M2– R. Z.: „nes čia tragedija, įsiveržė“. P2: „o jis gal išgėręs buvo? Blaivas?“. M1– R. G.: „jis jau geria kelintą dieną, bet neatrodė, kad girtas. Tiesiog, kad pagiriotas gal šiandien labiau pasirodė“. P1: „tai papasakokit kaip čia viskas vyko. Jūs (rodo į nukentėjusiąją moterį M1) kaip suprantu dirbot“. M2– R. Z.: „jo, man nagus darė. Jis pradėjo baladotis, o ji iš karto skambinti policijai, o tas spyrė ir išspyrė duris ir atėjo <..> atsinešė va spec tas putas, banke. Aš ir norėjau skambinti policijai, jis sako skambinsi, papjausiu, duodi telefoną. Iš manęs norėjo net atimti telefoną, nedaviau“. P2: „su kuo trenkė Jums?“ M1– R. G.: „iš kumščio“. P1: „vieną kartą?“. M1– R. G.: „aš negaliu pasakyti“. M2– R. Z.: „aš iš viso galvojau, kad ją gal čia ir užmušė“. Antrojo vaizdo įrašo, pavadinimu „2018_0331_102405_005“ trukmė yra 01:50 min., jis prasideda nuo 10:24:04 val. Vaizdo-garso įraše užfiksuota, kaip kabinete GMP pagalbos darbuotoja apžiūri nukentėjusiąją moterį. Įraše užfiksuotas šis garso bei vaizdo įrašas: P1: “pirmą kartą taip smurtauja?“. M1– R. G.: „ne“. P1: „tai jis po įvykio iškart pasišalino, taip?“. M1– R. G.: „aha“. Policijos pareigūnai domėjosi, kaip atrodo moterį užpuolęs vyras, daugiau šiam tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo- garso įraše neužfiksuota, tuo apžiūra yra baigta (1 t., b.l. 18-19).

Iš 2018-04-06 specialisto išvados Nr. G 606/2018 (03) matyti, kad R. G. buvo padarytas sužalojimas. Specialistai užfiksavo randelį dešiniame antakyje ir nurodė, kad šis randelis susiformavo sugijus žaizdai, kuri buvo padaryta mažiausiai 6 parų laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2018-04-06. Žaizda atsirado padarius mažiausiai 1 trauminį poveikį. Žaizda kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 62-63).

Iš 2018-04-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė 2018-03-31 nuo sutuoktinio A. G. gautų telefoninių žinučių kopijas, iš kurių matyti, kad iš mobilaus ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. į telefoną 14.40 val. atsiųsta SMS žinutė: „Aš tave užmušiu o aš mirtį nebikau“, 15.14 val. atsiųsta SMS žinutė: „Galvoji kad čia tavo mašina pažiūrėk kaip ji šian dega“ ( žinučių turinys netaisytas) (1 t., b.l. 64, 67).

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2018-03-31, apie 10.00 val., sutuoktinės darbo vietoje, kosmetiniame kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), stebinti klientei R. Z., išspyrė užrakintas minėto kabineto duris, vartodamas necenzūrinius žodžius įsiveržė į patalpas, atėmė iš sutuoktinės R. G. rankų telefoną ir metė jį į sieną, pradėjo mėtyti bei gadinti patalpose esantį kitą turtą, dažais apipylė sienas, R. Z. pagrasino, kad jei ji iškvies policiją, jis ją papjaus. Po to ranka sudavė vieną kartą savo šeimos nariui - sutuoktinei R. G. į veido sritį, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, parodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį su sutuoktine R. G. išsiskyrė, ji surinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Buvo supykęs, todėl pradėjo jai rašyti grasinančio turinio SMS žinutes. Įvykio dieną ketino dažais apipilti sutuoktinės automobilį, todėl atėjo pas ją į darbą. Kadangi kabineto durys iš vidaus buvo užrakintos, pagalvojo, kad sutuoktinė yra su kitu vyru. Išspyrė kabinete duris, išvijo iš kabineto ten buvusią klientę, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino klientę papjauti, mėtė daiktus, apipylė dažais sienas, po to trenkė sutuoktinei į veidą. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį.

Šioje byloje abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta pašalinių asmenų akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešojoje vietoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Įžūlūs kaltinamojo A. G. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis išspyrė kosmetinio kabineto, kuriame R. G. teikė kosmetines paslaugas, duris, vartojo necenzūrinius žodžius, atėmė iš R. G. mobilaus ryšio telefoną ir mėtė jį į sieną, mėtė bei gadino kitą kabinete esantį turtą, dažais apipylė sienas, kabinete buvusia R. Z. pagrasino, kad jei ji iškvies policiją, jis ją papjaus, po to sutuoktinei R. G. sudavė į veido sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. G. pats pasirinko vietą ir būdą aiškintis asmeninio pobūdžio klausimus

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas įvyko R. G. darbo vietoje, stebint klientei R. Z., t. y. viešojoje vietoje, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešojoje vietoje, t. y. viešojoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri aukštesni elgesio reikalavimai. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, o asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-499/2011). A. G. padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes jis viešojoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo A. G. veiksmai peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik nukentėjusiajai R. G., bet ir jos klientei R. Z.. A. G. veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, nustatyta, kad nukentėjusiajai R. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji R. Z. įvykio metu buvo išsigandusi, šokiruota. Taigi, A. G. tokiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. G. viešojoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo sutuoktinę R. G.. Todėl tokia kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Nustatyta, kad A. G. grasino fiziniu susidorojimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra sutuoktinei R. G. iš savo mobilaus ryšio telefono atsiuntė trumpąsias SMS žinutes: „Aš tave užmušiu, o aš mirti nebijau“, „Galvoji, kad čia tavo mašina, pažiūrėk kaip ji šiandien dega“.

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Kaltinamasis A. G. kaltės neneigia, pripažino išsiuntęs grasinančio turinio žinutes. Susipažinus su paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. G. parodymais, pateiktomis SMS žinutėmis, darytina išvada, kad A. G. grasinimas buvo efektyvus, sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai R. G. papjauti, padegti jos automobilį yra realūs. Nukentėjusioji R. G. tokį grasinimą suvokė kaip realią grėsmę savo gyvybei. Be to, nukentėjusioji R. G. patvirtino, kad smurtas jos atžvilgiu buvo naudojamas ir anksčiau, A. G. ir anksčiau grasino ją užmušti. Pažymėtina, kad grasinančias žinutes A. G. siuntė netrukus po 2018-03-31, 10.00 val. įvykio, kuomet jis sutuoktinės darbo vietoje, kosmetiniame kabinete, išspyrė užrakintas minėto kabineto duris, vartodamas necenzūrinius žodžius įsiveržė į patalpas, atėmė iš sutuoktinės R. G. rankų telefoną ir jį metė į sieną, mėtė bei gadino patalpose esantį kitą turtą, dažais apipylė sienas, sudavė vieną kartą sutuoktinei R. G. į veido sritį. Gavusi minėtas A. G. žinutes, R. G. buvo išsigandusi, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Grasindamas R. G. kaltinamasis būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1d. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Nusikaltimo sudėtis formali, t. y. grasinimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad kaltininkas suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Teismo nuomone kaltinamojo grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nukentėjusiosios baimė buvo pagrįsta objektyviu pagrindu. Tai buvo suplanuotas kaltinamojo žingsnis, kuriuo buvo siekiama įbauginti nukentėjusiąją. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. G. padarė veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į kaltės formą ir rūšį.

Kaltinamasis A. G. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį), 145 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iki suėmimo dirbo. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos BK 284 straipsnio, 140 straipsnio 2 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos bausmių vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę. Apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 145straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu (padaryti nesunkūs nusikaltimai), šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedama dalis bausmės (3 mėn.), paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. G. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo (2 t., b.l. 50-51, 59-61, 136-138).

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. G., yra iki šiol nepanaikinta, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina, paleidžiant kaltinamąjį iš suėmimo teismo salėje.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina bylos medžiagoje.

Sulaikymo metu iš kaltinamojo A. G. paimti: 391,52 Eur, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), LR sveikatos draudimo kortelė, mobilaus ryšio telefonas „Sony“, saugomi Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. G. (1 t., b.l. 110).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti A. G. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir A. G. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. G. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo, tai yra 56 dienas, kas prilyginama 112 laisvės apribojimo dienų.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį A. G. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Sulaikymo metu iš kaltinamojo A. G. paimtus: 391,52 Eur, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), LR sveikatos draudimo kortelę, mobilaus ryšio telefoną „Sony“, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė