Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-567-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-28
Bylos Nr.: e2A-567-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00485-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: R. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-567-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00485-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6331-674/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 2 740,21 Eur dydžio negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį, 1 027,58 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., 99,06 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, 51,72 Eur administravimo mokesčio, 13,82 Eur nuostolių atlyginimo, 28 procentus nuostolių atlyginimo, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 20 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 130,04 Eur sumos, 118,58 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 33,09 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovės R. M. 2 740,21 Eur negrąžintos paskolos; 1027,58 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.; 51,72 Eur administravimo mokesčio; 13,82 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.; 28 procentus negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 gegužės 6 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 20 d.) nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 130,04 Eur sumos; 118,58 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 33,09 Eur kompensacinių palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 985 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 704,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ir sumokėjusi numatytus mokesčius pagal sutartyje nustatytą grafiką, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 740,21 Eur negrąžintos paskolos sumos, 1 027,58 Eur sutartinių palūkanų, 51,72 Eur administravimo mokesčio ir 118,58 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

4. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta 2022 m. balandžio 28 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, jog ieškovė turėjo nutraukti su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės negautas pajamas turi būti tenkinamas visa apimtimi.

5. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos, vadovaujantis Sutarties 7.1 punktu, yra skaičiuojamos tik esant sutarties pažeidimui. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog tiek vėlavimo palūkanos, tiek kompensacinės palūkanos iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, be to, jų paskaičiavimo laikotarpis sutampa su ieškovės prašomų priteisti delspinigių laikotarpiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 33,09 Eur kompensacinių palūkanų, o reikalavimą priteisti iš atsakovės 99,06 Eur vėlavimo palūkanas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 4 d. sprendimą dalyje dėl vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės R. M. 99,06 Eur vėlavimo palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., 19 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo.

7.2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, jog pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai).

7.3. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Remiantis aukščiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas.

8. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovės 2020 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 2827,93 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, palūkanų norma 28 procentai, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 5 558,40 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. birželio 20 d. Ieškovė į UAB ,,Credit Service“ sąskaitą kaip refinansavimą pervedė 1 382,04 Eur, į UAB ,,IPF Digital Lietuva“ – 940,97 Eur, atsakovei į asmeninę sąskaitą pervestas paskolos likutis - 504,93 Eur. Atsakovė 2022 m. balandžio 14 d. pranešimu raginta susimokėti įsiskolinimą, įspėta, kad paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta, jei įsiskolinimas nebus padengtas. 2022 m. balandžio 29 d. sutartis nutraukta. Atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. paskaičiuota 33,09 Eur kompensacinių palūkanų, bet ne daugiau nei už 180 dienų; nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. paskaičiuota 90,06 Eur vėlavimo palūkanų.

11. Ieškovė, remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, prašė priteisti 99,06 Eur dydžio vėlavimo palūkanas taikant 28 procentų normą, paskaičiuotas nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.

12. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 33,09 Eur kompensacines palūkanas (už prievolės įvykdymo termino praleidimą), skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. (ne daugiau kaip už 180 dienų).

13. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

14. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės paskaičiuotos 99,06 Eur vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensacinės palūkanos, be to, tiek vėlavimo palūkanos, tiek 33,09 Eur kompensacinės palūkanos iš esmės yra paskaičiuotos už tą patį laikotarpį.

15. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

16. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 13,82 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 5 d., 28 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 gegužės 6 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 130,04 Eur sumos, priteisimo.

18. Kaip jau minėta, minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos, be to, kredito gavėjui taikomos kompensacinės palūkanos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovės prašomos priteisti 99,06 Eur dydžio vėlavimo palūkanos (kurios savo esme yra kompensacinės palūkanos), taikant 28 procentų normą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytų ribojimų, todėl pagrįstai sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 33,09 Eur kompensacines palūkanas, o ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 99,06 Eur vėlavimo palūkanas atmesti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė