- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- II-202-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00822-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovui Dmitrijui Cholopovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos priimto 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022 (ROIK: 22164554101) (toliau – Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. E. P. (toliau – Pareiškėjas) Institucijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022 nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 33 dalyje, 247 straipsnio 37 dalyje, 247 straipsnio 40 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, už tai kad 2022 m. balandžio 7 d. 13.30 val. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), E. P. priklausančiose ūkio paskirties patalpose, kuriose E. P. atlieka autotransporto priemonių paruošimo, remonto darbus, susidariusios atliekos yra nerūšiuojamos, tai yra pavojinga atlieka (panaudota alyva) laikoma metalinėje talpoje, kuri nepaženklinta pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis, nevykdo atliekų susidarymo apskaitos. Šiais veiksmais E. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13d. įsakymo Nr. Dl-405 Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remonto aprašo 9.4, 14.2, 14.3, 15.2, punkto reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 201l m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams 2022 m. birželio 27 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas E. P. skundas dėl Institucijos 2022 m. gegužės 13 d. priimto nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 62).
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti. Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. į patalpas, kuriose jis pradėjo vykdyti transporto priemonių remonto veiklą atvyko aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie patalpas apžiūrėjo ir išvyko. Aplinkos apsaugos inspektoriai pradėję patikrinimą Pareiškėjui nepateikė jokių dokumentų. 2022 m. balandžio 11 d. Pareiškėjui paskambino aplinkos apsaugos inspektorius Sigitas Aleksa ir nurodė, kad elektroniniu paštu jis turi parašyti prašymą surašyti protokolą jam nedalyvaujant. 2022 m. balandžio 11 d. 12.51 val. Pareiškėjas parašė jam nurodytu elektroniniu paštu, kad surašytų protokolą nedalyvaujant. Taip parašė, kadangi galvojo, jog tokios yra procedūros ir išvadą apie patikrinimą surašys jam nedalyvaujant. Tą pačią dieną 12.55 val. iš Sigito Aleksos gavo elektroninį laišką su nurodymu: „Prašau parašyti taip. Aš E. P. sutinku, kad už 2022-04-07 nustatytus pažeidimus dėl atliekų rūšiavimo bei jų apskaitos nevedimo administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas man nedalyvaujant ir atsiųstas man elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)”. Pareiškėjas nesuprato kokius pažeidimus padarė, kuo ir kodėl yra kaltinamas, todėl paprašė atsiųsti patikrinimo aktą. Patikrinimo aktą gavo, tačiau jis buvo be registracijos numerio, nepridėti priedai (nors patikrinimo akte nurodyta, kad pridedama fotofiksacija), todėl paprašė atsiųsti ir priedus, tačiau prašomos informacijos negavo. Pareiškėjas dėl patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Taip pat Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamo nutarimo teiginiu: „susidariusios atliekos yra nerūšiuojamos t. y. pavojinga atlieka (naudota alyva) laikoma metalinėje talpoje, kuri nepaženklinta pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis“. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje, tai atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas surinkti atskirai (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 13 punktas), todėl pavojingųjų atliekų laikymas nepaženklintose talpose nėra laikoma atliekų nerūšiavimu. E. P. nurodo, kad pavojingoji atlieka, tai yra naudota alyva, susidarė vykdant transporto priemonės remonto veiklą. Panaudota alyva specialaus įrenginio pagalba yra išsiurbiama iš transporto priemonės ir įrenginį sudaro siurblys, „šlanga“ bei sandari talpa. Vėliau iš šio įrenginio panaudota alyva turi būti perpumpuojama į sandarią, paženklintą talpą, skirtą alyvoms, kaip pavojingosioms atliekoms laikyti. Minėtasis įrenginys, skirtas alyvai išsiurbti, nėra pavojingųjų atliekų laikymo talpa, todėl jai nėra taikomi pavojingųjų atliekų ženklinimo reikalavimai. Patikrinimo metu panaudota alyva dar nebuvo patalpinta (perpumpuota) į alyvos atliekoms skirtą laikyti talpą. Tai įrodo ir patikrinimo akto priedas fotofiksacija atlikta 2022 m. balandžio 7 d. Taip pat Pareiškėjas nesutinka su nutarimo teiginiu: „nevykdo atliekų susidarymo apskaitos“, kadangi transporto priemonių remonto veiklą pradėjo vykdyti tik šiais metais. Balandžio mėnesį susidarė pirmosios atliekos. Apskaitos taisyklių 14 punkte nustatyta, kad susidaręs atliekų kiekis atliekų susidarymo apskaitos žurnale nurodomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui. Taigi, nėra prievolės apskaityti susidariusias atliekas dažniau kaip 1 kartą per mėnesį. 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje registravo individualią veiklą GPAIS ir apskaičiavo visas balandžio mėnesį susidariusias atliekas. Atliekų susidarymo apskaitą veda kaip reikalauja Apskaitos taisyklės.
4. Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. E. P. nurodė, kad buvo dar kartą nuvažiavęs į Aplinkos apsaugos departamentą, bendravo su Dmitrijumi Cholopovu, uždavė jam keletą klausimų, tačiau jis neatsakė į juos. Jis klausė kokiais lipdukais reikia žymėti tam tikrą talpą, darbinę talpą, į kurią teka alyva, kurios tekėjimas užtrunka. Būtent tokia „bačka“ buvo rasta patikrinimo metu (b. l. 17), ji yra ant ratukų, tai laikinoji talpa. Kai prisipildo, jis perpila į laikymui skirtą. Tai yra kaip darbo instrumentas. Jis mano, kad ši talpa neturi būti pažymėta, nes tai darbo įrankis. Jis klausė institucijos atstovų kaip ją žymėti, bet jam nebuvo atsakyta. Dėl prisiregistravimo GPAIS gali pasakyti, kad jis supranta, jog reikalavimuose parašyta kada susidaro atliekos, tada reikia jas užregistruoti ir priduoti. Veiklą realiai vykdo nuo balandžio mėnesio. Nuo 2021 m. gruodžio jis tik užregistravo individualią veiklą. Jis nebuvo pasiruošęs dar pradėti realiai veiklos. Specialią dangą garaže paklojo sausio mėnesį, dar trūko įrankių, tiesiog veiklos pradėjimui neturėjo pakankamai lėšų. Toje dalyje, kad ne laiku užsiregistravo GPAIS, tai jis pripažįsta, nes turbūt ne taip suprato. Pasikonsultavęs su specialistu, suprato, kad čia buvo pagrįstai užfiksuotas pažeidimas. Dabar suprato savo kaltę, kadangi jis turėjo tas nuolatines talpas, bet jos dar buvo nepaženklintos. Dėl talpų žymėjimo jis klausė pareigūno Dmitrijaus. Pasiskambino Dmitrijaus nurodytu kontaktu ir tas žmogus jam pasakė, kad aiškintis su advokatu, tada jam paaiškino ir jis pažymėjo tas talpas. Pareiškėjas prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą (b. l. 74-77).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Institucija 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepime į skundą (b. l. 63-65) prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas pagal turimą byloje dokumentą, tai yra nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), „E. P., identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2021-11-15 vykdo individualią veiklą“, todėl oficialiai nuo šios datos pareiškėjui suteikta teisė vykdyti mašinų remontą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 punktu, atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį, laikinai laikomos, laikomis, surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2018 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. Dl-831 redakcija), 88 punktu, visi laikinai laikomų, surenkamų, vežamų ir laikomų pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės forma pateikta Taisyklių 4 priede. Pabrėžiama, kad 2022 m. balandžio 7 d. patikrinimo metu pareiškėjas neturėjo jokių atskirai laikomų pavojingųjų atliekų konteinerių. Tai patvirtina ir byloje esanti foto medžiaga. Dėl pareiškėjo nesutikimo su nutarime nurodytu teiginių „nevykdo atliekų susidarymo apskaitos“. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 (toliau – Taisyklės) 12 punktą, pradėdama vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, įmonė, įmonės struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ar atskiri įmonės padaliniai (skyriai) atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS aštuonių skaitmenų atliekų kodais, o, kur negalima priskirti aštuonių skaitmenų atliekos kodo, - šešių skaitmenų atliekos kodais, nurodo visus tą dieną turimus atliekų likučius, kurie susidarė įmonėje iki įmonei atsirado pareigos vykdyti atliekų susidarymo apskaitą GPAIS. Tai yra pareiškėjas turėjo užsiregistruoti GPAIS prieš vykdydamas individualią veiklą - mašinų remontą. Pabrėžiama, kad vadovaujantis ANK 12 straipsniu, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso <...>, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, <...>. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį, 37 dalį ir 40 dalį, tai yra jo padaryti ANK pažeidimai neapima mažai pavojingos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos turinio. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pasirašė prašymą surašyti protokolą jam nedalyvaujant, „kadangi galvojo, jog tokios yra procedūros“. Pareiškėjas turėjo ANK numatytą teisę atvykti į 2022 m. balandžio 11 d. protokolo surašymą, galėjo informuoti apie šį ketinimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną, galėjo prašyti atidėti posėdį. Atvykęs į protokolo surašymą pareiškėjas taip pat galėjo pateikti pastabas 2022 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktui (protokolas ir patikrinimo aktas surašyti tą pačią dieną). Konstatuotina, kad pareiškėjas pats elektroniniu paštu išsiuntė pareigūnui sutikimą „surašyti protokolą man nedalyvaujant“.
6. Institucijos atstovas Dmitrijus Cholopovas teismo posėdyje (b. l. 74-77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl talpos gali pasakyti, jog pareiškėjas turėjo turėti atskiras talpas paženklintas į kurias turėjo supilti mašinų remonto atliekas. Tų talpų jis iš viso neturėjo. Turėjo tik darbinę talpą. Institucija reikalavo, kad jis turėtų atskiras talpas pradedant veiklą. Jų nebuvo įmonės patalpose. Buvo tik ta talpa, kuri yra kaip darbinis įrankis. Ši talpa pripažįstama, kad yra darbinis įrankis. Nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo pasakyta, kad jam reikėjo apskritai turėti tas nuolatines talpas. Buvo susisiekta su pareiškėju ir paaiškinta apie tai telefonu, papildomai. Jis turėjo turėti atskirą, paženklintą talpą alyvos perpylimui, bet jos neturėjo. Akcentuojama, kad tuos teiginius, kuriuos pateikė teismui, Pareiškėjas pateikė ir jam kaip pareigūnui, todėl jam jau buvo atsakyta į juos. Nori papildyti, kad Pareiškėjas pradėdamas veiklą turėjo pasidomėti numatyta tvarka, turėjo teisę kreiptis ir gauti informaciją, jei ko nors nežinojo. Dėl procedūros, tai daug skundų buvo pareiškėjo, bet jis mano, kad procedūra atlikta tinkamai. Posėdžio metu, prieš posėdį pateikė pastabas. Jis dalyvavo posėdyje ir tikrinęs inspektorius dalyvavo telefonu (įjungus garsiakalbį), pateikė atsakymus į pareiškėjo užduotus klausimus. Dėl nagrinėjimo jam nedalyvaujant, tai čia buvo pasiūlymas pareiškėjui, jis galėjo nesutikti. Paties nagrinėjimo metu pareiškėjas atvyko (kai paskirta bauda), jis kaip pareigūnas viską žinojo, išklausė ir įvertino prieš priimant sprendimą. Institucijos atstovas nurodo, kad pažeidimo esmė, kad tos atliekos nebuvo rūšiuojamos, nebuvo talpų joms rūšiuoti, todėl prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. Institucijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022 nubaustas už ANK 247 straipsnio 33 dalyje, 247 straipsnio 37 dalyje, 247 straipsnio 40 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, už tai kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. P. priklausančiose ūkio paskirties patalpose, kuriose E. P. atlieka autotransporto priemonių paruošimo, remonto darbus, susidariusios atliekos yra nerūšiuojamos, tai yra pavojinga atlieka (panaudota alyva) laikoma metalinėje talpoje, kuri nepaženklinta pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis, nevykdo atliekų susidarymo apskaitos. Šiais veiksmais E. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. Dl-405 Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remonto aprašo 9.4, 14.2, 14.3, 15.2, punkto reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 201l m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 punkto reikalavimų. Vadovaujantis minėto aprašo 9 punktu, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla: variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių sistemos, kuro sistemos remontas ir techninė priežiūra, įskaitant variklių plovimą, tepalų ar kitų skysčių keitimą, transporto priemonių pakartotinė apdaila ir panašiai, pripažįstama potencialiai taršia ir turi būti vykdoma dirbtuvių patalpose, kurios privalo atitikti šiuos reikalavimus, 9. 4 punkte, turi būti laikomos priemonės išsiliejusiems teršalams (naftos produktams, akumuliatorių elektrolitui ir kt.) surinkti ir (ar) neutralizuoti: absorbentų komplektai ar kitos priemonės, leidžiančios absorbuoti, neutralizuoti ne mažiau kaip 0,01 m³ bet kurio transporto priemonės eksploatacijai naudojamo aplinkai pavojingo skysčio ir ne mažiau kaip 0,1 m³ naftos produktų; 14 punkte veiklos vykdytojas techninės priežiūros ir remonto veikloje susidariusias atliekas: 14.2 punkte privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje, 14.3 punkte turi perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti atliekų atidavimą pagrindžiančius dokumentus; 15 punkte veiklos vykdytojas privalo rūšiuoti, laikinai laikyti, supakuoti vežimui pavojingąsias atliekas taip, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 15.2 punkte visi laikinai laikomų, supakuotų vežimui pavojingųjų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. Vadovaujantis Taisyklių 6 punkto reikalavimais, atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau - atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų: 6.3 punkte, kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos; 6.5 punkte, kurių veikloje susidaro alyvos atliekos.
10. Pagal ANK 247 straipsn į numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Minėto straipsnio 33 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo ir (ar) pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. ANK 247 straipsnio 37 dalyje nurodyta, kad atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų trisdešimt iki keturių šimtų trisdešimt eurų bei 40 dalyje numatyta atsakomybė už atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kuri užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pavojingą atlieką (panaudotą alyvą) laikė specialiame įrenginyje skirtame iš automobilio ją išsiurbti, kuris yra sandarus. Vėliau panaudotą alyvą turėtų perpumpuoti į sandarią paženklintą talpą, skirtą pavojingoms atliekoms laikyti, kadangi specialiame įrenginyje panaudota alyva buvo laikoma laikinai ir jis neturėjo jos ženklinti. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu Pareiškėjui paaiškino, jog nėra ginčijama aplinkybė, kad jis laikė panaudotą alyvą specialiame įrenginyje, kuris laikytinas darbo įrankiu ir kuris nebuvo paženklintas nustatyta tvarka. Pareiškejui klausiant, kaip gi jis turėjo paženklinti tą talpą, kuri laikytina tik darbo įrankiu, institucijos atstovas paaiškino, kad alyva turėjo būti laikoma specialiose paženklintose talpose, o administracinis nutarimas buvo surašytas, kadangi patikrinimo metu nebuvo rastos specialios talpos panaudotai alyvai saugoti, kurios turėjo būti paženklintos atitinkamomis pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas suprato, kad neturėjo atitinkamos atskiros pažymėtos talpos, kurioje turėtų būti saugomos pavojingos atliekos ir sutiko dėl to, kad vis dėl to per savo nežinojimą pažeidė įstatymą, manė, kad kol nesusidarė pakankamas alyvos kiekis, nėra būtina turėti paženklintų talpų. Taip pat Pareiškėjas skunde nurodė, jog nors ir individualios veikos pažymą jis išsiėmė 2021 m. lapkričio 15 d., tačiau realiai veiklą vykdė nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjas manė, kad užsiregistruoti GPAIS sistemoje ir joje deklaruoti rodmenis turi tik kuomet susidarys pirmos atliekos ir vieną kartą per mėnesį, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui. Institucijos pateiktame teismui atsiliepime ir teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 12 punkte numatyta, kad pradėdama vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, įmonė, įmonės struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ar atskiri įmonės padaliniai (skyriai) atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS aštuonių skaitmenų atliekų kodais, o, kur negalima priskirti aštuonių skaitmenų atliekos kodo, – šešių skaitmenų atliekos kodais, nurodo visus tą dieną turimus atliekų likučius, kurie susidarė įmonėje iki įmonei atsirado pareigos vykdyti atliekų susidarymo apskaitą GPAIS. Vadinasi, Pareiškėjas turėjo užsiregistruoti GPAIS prieš vykdydamas individualią veiklą, tai yra mašinų remontą. Išaiškinus Pareiškėjui minėtą pareigą, jis su pažeidimu sutiko bei paaiškino, kad ne visus teisinius aktus tinkamai suprato. Jis galvojo, jog tik, kai bus sukauptos atliekos, jas reikės nurodyti GPAIS sistemoje, o ne tik užregistravus individualią veiklą. Skundžiamame nutarime nustatytas faktines bylos aplinkybes patvirtina skundo byloje esantys duomenys, dėl to laikytina, kad Pareiškėjo veikos yra įrodytos. Skunde iš esmės keliamas ir klausimas dėl Pareiškėjo nedalyvavimo priimant Skundžiamą nutarimą, tačiau Institucijos atsiliepime bei teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paneigė šias aplinkybes ir pateikė duomenis apie tai, kad procedūra atlikta tinkamai, tai yra paaiškino, kad posėdžio metu bei prieš posėdį Pareiškėjas pateikė pastabas, dalyvavo posėdyje ir inspektorius, atlikęs patikrinimą, dalyvavo telefonu bei pateikė atsakymus į Pareiškėjo užduotus klausimus. Institucijos atstovas pažymėjo, kad dėl nagrinėjimo Pareiškėjui nedalyvaujant, tai buvo tik pasiūlymas, su kuriuo jis galėjo nesutikti.
12. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą teisingai įvertino nustatytus pažeidimus ir tinkamai Pareiškėjui paskyrė nuobaudą. Teismo posėdžio metu Pareiškėjui buvo išaiškintas minėtas nutarimas ir jis suprato, kad ANK 247 straipsnio 33, 37, 40 dalyse nustatytus pažeidimus jis padarė, kadangi ne visus teisinius aktus buvo tinkamai suvokęs. Posėdžio metu Pareiškėjas sutiko dėl pažeidimo esmės ir pripažino savo kaltę, nurodė, kad nutarime minėtas taisykles pažeidė netinkamai supratęs teisinį reglamentavimą, dėl ko prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
13. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).
14. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pripažįsta padarytus pažeidimus
ir skunde nurodyti argumentai nepaneigia Skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių. Tokiu būdu Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 33 dalį, 247 straipsnio 37 dalį, 247 straipsnio 40 dalį buvo patrauktas pagrįstai.
15. Teismas, patikrinęs Skundžiamą nutarimą, įvertinęs Pareiškėjo skundą ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad E. P. 2022 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai dėl ANK 247 straipsnio 33 dalyje, 247 straipsnio 37 dalyje, 247 straipsnio 40 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2345-2022 (ROIK: 22164554101) palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą (ROIK: 22164554101).
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.