Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12432-955/2014 pagal pareiškėjų G. A. M. ir L. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. A. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2011 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1638), jų abiejų sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes – M., M.. Nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė, bendro ūkio netvarko ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip 1 metus. Santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes. Pareiškėjai prašė patvirtinti jų 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai - apeliantės sudarytos paskolos, vartojimo kredito sutartys, darbingumo lygio pažyma, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. M1-1229-530/2014, kopija (b. l. 67-86) apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme civilinė byla dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo buvo pradėta nagrinėti ieškinio teisena dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje, pareiškėjams pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 42-46), buvo pereita į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo taikytas priverstinis atvesdinimas į teismo posėdį, į tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta tą pačią minėto teismo posėdžio dieną bei į tai, kad pareiškėja byloje neturėjo atstovo ir pati negalėjo objektyviai įvertinti visų bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja neturėjo galimybės prašomų prijungti prie bylos rašytinių įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, prieš pasirašant sutartį, pareiškėjas pažadėjo suteikti pareiškėjai bei jos nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį plotą ir materialinę paramą. Taigi, būtinumas pareiškėjai pateikti nurodytus įrodymus atsirado jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, paaiškėjus, jog ji pareiškėjo buvo suklaidinta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimui bei teisingo byloje sprendimo priėmimui, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungtini prie bylos (CPK 314 str.).

Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str., 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau, esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Aplinkybė, kad solidarieji skolininkai yra sutuoktiniai, turi reikšmės nukreipiant išieškojimą į turtą. Kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.), o iš asmeninio turto tik tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka. Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, bet keliamas klausimas dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties teisėtumo, motyvuojant tuo, jog, sudarant sutartį, pareiškėja negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, buvo suklaidinta, sutartimi nebuvo išspręstas sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimas. Teismas negali tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Kadangi teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Nagrinėjamu atveju į ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį kaip santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga yra įtrauktas pareiškėjo ieškinio reikalavimas dėl automobilio Fiat Marea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto ¼ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo pareiškėjo asmenine nuosavybe. Pateiktoje teismui tvirtinti pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokios sąlygos nėra (b. l. 44-46). Sutartyje nurodyta, kad turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškėjai neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš pareiškėjų neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 10). Pažymėtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruota. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas yra įregistruotas kaip šio turto naudotojas, 1994 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr. 5-65 (b. l. 11-12). Pažymėtina, kad tiek nurodytas nekilnojamasis turtas, tiek transporto priemonė Fiat Marea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) yra įregistruoti iki pareiškėjų santuokos sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iniciatyva į pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukta sąlyga dėl aukščiau nurodyto turto pripažinimo pareiškėjo asmenine nuosavybe prieštarauja viešajai tvarkai.

Pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad pareiškėjai jokių kreditorių nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 6 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1224389 su UAB „MCB Finance“ (paskolos suma 350 Lt) (b. l. 67), 2013 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 212805 su UAB „Minibank“ (kredito suma 1 500 Lt) (b. l. 68), 2009 m. gruodžio 17 d. (kredito suma 300 Lt) ir 2011 m. balandžio 6 d. (bendra vartojimo kredito suma 2 600 Lt) vartojimo kredito sutartis su UAB „General Financing“ (b. l. 69-78) bei 2013 m. gruodžio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9840654001 su UAB „4finance“ (vartojimo kredito suma 1 500 Lt) (b. l. 79-80). Pažymėtina, kad tik dvi iš aukščiau nurodytų sutarčių (2009 m. gruodžio 17 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutartys su UAB „General Financing“) yra sudarytos iki šalių santuokos sudarymo (2011 m. rugsėjo 10 d.), kitos sutartys yra sudarytos po santuokos sudarymo ir iki kreipimosi į teismą dienos (2014 m. gegužės 8 d.), todėl pagal šias sutartis paskolintos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos ne tik asmeniniams poreikiams, kaip teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, bet ir šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl sutuoktinių atsakomybės pagal minėtas sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad aukščiau nurodytiems kreditoriams buvo pranešta apie pareiškėjų santuokos nutraukimą bendru sutikimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas teigia, jog šios sutartys yra sudarytos pareiškėjams gyvenant skyrium, todėl įsipareigojimus pagal šias sutartis privalo vykdyti asmeniškai pareiškėja. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, nuo kada pareiškėjai pradėjo gyventi skyrium ir nuo kada neveda bendro ūkio. Antra, byloje nėra pateikta pareiškėjo prašymo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas pareiškėjų turtinėms prievolėms teisines pasekmes sukeltų nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Trečia, byloje nėra duomenų apie aukščiau nurodytas kredito sutartis sudariusių kreditorių sutikimą dėl prievolių pagal šias sutartis modifikavimo.

Įvertinęs anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nutraukiant pareiškėjų santuoką nebuvo išspręstas jų atsakomybės pagal pareiškėjos santuokos metu sudarytas kredito sutartis klausimas bei padarytas pažeidimas, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukiant sąlygą, kurios nebuvo pateiktoje tvirtinti sutartyje. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau iš esmės nesutinka dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeistos vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Remiantis pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisakytina, kadangi iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjai gali (turi teisę) tartis dėl visų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, neatsižvelgiant į pirmiau sutartyje nurodytas sąlygas.

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nesprendžiamas ir spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.