Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-182, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1095/202 A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. liepos 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 14 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės suėjo 2022 m. birželio 24 d., 3/4 bausmės dalį atliks 2023 m. lapkričio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 1 metai 7 mėnesiai 28 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-182 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. G., rekomenduojant nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, yra teistas keturis kartus. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nėra duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. A. G. bausmės atlikimo metu nedirba, nebaustas ir neskatintas, mokosi IV klasėje. 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą“ OASys ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Įvertinimo metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jo padarytos nusikalstamos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys. Bausmės atlikimo metu A. G. norėjo dirbti, tačiau nedirba, nes nėra norimos darbo vietos. Tvarkiniu dirbti nenori, nes tai žemintų jo orumą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre IV klasėje ir yra išsilaikęs vieną abitūros egzaminą, planuoja 2022/2023 m. laikotarpiu išsilaikyti kitus du baigiamuosius egzaminus. Mokslą IV gimnazijos klasėje tęsia antrus metus. A. G. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli bei ilgalaikė. Nuteistasis siekė užsitikrinti finansinį stabilumą įvairiomis veiklomis. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos, darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei. 2022 m. lapkričio 14 d. iš UAB „Ž“ gautas raštas, kuriame nurodoma, kad A. G. po paleidimo vėl galėtų grįžti į įmonės direktoriaus pareigas. Taip pat nutarime nuteistojo nusikalstama istorija pasižymi periodiškumu, asmuo nusikalto įvairiais gyvenimo raidos tarpsniais, tai parodo, jog A. G. stokojo resursų įsivertinti savo veiksmų pasekmes, bei leidžia teigti, jog siekdamas savo tikslų pasirinko „lengvesnes“ bei nusikalstamas problemų sprendimo strategijas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš asmeninių savo bei savo artimųjų požiūrio taško. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiąja, visuomenine prasme. Mąstymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi išlieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams gali vystyti socialinį dialogą. Paskutinį kartą Komisijos svarstytas 2022 m. liepos 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-181 nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau kriminogeniniai poreikiai, siejami su tam tikromis lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų. Taigi konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiškas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. G. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal vieną nuosprendį, 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis jau atliko 2022 m. birželio 24 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Vertinant nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-324 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. kovo 2 d. buvo atliktas pirminis A. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. Pakartotinio įvertinimo metu 2022 m. birželio 7 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. 2022 m. gruodžio 2 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, įvertinus kriminogeninių rizikos poreikių valdymo ypatumus, nuteistojo elgesio iniciatyvas, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimų metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama A. G. kriminalinio elgesio istorija: didelis teistumų skaičius, būdingas įsibrovimo elementas, anksčiau skirtų įpareigojimų nevykdymas (pvz.: Vokietijos Federacijos Respublikoje, buvo skirta bauda, kurios nesumokėjo). Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (finansinio) elgesio modelio dalis. Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, siejami su lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis. Būtent šias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog A. G. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Susipažinus su Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis A. G. bausmę nuo 2021 m. liepos 8 d. atlieka Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime). 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus pataisos namuose buvo sudarytas pirminis nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-64. Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, nuteistasis A. G. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, tęsia mokymąsi Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje, dalyvauja individualiose konsultacijose su RS specialistu, 2021 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo pirminio psichologinio įvertinimo procedūroje, 2021 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo pokalbyje, programos „Kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos“ turinio tematika, 2021 m. spalio 5 d. atliko neatlygintinus darbus – pirmo aukšto koridoriuje nudažė sieną, 2021 m. spalio 14 d. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus mediatorės užsiėmime, įtrauktas į neformalaus švietimo (ispanų kalbos) būrelio veiklas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2022 m. gegužės 25 d. vykdydamas tolimesnes rekomendacijas, nuteistasis A. G. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. 2022 m. spalio mėn. baigė dalyvavimą individualiuose edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, orientuotuose į mąstymo lavinimą. 2022 m. gruodžio 1 d. pokalbio metu nurodo, jog dalyvauja socialinio darbuotojo konsultacijose. Taigi nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. A. G. bausmės atlikimo metu nebaustas, mokosi IV gimnazijos klasėje ((duomenys neskelbtini) klasėje). Bendravimo įgūdžiai socializuoti, emocijų valdymo įgūdžiai išskirtiniais sunkumais nepasižymi, konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu nepastebėtas.

Vertinimo metu nustatyta, kad A. G. praeityje neturėjo išskirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą po paleidimo. 2022 m. lapkričio 21 d. įstaigoje gautas raštas, kuriame nurodyta, kad jo tėvai sutinka, kad po paleidimo A. G. apsigyventų su jais adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, jog A. G. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje (12 klasėje), išsilaikė vieną abitūros egzaminą, šiuo metu mokslus tęsia ir planuoja išsilaikyti kitus du baigiamuosius egzaminus. 2020 m. įkūrė įmonę UAB „Ž“ kartu su sugyventine ir tapo jos direktoriumi. Šiuo metu nuteistasis A. G. patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Gautas iš UAB „Ž“ 2022 m. lapkričio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, kad A. G. po paleidimo vėl užims įmonės direktoriaus pareigas. Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam būtų būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.).

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. G. socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, sugyventine, dukra (iš pirmos santuokos), sūnumi, skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Teigiama, kad A. G. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų bei sugyventinės, tačiau vertinant tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, teigtina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Visgi, palaikantys santykiai šiuo metu gali veikti kaip stabilizuojantys veiksnys, turintis teigiamas pasekmes jo elgesiui.

Lygtinio paleidimo komisijai A. G. teikiamas trečią kartą. Paskutinį kartą Komisijos svarstytas 2022 m. liepos 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-181 nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Šių Komisijos rekomendacijų vykdymo / įgyvendinimo laikotarpiu A. G. tęsia mokymąsi Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje, 2022 m. spalio mėn. baigė dalyvavimą individualiuose edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, orientuotuose į mąstymo lavinimą, dalyvauja neformalaus švietimo veikloje – lanko ispanų kalbos būrelį, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, pateikė atnaujintą informaciją, liudijančią įsidarbinimo bei apgyvendinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau teistas 4 kartus. A. G. su policijos pareigūnais susidūrė būdamas gana jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pirmą kartą teisiamas – (duomenys neskelbtini) metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Šiuo metu atlieka bausmę pagal 2021 m. balandžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį už vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir išplatinus. Nusikaltimą jis įvykdė veikdamas su kitais asmenimis. Be to, buvo teistas: 1998 m. (už vagystę), 2004 m. (už viešosios tvarkos pažeidimą), 2010 m. (už aplaidų apskaitos tvarkymą), 2012 m. (Lenkijoje už vairavimą neblaiviam), kas parodo, jog tam tikrais gyvenimo raidos laikotarpiais A. G. vis atsidurdavo tokiose situacijose, kurios skatino jo neteisėtą, nusikalstamą elgesį. Nusikaltimai yra sunkėjantys. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos modelis (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), todėl įvertinus nuteistojo asmenybę tai sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. G. bausmės atlikimo metu nedirba. Pokalbio metu nurodo, kad bausmės atlikimo metu norėjo dirbti, tačiau, pasak jo, nėra pageidaujamos laisvos darbo vietos. Tvarkinio pareigose dirbti nenori, nes tai, esą pažemintų jo orumą. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog A. G. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli ar ilgalaikė, siekė užsitikrinti finansinį stabilumą įvairiomis veiklomis, dirbo įvairius darbus, daugelyje darboviečių dirbdavo gana trumpus epizodinius laikotarpius, kas leidžia manyti, jog darbo pobūdžio ar sąlygų atžvilgiu buvo išrankus. Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos ir nusikalstamumo sąsajos, darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, nors ir siekė realizuoti save įvairiose darbinėse veiklose, tačiau galimai jam legaliu būdu gaunamų pajamų nepakako, todėl siekdamas finansinės naudos vykdė nusikalstamas veikas. Nors pats neigia gavęs kokią nors finansinę naudą iš savo nusikalstamos veikos, tačiau remiantis nuosprendžio duomenimis – jos siekė. Šiuo metu turi įsiskolinimų, finansinių įsipareigojimų, susijusių su banko paskola, vaiko išlaikymu. 2022 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus pataisos namų Finansų skyriaus duomenimis A. G. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 527,47 Eur. Savanoriškai nemoka turimo įsiskolinimo.

Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog pastebimos jo gyvenimo stiliaus sąsajos su nusikalstamumu (teistas 4 kartus, ankstyvas susidūrimas su teisėsaugos institucijomis, nusikaltimai bendrininkaujant). Ankstesni jo įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, atitinkamai buvo pasirenkami netinkami savęs realizavimo būdai ir priemonės, pats nuteistasis nurodė, jog pastarąjį nusikaltimą padarė, nes norėjo turėti greitai gaunamų „lengvų pajamų“, tuo metu dirbo neoficialiai kurjeriu ir susigundė. Taigi A. G. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, o nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis yra artimai susijusi su A. G. nusikalstamo elgesio raiška. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog A. G. nusikalsdavo impulsyviai, nebuvo linkęs apgalvoti įvykių sekos ar galimų savo elgesio, pasirinkimų pasekmių. Pokalbio metu stebimos tam tikro lygmens smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. Analizuojant nusikalstamo elgesio patirtis, pastebima, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo įvairūs, kai kurias veikas vienija bendra – finansinė motyvacija, kas leidžia kelti prielaidas apie nepakankamus gebėjimus identifikuoti problemas ar jas spręsti socialiai priimtinais būdais bei metodais. Nusikalstama istorija pasižymi periodiškumu, jis nusikalto įvairiais gyvenimo raidos tarpsniais, o tai rodo, jog A. G. stokojo resursų įsivertinti savo veiksmų pasekmes bei siekdamas savo tikslų pasirinko „lengvesnes“ bei nusikalstamas problemų sprendimo strategijas. Nepastebėta, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš asmeninių savo bei savo artimųjų požiūrio taško. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiąja, visuomenine prasme. Mąstymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi išlieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams gali vystyti socialinį dialogą, tačiau iš esmės yra gana kategoriškas. Taigi mąstymo ir elgesio sritis taip pat gali būti siejama su A. G. nusikalstamo elgesio raiška. Negebėjimas pasimokyti iš savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą buvo aktualiais kriminogeniniais poreikiais.

Aptariant socialinio tyrimo išvadoje A. G. nuostatų sritį, pabrėžiama, jog jis linkęs pateisinti savo paties nusikalstamus veiksmus, minimizuoti ir racionalizuoti nusikaltimų pasekmes ar aplinkybes. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą ar teismo skirtus apribojimus, draudimus nepasižymi palankumu. Stebimos tam tikros nuteistųjų grupei būdingų įsitikinimų prielaidos (pvz., neigiamai vertina tam tikro pobūdžio darbą įstaigoje, linkęs išskirti save iš kitų, „primityvius“ nusikaltimus padariusių nuteistųjų). Analizuojamas nusikalstamas elgesys bei jo ypatumai leidžia teigti, jog A. G. prioritetu kėlė savo interesus bei lūkesčius, neatsižvelgdamas į veikų pavojingumą visuomeniniu lygiu. Pastarojo nusikaltimo nelinkęs analizuoti kaip visuomenės narių sveikatai ar net gyvybėms pavojingos veikos. Taigi ir nuostatų srities ypatumai rodo tam tikras jų sąsajas su A. G. įvykdytais nusikaltimais. Taip pat vertinant nuteistojo emocinės gerovės ypatumus, pastebima, jog emocinės gerovės veiksnys, sietinas su aukštu savęs vertinimu bei savęs įtvirtinimu socialinėje aplinkoje, remiantis netinkamais kriterijais, turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimui, nusikalstamai veikiant kartu su kitais asmenimis. Bausmės atlikimo metu A. G. stengiasi kontroliuoti savo elgesį, ir nors nėra baustas, tačiau nėra ir skatintas. Atitinkamai jo elgesio negalima įvertinti nei kaip netinkamo, nei kaip kuo nors išskirtinio, t. y. jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris nuteistasis.

Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – impulsyvumas, finansinio stabilumo trūkumas, lėšų valdymo kompetencijų stoka, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių, savęs vertinimo ypatumai, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir tam tikro lygmens negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu, kurie dar reikalauja tikslinių A. G. veiksmų, juos nuteistasis iš esmės pats gali ir vis dar turi koreguoti.

Teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad pilnai įvykdytas jo resocializacijos planas, bei padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, skundo argumentai, susiję su neaktualia (nenauja) Socialinio tyrimo išvada, naujos Socialinio tyrimo išvados nepateikimu nustatytu laiku ar nepakankamu Komisijos narių skaičiumi, yra deklaratyvūs ir neleidžia daryti priešingos išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis nauja 2022 m. gruodžio 21 d. Socialinio tyrimo išvada, ji buvo pateikta laikantis nustatytų terminų, kadangi nuteistasis Komisijai teikiamas jau trečią kartą, šiuo atveju 2022 m. gruodžio mėnesį, kaip numatyta Komisijos 2022 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 58-181, o nagrinėjamo atvejo svarstymo metu Komisijos narių skaičius atitiko teisės aktuose numatytą, kadangi pagal Komisijos nuostatus, kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad A. G. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, į nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, susijusius su išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, į padarytų nusikaltimų sunkumą, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. ir taip buvo paskirta ženkliai trumpesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą; jo padaryto nusikaltimo (disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) atveju padaroma žala ar kyla jos grėsmė dideliam asmenų ratui; šiuo atveju Komisija priėmė sprendimą beveik vienbalsiai (5 balsai prieš, 1 balsas už), o tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-182, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.