- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-433-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02071-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- L. M.
- Ieškovas
- UAB „DK investicijos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Adamanas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisė Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „DK investicijos“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Adamanas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „DK investicijos“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. M. 147 Eur skolą, metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. naudojosi viena vieta mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau už stovėjimą nemokėjo, todėl susidarė 147 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. M. prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad yra automobilio CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, automobilį pirko išsimokėtinai pagal lizingo sutartį iš UAB „Adamanas“, sutartis yra galiojanti. Ieškovė nėra nei stovėjimo aikštelės savininkė, nei valdytoja. Ieškovė yra sudariusi įrangos nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įrengti ir prižiūrėti parkavimo įrangą. Sutartis nenumato ieškovės teisės gauti lėšas už asmenų naudojimąsi aikštele. Atsakovas aikštele nesinaudoja, jokių ženklų ar užrašų nėra matęs, pateikta lentelė jokios įrodomosios vertės neturi.
5. Trečiasis asmuo UAB „Adamanas“ prašė ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo nurodė, kad su atsakovu yra sudaręs lizingo sutartį. Ieškovė paslaugas teikia aikštelės savininkams, taigi sutartis teisinę galią turi tik jos šalims. Ieškovė pagal sutartį turi teisę atlikti pinigų, esančių mokėjimo aparate, inkasaciją, o tai nesuteikia teisės reikalauti parkavimo mokesčio savo nuosavybėn. Ieškovė reiškia ieškinį stovėjimo aikštelės savininko, teikiančio paslaugą, vardu, nors neturi teisės atstovauti kito juridinio asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „DK investicijos“ iš atsakovo L. M. 147 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (147 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
8.1. 2016 m. rugsėjo 29 d. AB „Hanner“, UAB „BOF Europa“ (užsakovai) ir ieškovė UAB „DK investicijos“ sudarė įrangos nuomos ir paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė sutiko įrengti užsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parkavimo įrangą, ją nuomoti užsakovams bei teikti jiems įrangos administravimo paslaugas (Sutarties D punktas). Pagal sutarties 4.2 punktą, ieškovė įsipareigojo vykdyti pinigų indeksavimą iš automatinių kasų aikštelėse, užtikrinti, kad kasose visada būtų pinigų grąžai, kad pinigų talpyklos nebūtų perpildytos. Ieškovė privalo pateikti užsakovams ataskaitas apie per kasą surinktas pajamas. Gautų pajamų dydis konstatuojamas kiekvieną mėnesį atskiru suderinimo aktu pagal automatinių kasų duomenis ir pervedamas lygiomis dalimis užsakovams;
8.2. administruodama įrangą, atlikdama pinigų indeksavimą, teikdama ataskaitas apie pajamas, ieškovė įgijo teisę rinkti mokestį iš klientų už naudojimąsi aikštele, o, jo negavus, šio mokesčio reikalauti iš skolininkų. Prie ieškovės mokesčių mokėtojo padalinių duomenų yra nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad ieškovė moka mokesčius valstybei už šios aikštelės administravimą, vadinasi, turi teisę reikalauti mokesčio ir iš ja besinaudojančių asmenų;
8.3. automobilių stovėjimo aikštelės išorėje ir viduje esantys informaciniai pranešimai patvirtina, kad automobilių statymas aikštelėje darbo dienomis nuo 6 val. iki 20 val. yra mokamas, nurodyta automobilių parkavimo kaina – 1 Eur/h. Informacija apie mokamą paslaugą statant automobilius aikštelėje yra laisvai prieinama ir internete. Taigi siūlymas sudaryti sutartį dėl mokamos automobilių statymo paslaugos aikštelėje yra tinkamai išviešintas. Bylos duomenys (ieškovės atstovų paaiškinimai, automobilio įvažiavimo ir išvažiavimo laiko fiksacija) patvirtina, jog atsakovas mokama automobilio stovėjimo paslauga aikštėje naudojosi, taigi sudarė automobilio statymo aikštelėje sutartį konkliudentiniais veiksmais bei prisiėmė pareigą sumokėti už automobilio statymą aikštelėje pagal viešoje ofertoje nurodytas sąlygas;
8.4. aplinkybę, kad automobiliu CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. naudojosi atsakovas, patvirtina tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, tiek UAB „Adamanas“ ir L. M. 2017-06-01 sudaryta išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis. Aplinkybę, kad būtent šis automobilis ginčo laikotarpiu buvo statomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės pateikta lentelė, sudaryta remiantis Pravažiavimo kontrolės ir apmokestinimo už automobilių stovėjimą sistema. Atsakovas naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir už jas nesumokėjo, todėl iš atsakovo priteisiama 147 Eur skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. ieškinį pareiškė netinkama ieškovė, kuri tik teikia aikštelės savininkams įrangos nuomos paslaugą, bet neturi teisės savo nuosavybėn gauti lėšų už asmenų naudojimąsi stovėjimo aikštele. Aplinkybė, kad ieškovė inkasuoja į mokėjimo aparatą surinktus pinigus, nedaro jos tinkama ieškove, nes dėl to ji netampa parkavimo paslaugos sutarties šalimi. Parkavimo paslaugą tiekia aikštelės savininkai, apie tai skelbiama tinklapyje (duomenys neskelbtini);
9.2. neužtenka konstatuoti asmens pasinaudojimo stovėjimo aikštele fakto, būtina pagrįstais duomenis padaryti išvadą, kad toks asmuo konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį su paslaugos teikėju. Stendo, kuriame nurodoma, kad stovėjimas dalinai mokamas, nepakanka, kad asmuo suvoktų, jog sudaro sutartį. Paslaugos tiekėjas turi aiškiai įvardinti, su kuo ir kokiomis sąlygomis yra sudaroma sutartis. Sprendžiant iš ieškovės fotonuotraukų, vartotojai nėra informuojami, su kokiu asmeniu sudaroma sutartis, ir tai yra šiurkštus vartotojo teisių pažeidimas. Informacija apie parkavimo apmokestinimą neatitinka CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtintų bendrųjų vartotojų teisės į informaciją reikalavimų. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, nurodytą CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės; 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos išlaidos bei informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka ir kt. To paties straipsnio 4-5 dalyse numatyta, kad pareiga įrodyti, jog informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui;
9.3. ieškovė pateikė tik deklaratyvius teiginius, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį, nes neva matė ženklus ir užrašus apie apmokėjimą. Ieškovė neįrodė jokio ryšio tarp jos pateiktų lentelių ir valstybinių numerių nuskaitymo sistemos darbo. Į bylą pateikti visiškai kitos įmonės (UAB „Softra“) vaizdo kameros bandymų rezultatai patvirtina, kad kamera moka nuskaityti numerius, bet ne 100 proc. tikslumu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtent tokia kamera buvo įrengta stovėjimo aikštelėje (3-iame aukšte) ir kad lentelėse nurodyta būtent tokios kameros objektyvi išklotinė (be rankinio žmogaus įsikišimo).
10. Ieškovė UAB „DK investicijos“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. UAB „DK investicijos“ yra tinkama ieškovė šioje byloje. Nors PC (duomenys neskelbtini) aikštelės savininkai yra AB „Hanner“ ir UAB BOF Europa, tačiau būtent ieškovė yra atsakinga, kad lėšos už naudojimąsi transporto priemonių stovėjimo aikštele būtų surenkamos ir perduotos aikštelės savininkams. Kitaip tariant, tais atvejais, kai kasoje už aikštelės naudojimąsi trūksta pajamų, ieškovė visais atvejais privalo atsiskaityti su aikštelės savininkais ir pajamų trūkumą padengti iš savo finansų. Atitinkamai, ieškovė teisėtai ir pagrįstai turi teisę reikalauti, kad klientai susimokėtų už naudojimąsi stovėjimo aikštelės paslaugomis, o jiems nesumokėjus, reikalauti skolos priteisimo. Ieškovė yra atsakinga už tinkamą ir savalaikį pajamų už naudojimąsi stovėjimo aikštele surinkimą;
10.2. tiek stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išorėje, tiek įvažiavus į ją, yra iškabinti plakatai / informaciniai stendai / stovėjimo transporto priemonių aikštelėje taisyklės, kas laikytina viešąja oferta sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį dėl vietų stovėjimo aikštelėje suteikimo (CK 6.173 straipsnio 3 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Stovėjimo aikštelėje esančiuose plakatuose bei stenduose yra pateikta visa reikalinga informacija: 1) kokiomis dienomis transporto priemonių statymas aikštelėje yra mokamas, kuriomis dienomis – nemokamas; 2) kiek laiko transporto priemonių stovėjimas aikštelėje yra nemokamas ir po kurio laiko transporto priemonių stovėjimas tampa mokamu; 3) koks yra mokestis už transporto priemonių stovėjimą aikštelėje (Eur); 4) kur sumokėti už transporto priemonės stovėjimą aikštelėje. Atsakovas, akivaizdžiai matydamas, kad transporto priemonės stovėjimas aikštelėje yra mokamas, pravažiuodamas pro užtvarą ir statydamas automobilį aikštelėje mokamu laiku, aiškiai ir neabejotinai tokiais savo konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnis). Atsakovas, sudaręs sutartį su ieškove, turi pareigą sumokėti ieškovei už jam suteiktas paslaugas – galimybe naudotis transporto priemonių stovėjimo aikštele (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnis);
10.3. faktą, kad atsakovas naudojosi stovėjimo aikštele, patvirtina byloje esanti lentelė, sudaryta remiantis Pravažiavimo kontrolės ir apmokestinimo už automobilių stovėjimą sistema, kurioje nurodoma: 1) kokią dieną atsakovo automobilis buvo statomas aikštelėje; 2) kiek laiko automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje; 3) kokia suma (Eur) susidarė už atsakovo automobilio stovėjimą aikštelėje. Atsakovas neįrodinėja, kad automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris yra užfiksuotas ieškovės valdomoje bei administruojamoje stovėjimo aikštelėje esančių vaizdo kamerų, nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo valdomas ir / ar nuosavybės teise priklausė ne atsakovui. Priešingai, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad minėtas automobilis priklauso jam (atsakovas automobiliu naudojasi lizingo sutarties pagrindu). Taigi atsakovas privalo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas.
14. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012).
15. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai.
17. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovo 2017 m. birželio 1 d. išperkamosios lizingo sutarties pagrindu valdomas automobilis CHRYSLER 300C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsakovo statomą automobilį užfiksavo stovėjimo aikštelėje esančios vaizdo kameros. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti lentelė, sudaryta remiantis Pravažiavimo kontrolės ir apmokestinimo už automobilių stovėjimą sistema, kurioje nurodoma, kokią dieną atsakovo automobilis buvo statomas aikštelėje; kiek laiko automobilis stovėjo aikštelėje; kokia suma (Eur) susidarė už automobilio stovėjimą aikštelėje.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė minėtoje stovėjimo aikštelėje įrengė reikiamą įrangą, ją nuomoja bei teikia įrangos administravimo paslaugas (2016 m. rugsėjo 29 d. įrangos nuomos ir paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) D punktas).
19. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti lėšų už asmenų naudojimąsi stovėjimo aikštele. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Pagal Sutartį ieškovė yra atsakinga, kad lėšos už naudojimąsi transporto priemonių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), būtų renkamos tinkamai ir visos perduotos aikštelės savininkams (Sutarties 4.2 punktas). Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad asmenys susimokėtų už naudojimąsi stovėjimo aikštelės paslaugomis.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atsakovas naudojosi stovėjimo vieta ieškovės administruojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. atsakovui buvo teikiamos atlygintinos transporto priemonės stovėjimo automobilių aikštelėje paslaugos. Nors šalys savo sutartinių santykių neįformino rašytine paslaugų sutartimi, tačiau CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos nereikalauja privalomos paslaugų sutarties rašytinės formos ir nenustato tokios formos nesilaikymo pasekmių – sandorio negaliojimo (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad šalių atlygintinų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
21. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
22. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek automobilių stovėjimo aikštelės išorėje, tiek ir viduje esantys informaciniai pranešimai patvirtina, kad automobilių statymas aikštelėje darbo dienomis nuo 6 val. iki 20 val. yra mokamas, nurodyta automobilių parkavimo kaina – 1 Eur/h, pateikta informacija apie apmokėjimą už parkavimą. Į bylą pateiktos plakatų / informacinių stendų/ ženklų, kuriuose yra pateikta visa informacija apie automobilių parkavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kainas, patvirtina, jog ši informacija yra išdėstyta aiškiai, konkrečiai, matomose vietose Informacija apie mokamą paslaugą statant automobilius aikštelėje yra laisvai prieinama ir internete, pateikiant informaciją apie aikštelę ar prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog informacija apie parkavimo apmokestinimą neatitinka bendrųjų vartotojų teisės į informaciją reikalavimų. Konkrečiu atveju atsakovas negalėjo nesuprasti, jog konkliudentiniais veiksmais, įvažiuodamas į aikštelę ir joje palikdamas savo transporto priemonę, sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl naudojimosi mokama stovėjimo aikštele, todėl turi pareigą už jam suteiktas paslaugas atsiskaityti.
23. Atsakovas nesilaikė sutarties tinkamo ir sąžiningo vykdymo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), todėl 147 Eur skola iš atsakovo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista pagrįstai.
24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.