Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-124-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
2A-124-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20240-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
UAB „Taketas“
Trečiasis asmuo
UAB „Gamabaltic“
Kategorijos
  • 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-124-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20240-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.2.; 121.19.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-27133-868/2013 pagal ieškovo UAB „Taketas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Gamabaltic“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Taketas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6 905,60 Lt draudimo išmokos, 6 procentų metinių palūkanų nuo ieškinio sumos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. birželio 5 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Gamabaltic“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 2012-0607 (toliau – Krovinio pervežimo sutartis), kuria įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Daher International, Zl Moimont, Rue Eugene Poitier, 95670 Marly la Ville, Prancūzija, – UAB „Vilniaus dobilas“, Gunkliškių g. 20, 02233 Vilnius, Lietuva. Krovinio pervežimo sutartimi šalys taip pat susitarė, kad „Vežėjas atsako už krovinį jo pervežimo metu pagal CMR konvenciją: krovinys privalo būti sutvirtintas diržais, puspriekabės vidus turi būti švarus ir tvarkingas“, jokie kiti susitarimai dėl krovinio transportavimo sąlygų Krovinio pervežimo sutartimi įtvirtinti nebuvo. 2012 m. birželio 7 d. krovinys buvo pakrautas į ieškovui priklausančią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinio siuntėjas Rosa Phytopharma SA transporto priemonės vairuotojui P. P. pateikė CMR važtaraščius Nr. 25290003/1, 25290195/1, kurių 19-ose grafose „Specialieji susitarimai“ lenkų kalba buvo įrašytas nurodymas krovinio transportavimo metu sustoti saugomose stovėjimo aikštelėse. Ieškovo vairuotojas P. P. lenkų kalbos nemoka, todėl CMR važtaraščių 19-ose grafose „Specialieji susitarimai“ įtvirtintas reikalavimas sustoti saugomose stovėjimo aikštelėse jam nebuvo suprantamas. 2012 m. birželio 8 d. naktį, apie 03 val. 40 min., iš Prancūzijos - Belgijos pasienio ruože esančioje aikštelėje stovinčios ieškovo transporto priemonės buvo pagrobta dalis krovinio. Dėl krovinio dalies vagystės prancūzų bendrovės Daher International draudimo brokerė Siaci Saint Honore 2012 m. lapkričio 12 d. ieškovui pareiškė pretenziją dėl 51 341,08 eurų (177 270,48 Lt) žalos atlyginimo. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo civilinė atsakomybė apdrausta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartimi (polisas PZULT Nr. 1302650), sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, dėl 2012 m. birželio 8 d. įvykio kreipėsi į atsakovą. Pastarasis 2012 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti, remdamasis tuo, kad ieškovo vairuotojas neįvykdė CMR važtaraščiuose įtvirtinto reikalavimo krovinio transportavimo metu sustoti saugomose stovėjimo aikštelėse, t. y. sprendė, kad krovinio dalies praradimas buvo nulemtas ieškovo didelio neatsargumo, kas, vadovaujantis UAB DK „PZU Lietuva“ vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 17.5 p., laikytina nedraudžiamuoju įvykiu. Ieškovo manymu, draudikas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Ieškovas bendrovės Daher International draudimo brokerei Siaci Saint Honore ieškinio pareiškimo dieną yra geranoriškai atlyginęs 2 000 eurų (6 905,60 Lt) žalos, todėl, vadovaujantis LR draudimo įstatymo 107 str., atsakovas privalo sumokėti ieškovui nurodyto dydžio draudimo išmoką.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės dėl reikalaujamo atlyginti nuostolio, neįrodė, jog patyrė nuostolių atlygindamas reikalaujamą nuostolio sumą teisėtam pretenzijos reiškėjui, kuris nustatytinas įvertinus CMR konvencijos nuostatas bei aiškinimą, taip pat neįrodė paties reikalaujamo priteisti nuostolio dydžio. Be to, įvykis įvyko dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai, todėl pagal draudimo sutarties nuostatas draudimo išmoka negali būti mokama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 6 905,60 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 707,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad atsakovas formaliai atsisakė sumokėti draudimo išmoką, nukreipdamas į taisyklių 17.5 punkto (skyrius „Nedraudžiamieji įvykiai) nesilaikymą. Anot teismo, vairuotojas sustojo nesaugomoje aikštelėje todėl, kad jam buvo pasibaigęs darbo laikas ir jis privalėjo sustoti pagal Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (toliau – AETR). Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad vairuotojas vairavo 6 valandas, tik atsakovas nurodo, kad 4 valandas nuo 15.00 val. iki 19.00 val. ilsėjosi, o ieškovas nurodo, kad dalyvavo pasikrovime. Teismo nuomone, vairuotojas, kuris dalyvauja pasikrovime, nesiilsi, todėl negalima laikyti, kad jis neviršydamas darbo režimo pagal AETR galėjo dar nuvykti iki saugomos aikštelės, kuri pagal atsakovą buvo apie 55 km nuo tos vietos, kur sustojo vairuotojas P. P.. Taigi byloje nustatyta, kad vairuotojas privalėjo sustoti nesaugomojoje aikštelėje, nes kitaip būtų pažeidęs AETR reikalavimus. Nors atsakovas nurodo, kad žala atsirado dėl draudėjo (ieškovo vairuotojo) tyčios arba didelio neatsargumo, jis, anot teismo, net nedetalizuoja, kaip jis vertina ieškovo veiksmus, kaip tyčinius arba kaip didelį neatsargumą. Teismas nurodė šioje konkrečioje situacijoje nenustatęs ieškovo vairuotojo nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad vairuotojas sustojo automobilių aikštelėje, esančioje Prancūzijoje, patikrino konteinerių užraktus ir įjungęs signalizacijas miegojo automobilyje.

Teismas taip pat nurodė manąs, kad atsakovas nevisapusiškai tyrė aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, bei nedėjo reikiamų pastangų šiam įvykiui ištirti. Taip pat neatsižvelgė į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas dėl krovinio dalies vagystės sumokėjo Daher draudėjui – Sianci Saint Honore 2 000 eurų, yra pagrindas ieškinio reikalavimą patenkinti (Draudimo įstatymo 107 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

2. Teismas netinkamai taikė/netaikė draudimo sutarties nuostatų, be kita ko, draudimo liudijimo priedo Nr. 2 „Nurodymai vairuotojams“ nuostatų, taip pat draudimo teisinius santykius reglamentuojančių normų bei nesivadovavo šiuo klausimu aktualia kasacinio teismo praktika.

3. Ieškovui krovinių tarptautinis pervežimas yra komercinė veikla, todėl jam taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir situacijos įvertinimo reikalavimai. Tinkamam tarptautinio pervežimo sutarčių įvykdymui yra būtinas užsienio kalbų žinojimas, vis dėlto, jeigu ieškovo atstovui nebuvo suprantama nei anglų, nei lenkų kalba, ieškovo atstovas galėjo ir turėjo pasitikslinti/pasiaiškinti CMR važtaraščių 19-ose grafose esančių įrašų reikšmę/vertimą, dėl sąlygos neaiškumo/nesuprantamumo padaryti argumentuotą pastabą/įrašą 17-oje grafoje arba atsisakyti vežti krovinį jam neaiškiomis sąlygomis. Be to, teismo sprendime nemotyvuota, kuo remiantis nustatytos aplinkybės, kad vairuotojas dalyvavo pasikrovime, o ne ilsėjosi, kad nesaugomoje aikštelėje sustojo todėl, kad jam buvo pasibaigęs darbo laikas ir jis privalėjo sustoti pagal AETR. Tai, kad vairuotojas nedalyvavo/neturėjo dalyvauti krovinio krovime, patvirtina ieškovo sudaryta 2012 m. birželio 5 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovui nebuvo numatyti jokie įsipareigojimai dėl krovinio pakrovimo, dalyvavimo pakrovime ir pan. Be to, CMR važtaraščių 17-ose grafose įrašyta vairuotojo pastaba, kad „dėžių suskaičiuoti neįmanoma“, patvirtina, kad vairuotojas krovinio nekrovė, krovinio krovime kitaip nedalyvavo, pakrovimo nestebėjo. Taigi, vairuotojui sustojus ilsėtis nesaugomoje aikštelėje, vairavimo laikas, numatytas AETR, nebuvo pasibaigęs, kadangi vairuotojas tuo metu su 4 valandų pertrauka buvo važiavęs tik 8 valandas. Be to, netoliese – už 54,5 km (33 min. kelio) nuo nesaugomos aikštelės – buvo saugoma transporto priemonių aikštelė, todėl, vadovaujantis krovinio išsaugojimo prioritetu, vežėjas turėjo galimybę tinkamai planuoti darbo ir poilsio laiką, tuo pačiu nepažeisdamas AETR susitarimo reikalavimų. Sustojimas nesaugomoje aikštelėje, netoliese esant saugomai, neabejotinai laikytinas šiurkščiu pažeidimu, kuris pripažįstamas dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Šią apelianto poziciją pagrindžia ir gausi kasacinio teismo praktika.

4. Ieškovas nepateikė duomenų bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra teisėtas pretenzijos reiškėjas/ nuostolį patyręs asmuo. Ieškovo pateiktas dokumentas dėl 2 000 EUR sumokėjimo neatitinka bankinio mokėjimo dokumento turinio. Teismo išvada, kad dėl vagystės Daher patyrė 51 341,08 EUR nuostolių, nepagrįsta nei teismo motyvais, nei byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, teismas, remdamasis draudimo sutartimi, turėjo pritaikyti 10 proc. besąlyginės išskaitos sumą ir šia suma sumažinti iš atsakovo priteistiną draudimo išmoką. Kadangi pirmoji (17 727,05 Lt) yra didesnė už antrąją (6 905,60 Lt), ieškinys vien šiuo pagrindu negalėjo būti patenkintas.

5. Tinkamam ieškovo argumentų dėl draudimo liudijimo priedo Nr. 2 negaliojimo ir atsakovo atsikirtimų įvertinimui yra būtinas draudimo tarpininko UADBB „ALTAS DRAUDIMO BROKERIS“ įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigomis.

6. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė ieškovui visą atstovavimo išlaidų sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Draudžiamojo įvykio faktas nagrinėjamoje byloje yra įrodytas, neabejotinas ir neginčijamas, atsakovas neginčija ir ieškovo civilinės atsakomybės dėl krovinio vagystės pagal CMR konvenciją atsiradimo. Draudimo įstatymas pareigą tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes nustato ne draudėjui (ieškovui), o draudikui (atsakovui).

2. Atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas tik šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudiminės apsaugos aspektu. Sistemiškai aiškinant CK 6.1014 straipsnio 2 dalį ir Draudimo įstatymo 110 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad atsakovas (draudikas), esant dideliam ieškovo (draudėjo) neatsargumui, galėtų būti atleistas nuo atsakomybės tik egzistuojant individualiam atsakovo ir ieškovo susitarimui; šios sąlygos įtvirtinimas draudimo taisyklėse nėra ir negali būti laikomas individualiu draudiko ir draudėjo susitarimu. Taigi atsakovo atsisakymas 2012 m. birželio 8 d. naktį Prancūzijos-Belgijos pasienyje įvykdytą krovinio grobimą pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką remiantis akivaizdžiai individualiai neaptarta Draudimo taisyklių 17.5. p. sąlyga, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Draudžiamojo įvykio aplinkybės skundžiamu sprendimu buvo aiškiai nustatytos: ieškovo vairuotojas dalyvavo krovinio pakrovime, vairuotojo sustojimas Belgijos-Prancūzijos pasienyje esančioje stovėjimo aikštelėje buvo privalomas pagal AETR susitarimą, atsakovo nurodytos aikštelės negalima laikyti šalia esančia. Be to, vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties Priedo Nr. 2 sąlygos ieškovo nesaisto, nes priedas nėra akceptuotas ieškovo.

4. Į bylą pateiktuose CMR važtaraščiuose krovinio siuntėju yra nurodyta bendrovė Daher International, taigi apelianto teiginys, kad ieškovas į nagrinėjamą bylą nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių, jog bendrovė Daher International yra nuostolį patyręs ir reikalavimo teisę turintis asmuo, laikytinas visiškai nepagrįstu. Teismas teisingai įvertino ir ieškovo pateiktus mokėjimo nurodymus Siaci Saint Honore, patvirtinančius, kad ieškovas pastarajai atlygino 6 905,60 Lt žalą. Šiuo atveju draudimo išmoka yra lygi 51 341,08 eurų, todėl būtent šiai sumai yra taikoma besąlyginė išskaita, taigi, nagrinėjamos bylos atveju yra galima tik dalinė išskaita.

5. Draudimo tarpininkas UADBB „Altas draudimo brokeris“ santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo dalyvavo tik įstatymų nustatyta tvarka sudarant draudimo sutartį kaip nepriklausomas draudimo tarpininkas, nagrinėjamos bylos sprendimas neturės jokios įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą neįtraukti jo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

6. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršijančios rekomendacijų 8 punkte nustatytų dydžių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vežėjo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką draudėjui (vežėjui), atlyginusiam trečiajam asmeniui padarytą žalą (jos dalį).

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

Šalių sudarytoje draudimo sutartyje buvo susitarta, kad nedraudžiamuoju, be kita ko, laikomas įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo (draudimo taisyklių 17.5 p.). Draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011), todėl ieškovo argumentas, kad draudėjo didelis neatsargumas negalėjo būti numatytas kaip standartinė sąlyga, o turėjo būti aptartas individualiai, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovo nurodomi CK 6.1014 ir Draudimo įstatymo 110 straipsniai nagrinėjamoje byloje netaikytini, nes jie reglamentuoja atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus, šiuo gi atveju draudėjo didelis neatsargumas yra numatytas kaip nedraudžiamasis įvykis.

Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar vežėjo (vairuotojo) veiksmai, sustojant nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, gali būti kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas.

Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso įstatyme įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

Nors, remiantis CK 6.264 straipsniu, darbdavys pats atsako už savo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo atlyginti nuostolius, patirtus už jį tretiesiems asmenims atlyginant darbuotojo padarytą žalą (DK XVII skyrius). Taigi įvertinęs, ar ieškovo vairuotojo veiksmuose yra didelio neatsargumo požymių, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl jo (vairuotojo) materialiųjų teisių ir pareigų, kas, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija iš esmės nepasisako, kadangi teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kai kurias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad įvykio, kurio metu nesaugomoje aikštelėje buvo pagrobta dalis gabento krovinio, dieną vairuotojas vairavo 6 valandas (dar 4 valandas, anot teismo ir ieškovo, dalyvavo prekių pakrovime, o, apelianto teigimu, ilsėjosi). Pagal AETR 6 straipsnį, kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų, ne dažniau kaip du kartus per savaitę kasdienio vairavimo trukmė gali būti pailginta daugiausia iki 10 valandų. Taigi, vairuotojo sustojimo nesaugomoje aikštelėje metu nustatyta maksimali kasdienio vairavimo trukmė (vairuotojui kelyje praleidus (vairavus) tik 6 valandas) nebuvo viršyta, byloje taip pat nėra duomenų, kad sustojimas buvo būtinas atsižvelgiant į kasdienio/ kassavaitinio poilsio reikalavimus. Be to, AETR 9 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai saugiam eismui keliuose nekeliamas pavojus, ir siekiant sudaryti galimybes transporto priemonei pasiekti stovėjimui tinkamą vietą, vairuotojas gali nukrypti nuo šio susitarimo nuostatų, kad užtikrintų asmenų, pačios transporto priemonės ar ja vežamo krovinio saugumą.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ieškovui, kaip savo srities profesionalui, nuolat užsiimančiam tarptautiniu krovinių pervežimu už atlygį, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, kaip nurodoma teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007), priimdamas vežti krovinį, vežėjas privalo užtikrinti krovinio saugumą, t. y. iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, be kita ko, pasirinkdamas sustojimų vietą ir laiką. Taigi vertindamas ieškovo (vairuotojo) veiksmų atitiktį šiems atidumo ir rūpestingumo standartams (t. y. tai, ar ieškovas (vairuotojas) nebuvo didžiai nerūpestingas sustodamas nakčiai nesaugomoje stovėjimo aikštėje), teismas turėtų įvertinti atsakovo nurodytą aplinkybę, kad už ~ 55 km nuo tos vietos, kur sustojo vairuotojas, yra saugoma stovėjimo aikštelė; kad byloje nėra duomenų, jog sustojimas saugomoje aikštelėje (ir nebūtinai atsakovo nurodytoje), atsižvelgiant į krovinio išsaugojimo principą, apskritai nebuvo įmanomas; kad, nors vairuotojas tvirtino, kad nueidamas miegoti nesaugomoje aikštelėje įjungė signalizaciją, iš jo paaiškinimų matyti, kad ji nesuveikė (b. l. 16-17), todėl spręstina, ar ši signalizacija iš tikrųjų buvo patikima ir pakankama apsaugos priemonė. Tik įvertinęs visas šias faktines aplinkybes teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo kaltės formos.

Atsakovo argumentą, kad byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėjo būti įtrauktas draudimo tarpininkas UADBB „ALTAS DRAUDIMO BROKERIS“, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas (pavyzdžiui, atsakovo nurodomą draudimo sutarties Priedą Nr. 2), bet įvykio kvalifikavimo nedraudžiamuoju; pastarajam nustatyti, aplinkybė, ar ieškovui faktiškai buvo žinomas draudimo sutarties Priedas Nr. 2 (nurodymai vairuotojams sustoti tik saugomose stovėjimo aikštelėse), esminės teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, pirmiausia pats yra atsakingas už krovinio išsaugojimą.

Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminio mokestis (CPK 87 str. 5 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) 59,95 Eur (207 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 173659 per AB SEB banką.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė