- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1994-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01647-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VT servisas“
- Ieškovas
- E. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VT servisas“, atstovaujamos advokatės D. J., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VT servisas“ dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą 2016 m. kovo 30 d. patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „VT servisas“ 16 326,35 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (347,54 Eur) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2012 m. birželio 2 d.). Nurodė, kad atsakovė UAB „VT servisas“ sumokėjo ne visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį už darbą komandiruočių metu. Ieškovas savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 32 116,00 Eur sumai atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, o šio turto nesant areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „VT servisas“ 2017 m. gegužės 16 d. turėjo vieną darbuotoją, atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Nurodė, kad prašomo taikyti arešto mąstą sudaro 12 116,69 Eur darbo užmokestis ir 20 000 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškinio padavimo iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismas ieškovo E. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti bendrai 32 116 Eur sumai areštavo atsakovei UAB „VT servisas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai šio turto, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su atsakove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Teismas nustatė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma 32 116 Eur. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei buvo nustatytas terminas pateikti duomenis, paneigiančius ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau atsakovė jokių duomenų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „VT servisas“ neįrodė aplinkybių, jog minėta pinigų suma jai nėra didelė ir grėsmė, kad gali būti neįvykdytas ieškovui galimai palankus teismo sprendimas, neegzistuoja. Pažymėjo, kad nesant nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto, duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovei nuosavybės teise priklausančio registruotino turto vertę, šiam turtui taikytus apsunkinimus, nėra pagrindo spręsti apie įmonės šiuo metu esančią itin gerą turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „VT servisas“ finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2015 metus. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių, o darbuotojas yra silpnesnioji šio santykio šalis, todėl teismas, tiek spręsdamas ginčą iš esmės, tiek nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi apsaugoti silpnesniosios šalies teises ir teisėtus interesus, kartu išlaikydamas abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „VT servisas“, atstovaujama advokatės D. J., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiama teismo nutartis pažeidžia atsakovės UAB „VT servisas“ teisėtus interesus, trukdo atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Be to, nutartis priimta skubotai, neatsižvelgiant į objektyviai egzistuojančias aplinkybes ir pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi visiškai, ieškovas kelis kartus byloje keitė prašomos priteisti skolos dydį. Nurodė, kad teismas 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu išaiškino atsakovei teisę iki darbo dienos pabaigos pateikti duomenis paneigiančius ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes. Apeliantės teigimu, tokie teismo reikalavimai negalėjo būti įvykdyti per tokį trumpą laiką, nes neįmanoma taip greitai susisiekti su įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone ir gauti visą finansinių dokumentų rinkinį.
Atsakovė UAB „VT servisas“ 2017 m. birželio 20 d. pateikė papildomus dokumentus, susijusius su įmonės finansine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo E. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas E. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „VT servisas“ turi tik vieną darbuotoją. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai skundžiama 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir taip pakenkė įmonės interesams. Be to, teismas nustatė itin trumpą terminą pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Teismas spręsdamas dėl preliminaraus ieškovo E. P. ieškinio pagrįstumo pažymi, kad šioje byloje ieškovas E. P. pareiškė reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, kuris ieškovui buvo nesumokėtas už komandiruotėje Norvegijoje dirbtą laiką. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo E. P. patikslintame ieškinyje pateiktas darbo užmokesčio skaičiavimo lenteles, 2017 m. rugsėjo 11 d. pateiktus priedus dėl darbo užmokesčio skaičiavimo, sprendžia, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Toliau teismas sprendžia dėl kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
Teismas įvertina atsakovės UAB „VT servisas“ argumentus, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-943/2016 ir kt.). Atsakovė UAB „VT servisas“ siekdama pagrįsti gerą savo finansinę padėtį pateikė banko sąskaitos išrašus ir 2016 metų balansą. Nustatyta, kad pateikti banko sąskaitos išrašai yra už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 31–32). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ir šiuo metu atsakovės UAB „VT servisas“ banko sąskaitoje yra piniginės lėšos, kurios buvo prieš 7 metus. Juo labiau, kad 2016 metų balanse nurodyta, kad atsakovė turi tik 1 484 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. Teismas iš atsakovės pateikto 2016 metų balanso nustatė, kad įmonės turto apskaityta už 48 628 Eur sumą, iš jų didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos (39 440 Eur). Teismas, vertindamas atsakovės trumpalaikio turto sudėtį, pažymi, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iniciavo skolų priteisimo (susigrąžinimo) iš skolininkų procesus (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „VT servisas“ realiai turi 2016 metų balanse nurodytą turtą ir ieškinio tenkinimo atveju į jį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „VT servisas“ nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą. Iš viešų Sodros duomenų nustatyta, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įvertintina ir tai, kad ieškovas yra darbuotojas ir ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas darbo teises į darbo užmokestį.
Atsižvelgdamas į nuodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė UAB „VT servisas“ neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra gera ir ji turi pakankamai turto įvykdyti galimai ieškovui E. P. palankų teismo sprendimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.