Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1962-503/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01630-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.5.2.1; 3.1.7.7; 3.2.3.1; 3.2.6.4

2016 m. gruodžio 19 d.

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei E. R., institucija, teikianti išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters L. R. gyvenamąją vietą su juo – nepilnametės dukters tėvu, priteisti iš atsakovės E. R. nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį, kol dukra sulauks pilnametystės, pavesti šias lėšas tvarkyti jam uzufrukto teise, priteistą išlaikymą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, sudarantį 950,00 Eur, skaičiuojant išlaikymą po 190,00 Eur už 5 mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo dienos, paskirti nepilnametės dukters turto tvarkytoju uzufrukto teisėmis jį, nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovės ir nepilnametės dukters, nustatant, kad atsakovė turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio II savaitgalio sekmadieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val., jam dalyvaujant, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. R. ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei jo atstovė advokatė E. Grucytė papildomai paaiškino, kad jis 2013 metais pradėjo su atsakove bendrauti. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters L. R. Jis pripažino tėvystę, suteikė dukrai pavardę. Iki šiol dukters gyvenamoji vieta nenustatyta. Šiuo metu jis su atsakove gyvena atskirai. Nepilnametė dukra gyvena su juo. Atsakovė dėl savo vedamo gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, polinkio į laisvą gyvenimą, negeba pasirūpinti nepilnamete dukra, tenkinti jos būtinų poreikių bei atlikti elementarių vaiko priežiūros darbų. Dukra yra per maža išreikšti savo nuomonę apie jai tinkamesnę gyvenamąją vietą. Jis su dukra gyvena jau nuo 2016 metų balandžio mėnesio, jam priklausančiame name, gauna pastovias pajamas, jo padėtis yra stabili. Jis visada savo dukrą išlaikė pats. Jo žiniomis, atsakovė jokio nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto neturi, negauna nepastovių pajamų. Jo požiūris į šeimą bei į vaiko auklėjimą yra susiformavęs, atsakingas, tuo tarpu atsakovė yra linkusi gyventi laisvą gyvenimą, nėra atsakinga bei patikima ir dėl priklausomybės alkoholiui negeba pasirūpinti jų dukra. Mano, kad gyvenamoji aplinka, esanti pas jį, yra saugi, atitinka visus reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsakovė dėl netinkamo elgesio, konfliktiško charakterio, piktnaudžiavimo alkoholiu, sukuria neigiamą aplinką jų dukrai. Jis gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis, jo turtinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką. Dukra yra prisirišusi prie jo, jis jai yra labai svarbus, ji jį myli. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Mokėtinų mokesčių dukrai tenkanti dalis yra apie 40,00 Eur. Kadangi dukra sparčiai auga, drabužius reikia atnaujinti kas sezoną, jų aprangai ir avalynei būtų išleidžiama iki 50,00 Eur kas mėnesį. Dukters maitinimui būtų išleidžiama iki 110,00 Eur kas mėnesį. Įvertinus įprastus, būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, jam tenkančios išlaidos sudarytų apie 300,00 – 400,00 Eur per mėnesį. Tokios išlaidos yra reikalingos šiai dienai. Vaikas sparčiai auga, jo poreikiai kinta ir didėja. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimui, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama tai, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Išlaikymas turėtų būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Dukrai atsakovė daro neigiamą įtaką, girtaudama prie jos, tinkamai neprižiūrėdama, kas didina nepilnamečių vaikų baimes. Įvertindamas dukters amžių, socialinius poreikius bei susiformavusius socialinius ryšius, prašo nustatyti minimalią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Nuo bylos iškėlimo teisme atsakovė neigia savo pareigą išlaikyti dukrą. Atsakovės turtinė padėtis, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, negali būti laikoma bloga, ir tai neatleidžia jos nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Jis (ieškovas) gyveno su atsakove kartu pusę metų. Kai gimė dukra, tuo metu jau negyveno kartu. Darėsi tėvystės nustatymo tyrimus, pasitvirtino, kad mergaitė jo. Dukra gyvena su juo nuo šių metų birželio mėnesio, nes socialinė darbuotoja atėmė mergaitę iš atsakovės, kadangi ji girtavo. Jis gyvena vienas. Buvo atvykę iš vaiko teisių, patikrino jo sąlygas. Šiuo metu jis nedirba, yra tėvystės atostogose. Po jų grįš į darbą, mergaitę leis į darželį. Mergaitė sveika. Atsakovė, po to kai mergaitę paėmė iš jos, nesidomėjo mergaite, neaplankė. Jis dirba G. U. įmonėje, (duomenys neskelbtini). Mergaitei kas mėnesį išleidžia apie 320,00 Eur. Bet buvo tokių daiktų, pvz. vaikštynė, kurie pirkti ilgam naudojimui, ne kas mėnesį perkami. Ieško daiktų, kur pigiau. Minimaliai prašo priteisti iš atsakovės 160,00 Eur, bet kad patenkinti visus poreikius reikėtų 190,00 Eur. Jo pajamos per mėnesį buvo virš 300,00 Eur. Dabar už tėvystę gauna 177,00 Eur. Dar turėjo santaupų, kurias išleido. Kadangi atsakovė veda netinkamą socialinį gyvenimą, mano, kad neapriboti motinystės teises, bet suteikti galimybę matytis su dukra, dalyvaujant jam, kad nekiltų vaikui grėsmė. Jei nebus nustatyta konkreti bendravimo tvarka, tai atsakovė gali pasiimti mergaitę ir išsivežti kur nors. Tokios bendravimo tvarkos prašo, kad būtų apsaugotas vaikas. Jis turi namą, automobilį, 3,00 ha žemės, nieko daugiau neturi. Jo žiniomis, atsakovė nieko neturi, bet ji pati nenori nieko turėti. Ji pasiėmusi paskolų. Atsakovė turi 2 vaikus, kuriuos augina buvęs atsakovės vyras. Pati atsakovė valkatauja, susiranda vyrą, kuris ją parsiveda. Pagal laikinąsias apsaugos priemones nieko negavo. Antstolis net nepriėmė, nes atsakovė niekur nedirba, nieko neturi, todėl pasakė, kad antstolis nieko nepadarys, tik mokestis bus.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė išvadoje nurodė, kad VTAS apie atsakovės šeimą duomenų neturėjo iki 2016 m. kovo 21 d., kai iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos gavo raštišką siūlymą įrašyti E. R. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2016 m. kovo 29 d. VTAS gavo E. R. gyvenimo sąlygų tyrimo aktą, kuriame teigiama, kad atsakovė iki 2016 m. kovo mėnesio gyveno pas A. R., vėliau su dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų teigimu, E. R. aplankyta dėl gautų miestelio gyventojų skundų, jog būdama neblaivi, su vaiku šaltu oru šlaistosi po miestelį. 2016 m. kovo 16 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų surasta nuomojamame būste kartu su motina G. M., abi galimai neblaivios. Namuose apsilankymo metu buvo šalta ir netvarkinga. Atsakovė buvo įspėta, kad jei nekeis gyvenimo būdo, jos šeima bus įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Darbuotojų teigimu, E. R. yra priklausoma nuo alkoholio, savarankiškai negeba gyventi ir rūpintis vaiku, jai reikalinga priežiūra ir pagalba. 2016 m. kovo 29 d. VTAS specialistai nuvyko pas atsakovę, tačiau (duomenys neskelbtini) kaime jos nerado. Moteris rasta A. R. namuose, teigė atvykusi išsimaudyti. Pastebėta, kad mergaitei trūksta priežiūros – rūbeliai netvarkingi, nešvarūs, vežimėlis purvinas, pilnas maisto likučių. Medikų teigimu, dėl prastos mitybos mergaitei trūksta svorio. 2016 m. (duomenys neskelbtini) pasirašytas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas įrašyti E. R. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2016 m. balandžio 8 d. VTAS specialistai informuoti, kad E. R. girtauja. Buvo susisiekta su A. R., kuriam rekomenduota pasirūpinti dukros saugumu. Socialinė darbuotoja, teikianti atsakovės šeimai socialines paslaugas, informavo, jog E. R. yra apsistojusi (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, namuose rasta ji, dukra L., E. R. motina G. M., buvo atvykęs A. R.. Specialistams buvo paaiškinta, kad E. su motina nuo 2016 m. balandžio 7 d. girtavo. Patikrinus maisto atsargas, buvo pastebėta, kad kūdikiui tinkamo maisto beveik nėra. L. R. buvo žvali, tačiau vaikas buvo labai nešvarus, purvinais drabužėliais. Socialinės darbuotojos teigimu, jai atvykus į šeimą, abi moterys ir vaikas miegojo, o L. R. burnoje buvo palikta apelsino skiltelė, kuria mergaitė galėjo užspringti ar net uždusti. Kambaryje buvo vėsu, įjungtas elektrinis šildytuvas, primėtyta daiktų, tuščių ir pilnų alaus butelių, maisto likučių, neplautų indų. Patalynė nešvari, sukuista į krūvą. Ant sofos lovos, kurioje prieš tai miegojo E., jos motina ir kūdikis, sėdėjo E. motina, kuri atrodė neblaivi. E. R. pripažino, jog girtavo su motina, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Atsakovės motina įpareigota kuo greičiau išvykti iš E. gyvenamosios vietos. E. R. įpareigota koduotis nuo alkoholio vartojimo. Kadangi E. R. buvo įspėta raštu dėl alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros, buvo nuspręsta bausti moterį administracine tvarka, o L. R. perduoti tėvo žinion. 2016 m. balandžio 13 d. E. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį. E. R. dėl savo veiksmų VTAS pateikė paaiškinimą, kaltę pripažino. Teismo posėdžio metu E. R. pripažinta pažeidusi ATPK 181 straipsnio 1 dalį, jai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-333-1021/2016 skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nuo tada, kai atsakovė E. R. buvo nubausta, VTAS specialistams pabendrauti ar susitikti su ja nepavyko, nes nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, į telefono skambučius ji neatsiliepia. Pastaruoju metu E. R. visiškai nusišalinusi nuo dukros auginimo, nuolat girtauja, bendrauja su asocialiais asmenimis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelanko dukros, neprisideda prie jos materialinio išlaikymo. E. R. buvo nuolat siūloma socialinių darbuotojų pagalba, rekomenduota koduotis nuo alkoholio vartojimo, lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, nenutraukti ryšių su dukra, ją lankyti, domėtis jos sveikata, tačiau E. R. vengė ryšio su specialistais, neatsiliepdavo į telefoninius skambučius bei nuolat melavo apie savo ketinimus. Poveikio priemonių taikymas E. R. šeimai nebuvo veiksmingas, moteris nekeitė gyvenimo būdo, neatsisakė žalingų įpročių ir nepradėjo rūpintis dukra. Atsakovė be dukros L. R. turi du sūnus: D. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. R., gimusį (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo mėnesį abiejų berniukų gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu, iš motinos vaikams priteistas materialinis išlaikymas. Pradžioje L. R. gyveno su motina, tačiau abi nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio L. R. nuolat gyvena pas tėvą A. R.. A. R. dirba, šiuo metu yra tėvystės atostogose, kol dukrai sueis 2 metai. Nors A. R. trūksta socialinių įgūdžių, yra reikalinga socialinė pagalba, jis tinkamai rūpinasi dukra. Vaiko gyvenimo ir buities sąlygos saugios, atitinkančios jo teises ir teisėtus interesus. Perdavus vaiką globoti ieškovui, jo šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos, šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. A. R. noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, VTAS specialistais, priima teikiamą pagalbą, iškilus klausimams, konsultuojasi su specialistais. Kai L. R. apsigyveno su tėvu, mergaitė tapo žvalesnė, priaugo svorio, nes yra maitinama įvairesniu maistu. Apsilankymo šeimoje metu, vaikas būna aprengtas tinkamais rūbais ir avalyne, yra guvus, stebi atvykusius žmones, reaguoja kalbinamas, šypsosi. Ieškovas tinkamai rūpinasi mergaitės sveikata, lankosi ir konsultuojasi su medikais. VTAS specialistų nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. VTAS specialistų nuomone, prašoma nustatyti bendravimo tvarka tarp atsakovės ir dukros atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui ieškovo ir jo atstovės paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą L. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). L. R. nuo gimimo iki 2016 m. balandžio 8 d. gyveno su atsakove. 2016 m. balandžio 8 d. L. R. buvo perduota ieškovui ir nuo tada gyvena kartu su juo (b. l. 13, 56). Duomenų apie tai, kad L. R. turėtų specialiųjų poreikių, nėra. Ieškovas dirbo iki tol, kol dukra pradėjo gyventi kartu su juo, jo vidutinis darbo užmokestis buvo 363,67 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (b. l. 24, 59-62). Šiuo metu ieškovas yra tėvystės atostogose iki dukrai sueis du metai. Nuo tada, kai dukrai suėjo 1 metai, ieškovas gauna 177,11 Eur tėvystės pašalpą per mėnesį (b. l. 63). Ieškovas nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, 3 žemės sklypus, kurių bendras plotas 3,00 ha, 1993 m. gamybos automobilį (b. l. 15-23, 67, 70-77). Atsakovė nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (b. l. 68, 78). Atsakovė šiuo metu nedirba (b. l. 39). Atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. spalio pensijų, kompensacijų ir pašalpų negavo (b. l. 65). 2016 m. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2016 m. balandžio 8 d. VTAS specialistai buvo informuoti, kad atsakovė girtauja. Atsakovė pripažino, kad girtavo, tai darė nuo 2016 m. balandžio 7 d., tuo metu kūdikiui tinkamo maisto namuose beveik nebuvo, L. R. buvo nešvari, purvinais drabužiais, patikrinimo metu mergaitės burnoje buvo palikta apelsino skiltelė, kambaryje buvo vėsu, primėtyta tuščių ir pilnų alaus butelių, atsakovė kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas. 2016 m. balandžio 13 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, jog ji pažeidė ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-333-1021/2016 atsakovė pripažinta kalta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Atsakovė yra nusišalinusi nuo dukros auginimo, nuolat girtauja, bendrauja su asocialiais asmenimis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelanko dukros, neprisideda prie jos materialinio išlaikymo (b. l. 56-57). Atsakovė be dukros L. R. turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. R., gimusį (duomenys neskelbtini). Berniuko gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu, iš atsakovės vaikui priteistas materialinis išlaikymas (b. l. 57). L. R. būtiniausioms išlaidoms kas mėnesį reikia po 320,00 Eur: komunaliniams mokesčiams 40,00 Eur, maistui 110,00 Eur, rūbams 50,00 Eur, sauskelnėms 40,00 Eur, vaistams 15,00 Eur, higienos priemonėms 15,00 Eur, auginimo priemonėms 50,00 Eur (b. l. 25). Nuo tada, kai L. R. pradėjo gyventi su ieškovu, atsakovė dukrai išlaikymo neteikia (b. l. 7, 57).

L. R. nuo 2016 m. balandžio 8 d. gyvena kartu su ieškovu (b. l. 13, 56). Atsakovė nuo vaiko auginimo yra nusišalinusi (b. l. 57). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jo interesams. Priešingai, VTAS išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (b. l. 57). Teismas, atsižvelgdamas į VTAS išvadą, į tai, jog vaiko gyvenamoji vieta šiuo metu yra su ieškovu, į tai, kad kol vaikas gyveno su atsakove, ši juo tinkamai nesirūpino, sprendžia kad L. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos tėvu – ieškovu. Pripažintina, kad tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko teise ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti vaiko išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė, būdama nepilnametės L. R. motina, privalo prisidėti prie jos išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovė šios savo pareigos nevykdo. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš jų priteistinas.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Teismas, remdamasis vaiko interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad darbingo amžiaus atsakovė, turi galimybę ir privalo savo vaikui teikti išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą mergaitės poreikių paskaičiavimo lentelę, konstatuoja, kad L. R. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 320,00 Eur suma. Nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti po 320,00 Eur, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį, nenukrypstant nuo principo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, iš atsakovės jos dukters L. R. išlaikymui priteistina po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovas (CK 3.190 straipsnis).

Kartu teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus ginčo šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, kiekvienas iš jų galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvų ar vieno kurio iš jų nėra teikiamas gera valia, nuo teisės į tokį išlaikymą atsiradimo, tai yra vaiko gimimo dienos, taip pat gali būti priteisiamas ir tokio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus (36 mėnesius) iki ieškinio teisme pareiškimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, sudarantį 950,00 Eur, skaičiuojant išlaikymą nepilnametei dukrai po 190,00 Eur už 5 mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dukra su juo gyvena nuo 2016 m. balandžio 1 d. Tačiau teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad dukra su juo gyvena nuo 2016 m. birželio mėnesio (2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min. 41 sek.). VTAS išvadoje nurodyta, kad L. R. ieškovui buvo perduota 2016 m. balandžio 8 d. (b. l. 56). Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 4 mėnesius 25 dienas – už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, teismas konstatavo, kad L. R. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 320,00 Eur suma, o iš atsakovės priteistina suma per mėnesį yra 160,00 Eur. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 769,03 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant išlaikymą nepilnametei dukrai po 160,00 Eur už 4 mėnesius 25 dienas atgal nuo ieškinio pateikimo dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovės ir nepilnametės dukters, nustatant, kad atsakovė turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio II savaitgalio sekmadieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val., jam, ieškovui, dalyvaujant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka siekiama užtikrinti, mažametės dukters saugumą. Tokį siekį suformavo atsakovės ankstesnis elgesys, kuomet dukrai būnant su ja, atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, tinkamai dukters neprižiūrėjo. Esant byloje duomenų, kad atsakovė, būdama su mažamete dukra, vartodavo alkoholį, jos tinkamai neprižiūrėjo, įvertinus tai, kad tokio amžiaus vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas daro išvadą, kad nuolatinis maksimalus bendravimas gali kenkti vaiko interesams, kelti jam grėsmę. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti minimalaus bendravimo tvarką pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Šalys informuotinos, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms ar vaiko norui, bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas iš atsakovės E. R. laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. R. po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. rugsėjo 2 d., iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1962-503/2016 priėmimo, šią sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina. Vykdymo proceso metu pagal laikinosios apsaugos priemonės nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo ieškinio pateikimo dienos sumažintina išieškoto laikinojo išlaikymo suma.

Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro: 6,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2), 138,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleista pagal įstatymą ((190,00 Eur×12 mėn.×3 proc.) + (950,00 Eur× 3 proc.) + 41,00 Eur) ir 148,13 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 93). Šiuo sprendimu tenkinama 91,29 procento ieškinio reikalavimų (100 procentų tenkinami 2 reikalavimai – dėl gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, 84,21 procento tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir 80,95 procento tenkinamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovės – 5,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (6,02 Eur x 91,29 proc.), 125,98 Eur žyminio mokesčio (138,00 Eur x 91,29 proc.) ir 135,23 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (148,13 Eur x 91,29 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovo nepriteistina, nes jam teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų (b. l. 26) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis CK 3.174, 3.175, 3.192, straipsniais, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.200 straipsniu, CPK 83, 85, 96, 259, 260 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, jos tėvu, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. rugsėjo 2 d., iki L. R. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 769,03 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 3 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti bendravimo tvarką tarp atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad atsakovė turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio II savaitgalio sekmadieniais nuo 15.00 val. iki 16.00 val., ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaujant.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. rugsėjo 2 d., iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1962-503/2016 priėmimo, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal laikinosios apsaugos priemonės nutartį suteiktą išlaikymą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Priteisti atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,48 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 48 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas - 5660).

Priteisti atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135,23 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 23 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.