Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-511-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
1A-174-511-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
V. Z.
Civilinis ieškovas
I.
Nukentėjusysis
I. B., I.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-174-511/2010Proceso Nr.: 1-77-1-00592-2005-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
NUTARTIS2010 m. balandžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam V. Z.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. B. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. Z. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Priteista iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai I. B. 3500 turtinės, 1500Lt. neturtinės žalos atlyginimui bei iš V. Z. nukentėjusiosios I. B. naudai 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent 2005m. lapkričio mėn. 16d., apie 19 val. 30 min. vairuodamas automobilį „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 30. 300 kilometre, pažeisdamas kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, dėl atliekamų kelio remonto darbų kelio važiuojamosios dalies susiaurėjime išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą nepraleidęs pirmumo teisę turėjusio priešpriešiais važiuojančio A. B. vairuojamo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams O. R. buvo padaryti minkštųjų audinių sumušimai viršugalvyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. R. minkštųjų audinių sumušimai kaktos, krūtinės ląstos ir kairės alkūnės srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui M. L. minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, krūtinės ląstoje ir muštinė žaizda kairės plaštakos II-ro piršto srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojui A. B. padarytas stiprus krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės I-II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-o šonkaulių, kairio raktikaulio lūžiais, nepilnu stuburo atsidalijimu per sąnarinę jungtį tarp kaklo VII-to, krūtinės I-mo slankstelių, kairio plaučio plyšimas, odos nubrozdinimai smakre, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kairio sąnario srityje, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje, dėl ko A. B. mirė įvykio vietoje. Šais savo veiksmais V. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 52, 53 ir 145 p.p. ( nuo 2004-12-24 iki 2006-10-12 galiojusi KET redakcija ) reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d.

V. Z. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendį ir vadovaudamasis LR BPK 312 str. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl to, kad išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Šalies argumentai

V. Z. teigia, kad yra būtina nustatyti padarytus KET pažeidimus, kilusius padarinius ir būtiną tiesioginį priežastinį ryšį tarp padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių, nes teisingas priežastinio ryšio nustatymas yra sąlyga, kuri būtina tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jam inkriminuoti KET pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo motyvuoti, kokia neatsargumo forma jis padarė nusikalstamą veiką.

Apeliantas skunde nurodo, kad artėdamas prie kelio susiaurėjimo ir matydamas priešpriešiais pakankamai toli atvažiuojančios transporto priemonės žibintų šviesas, įvertinęs tiek savo transporto priemonės greitį tiek ir atstumą iki atvažiuojančios transporto priemonės bei KET reikalavimus dėl greičio ribojimo, nenumanė, kad įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą pažeidė kelio ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimą. Šį jo teiginį patvirtina 2007-01-12 autotechninės ekspertizės akto išvados II.5 punktas. Nurodo, kad nenumanė, jog dėl jo veikimo - važiavimo į susiaurėjimą gali atsirasti įstatyme numatyti neigiami padariniai. Dėl to jo veikoje negali būti nusikalstamo pasitikėjimo.

Apeliantas skunde nurodo, kad nei pagal bylos aplinkybes, nei pagal savo asmenines savybes negalėjo ir neturėjo numatyti, kad įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą tuo momentu, kuomet priešpriešiais atvažiuojanti transporto priemonė yra pakankamai toli ir saugiame atstume, per kurį galėjo išvažiuoti iš susiaurėjimo, kelia kitiems pavojų ir tokiu savo veiksmu gali sukelti įstatyme numatytus neigiamus padarinius. Nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas taip pat laikosi pagrindinių KET reikalavimų ir visų pirma - neviršija leistino greičio. Ir priešingai - neturėjo jokio pagrindo manyti, kad šis vairuotojas grubiai pažeisdamas KET reikalavimus beveik dvigubai leistiną greitį viršija. Dėl to teigia, jo veikoje negali būti ir nusikalstamo nerūpestingumo.

Jo kaltę teismas pagrindė tik tuo, kad ekspertas autotechnikas pagrindine sąlyga techniniu požiūriu laikė jo išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą kelio ženklo „priešpriešinio eismo pirmenybė“ galiojimo zonoje. Tačiau tokia išvada galima tik techniniu požiūriu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą būtina nustatyti teisingą priežastinį ryšį tarp veiksmų ir padarinių teisiniu, bet ne techniniu požiūriu.

Kelio ženklas „priešpriešinio eismo pirmenybė“ neuždraudė jam besąlygiškai įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Su jo vairuojamo automobiliu susidūrusio automobilio VW Passat vairuotojas A. B. pažeidė KET reikalavimus dėl greičio ribojimo ir draudimo vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio.

Be to, jis prarado galimybę išvengti eismo įvykio kilimo - nebuvo galimybių pasitraukti dešiniau dėl sustatytų blokų, o A. B. turėjo realias galimybes išvengti šio eismo įvykio tiek sustabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, tiek ir prasilenkdamas su jo vairuojama transporto priemone jam pasukus dešiniau į būtent tam tikslui specialiai įrengtą gruntinį važiuojamosios kelio dalies praplatėjimą. Nestabdydamas savo vairuojamos transporto priemonės ir neapvažiuodamas kliūties, kuomet tikrai matė jo vairuojamos transporto priemonės žibintų šviesas ir nesukeldamas jokio pavojaus kitiems galėjo taip pasielgti, A. B. akivaizdžiai pažeidė ir KET 172 p., 173 p. reikalavimus. Būtent šie A. B. padaryti KET pažeidimai, siejant juos su KET 68 p. ir kelio ženklo 329 „ribotas greitis“ reikalavimų pažeidimais ir buvo pagrindinė sąlyga teisiniu požiūriu eismo įvykiui kilti, o jo, apelianto veiksmai - įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą duotoje kelio situacijoje, kuomet buvo į tą juostą nukreipiantis kelio ženklas dėl vykdytų kelio remonto darbų, nesant arti atvažiuojančios transporto priemonės, kuriai galėjo sutrukdyti, nepažeidė KET reikalavimų, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d., sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė I. B. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-01-08 nuosprendį ir vadovaudamasi LR BPK 312 str. 1 ir 3 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 ir 4 p. prašo jį pakeisti dalyje dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tenkinti civilinį ieškinį, taip pat panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad neginčija, jog jos sutuoktinis A. B. yra kažkiek kaltas dėl eismo įvykio, tačiau visiškai nesutinka, kad jo kaltė didesnė nei V. Z.. Byloje neginčytinai įrodyta, jog būtent V. Z. elgėsi neapdairiai, lengvabūdiškai, nesilaikė kelio ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų, t.y. nesustabdė vairuojamo automobilio prie kelio ženklo 147 „Posūkio kryptis į kairę“, taip įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir neduodamas kelio priešinga kryptimi prie kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo artėjančiai A. B. vairuojamai transporto priemonei. Visa tai ir buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui.

Todėl, teigia, jai yra nesuprantama, kodėl iš jos prašytos priteisti turtinės 8026,09 Lt žalos, buvo priteista tik 3500 Lt. Nurodo, kad proporcijų skirtumai teismo nuosprendyje nemotyvuojami.

Pagal LR CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra žmogaus fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad su savo vyru A. B. susituokė 2005 m., jų bendras vaikas - sūnus A. B. gimė 2006 m., t.y. jau žuvus vyrui, sūnų augina viena. Žuvus vyrui, ji patyrė nepamatuojamai didelę nuoskaudą prarasdama mylimą žmogų ir šeimos maitintoją. Ir dabar yra labai sukrėsta, jaučiasi vieniša.

Apeliantė skunde teigia, kad nuosprendyje nurodyta, jog V. Z. kaltu neprisipažino, tačiau taip pat nuosprendyje nurodoma, kad nors savo kaltės faktiškai nepripažįsta dėl įrodymų vertinimo, tačiau sąžiningai nurodo eismo įvykio aplinkybes ir gailisi dėl įvykusio autoįvykio ir sukeltų padarinių, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Apeliantė mano, kad tokie teismo teiginiai visiškai iškreipia LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės prasmę, be to, teigia, kad V. Z. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neparodė galėjimosi, jos neatsiprašė, kaltino tik jos sutuoktinį. Tokie veiksmai negali būti pripažinti lengvinantys V. Z. atsakomybę.

Taip pat byloje yra gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. atsikirtimas į apeliacinį skundą, kuriame I. B. prašo V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010-01-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį, nurodo, kad nesutinka su jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad V. Z. pripažintas kaltu pagrįstai. Teigia, kad jis padarė neatsargų, o jos atžvilgiu sunkų nusikaltimą, dėl kurio visiškai nesigailėjo ir, netgi priešingai, kaltino žuvusį jos sutuoktinį A. B.. Nurodo, kad su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka, nes jie neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Teigia, kad V. Z. neprisipažinimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos taktika. Teigia, byloje neginčytinai įrodyta, jog būtent V. Z. elgėsi neapdairiai, lengvabūdiškai, nesilaikė kelio ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų, t.y. nesustabdė vairuojamo automobilio prie kelio ženklo 147 „Posūkio kryptis į kairę“, taip įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir neduodamas kelio priešinga kryptimi prie kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo artėjančiai A. B. vairuojamai transporto priemonei. Visa tai ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Todėl ekspertų autotechnikų išvados yra visiškai teisingos. Šios ekspertų išvados teismo posėdžio metu tik buvo patvirtintos ir pagrįstos kitais įrodymais. Teiginiai ką galėjo ar turėjo padaryti A. B. paneigti byloje surinktais įrodymais.

Dėl nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir V. Z. pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

BK 281 str. 5 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, jeigu dėl jų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Byloje nustatyta, ką pripažįsta ir apeliantas, jog jam įvažiuojant į kelio susiaurėjimą, iš priešingos pusės artėjo A. B. vairuojamas automobilis. Eismo įvykio apžiūros protokolo bei kitų nuosprendyje aptartų įrodymų visuma nustatyta, jog V. Z. ir A. B. vairuojamų automobilių susidūrimas įvyko kelio susiaurėjimo zonoje, V. Z. automobilio judėjimo kryptimi priešpriešinio eismo juostoje. Prieš įvažiavimą į kelio susiaurėjimą iš V. Z. pusės buvo kelio ženklas 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, iš A. B. pusės – kelio ženklas 206 „Pirmenybė priešpriešinio eismo atžvilgiu”, ko apeliantas taip pat neginčija. Iš to akivaizdžiai seka, jog pirmenybę pravažiuoti kelio susiaurėjimo ruožu turėjo A. B. vairuojamas automobilis, o V. Z., prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, turėjo tinkamai įvertinti situaciją ir laikydamasis visų būtinų atsargumo priemonių, A. B. vairuojamą automobilį privalėjo praleisti, nesudarydamas kliūties šiam automobiliui pravažiuoti, tačiau V. Z. šių reikalavimų nesilaikė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 52, 53 ir 145 p. ( nuo 2004-12-24 iki 2006-10-12 galiojusi KET redakcija ) reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ įvykio metu nedraudė apeliantui V. Z. įvažiuoti į susiaurėjimą. Šis ženklas savaime neuždraudžia eismo, tačiau šio ženklo esmė yra ta, jog įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą, vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2007-01-12 ekspertizės akto išvadų matyti, jog dėl kelio remonto važiavimui buvo likusi laisva 3.9 m kelio asfaltuota dalis ir ji dar labiau susiaurinta dėl paguldytų gelžbetoninių blokų. Ši kelio dalis buvo aiškiai nepakankama saugiai prasilenkti V. Z. ir A. B. vairuojamiems automobiliams, kurių pločiai 1.80 m ir 1.70 m. Todėl V. Z., prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą kelio susiaurėjime, V. B. vairuojamą automobilį privalėjo praleisti.

V. Z. skundo argumentas, jog išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą jis vykdė nukreipiančiojo ženklo reikalavimus, nepagrįstas. Iš eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad jokio nukreipiančiojo ženklo ties eismo įvykio vieta nebuvo. Iš abiejų kelio susiaurėjimo pusių buvę įspėjamieji ženklai 146 ir 147, “Posūkio kryptis”, įspėjo apie važiavimo kryptį kelio susiaurėjimu remonto vietoje.

Tai, kad ties įvykio vieta A. B. važiavimo kryptimi šalia kelio juostos buvo padarytas laikinas gruntinis praplatinimas, V. Z. padarytų pažeidimų esmės nekeičia, nes prieš šį praplatinimą jokių nukreipiančiųjų ar nurodomųjų ženklų apie naujų eismo juostų pradžią bei eismą jose nebuvo. Ties kelio susiaurėjimu buvo viena, be to, susiaurinta eismo juosta, kuri V. Z. automobiliui buvo priešingoje pusėje pagal jo eismo kryptį. Tuo tarpu, priešais atvažiuojančio automobilio priverstinis nuvažiavimas nuo asfaltuotos savo eismo juostos, dešiniau į gruntinį praplatinimą, kad šalia sutilptų abu automobiliai, būtų eismo apsunkinimas. Kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ įvažiuoti į siaurą kelio ruožą, jei tai apsunkintų priešpriešinį eismą, draudžia.

Skunde nurodomos aplinkybės, jog A. B. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio bei žymiai viršijo toje vietoje leistiną greitį, nesiėmė reikiamų priemonių eismo įvykiui išvengti, V. Z. neatleido nuo pareigos vykdyti KET reikalavimus kelio susiaurėjime išvažiuojant į priešingo eismo juostą praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį, nes šie reikalavimai nesiejami su iš priekio atvažiuojančio automobilio greičiu, vairuotojo savybėmis, būkle ar veiksmais.

Šiuo autoįvykiu buvo sukeltos pasekmės, numatytos BK 281 str. 5d. - byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog šio autoįvykio metu žuvo A. B., be to buvo sužaloti O. R., M. R., M. L.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tiek apelianto V. Z., tiek eismo įvykio metu žuvusio A. B. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Kolegijos nuomone, jų abiejų padaryti KET pažeidimai buvo būtini eismo įvykiui ir padariniams kilti.

Jei V. Z. būtų laikęsis KET 52 p. reikalavimo vadovautis kelio ženklais, konkrečiai ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, bei susiaurėjime prieš išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą pagal 145 p. reikalavimą būtų davęs kelią A. B. vairuojamam automobiliui, susidūrimas kelio susiaurėjimo vietoje nebūtų įvykęs.

Jei A. B., kuris susidūrimo metu važiavo apie 90 km/ val. greičiu, pagal KET 172 p. reikalavimus būtų laikęsis toje vietoje leistino greičio – 50 km/ val., esant kelio ženklui 329 „Ribotas greitis“, eismo įvykis kelio susiaurėjimo vietoje taip pat nebūtų įvykęs, nes automobiliai būtų prasilenkę, ką patvirtina 2007-01-12 teismo ekspertizės akto išvada.

Be to, jei A. B. būtų laikęsis KET 173 str. reikalavimo - savalaikiai būtų ėmęsis priemonių įvykiui išvengti ar pasekmėms sumažinti - pamatęs kliūtį savo eismo juostoje (V. Z. automobilį), būtų laiku stabdęs ar pasitraukęs dešiniau savo judėjimo juostos į laikiną gruntinį kelio ruožą, o tą padaryti akivaizdžiai apsunkino A. B. 2,35 etilo alkoholio promilės girtumas įvykio metu, autoįvykis taip pat nebūtų įvykęs, ką patvirtina 2007-01-12 ekspertizės akto išvados bei įvykio vietos apžiūros duomenys.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog įvažiuodamas į susiaurėjimą, eismo įvykio padarinių pagal eismo situaciją ir savo asmenines savybes jis neturėjo ir neprivalėjo numatyti, dėl įsitikinimo, kad atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas neviršija leistino greičio. Šie argumentai nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog matomumas ties įvykio vieta priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui pamatyti - daugiau nei 600 metrų - buvo pakankamas. Iš 2008-11-20 eksperimento protokolo matyti, jog įvykio vietoje atlikus eksperimentą sąlygomis, analogiškomis įvykio metu, matyti, jog V. Z. nuo kelio ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ pamatė atvažiuojančio iš priekio automobilio žibintus šiam automobiliui esant 647,8 m atstumu, statistas pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį tuomet, kuomet nuo paminėto kelio ženklo automobilis buvo 651,3 m atstumu (t.2., b.l. 136-144). Todėl akivaizdu, jog V. Z., turėdamas teisę vairuoti automobilį, atitikdamas tam keliamus reikalavimus, be to, dirbdamas vairuotoju ir turėdamas virš 30 metų automobilio vairavimo praktiką, prieš įvažiuodamas į susiaurėjimą, turėjo galimybę iš pakankamai didelio atstumo matyti priešpriešiais už kelio susiaurėjimo atvažiuojantį automobilį, įvertinti šio automobilio greitį bei savo galimybes pravažiuoti susiaurėjimą, taip, kad nebūtų sudaryta kliūtis priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, jei tik būtų buvęs pakankamai dėmesingas ir atsargus.

Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, jog net ir tuo atveju, jei A. B. vairuojamas automobilis toje vietoje būtų važiavęs ne 90 km/val., o leistinu maksimaliu 50 km/val. greičiu, V. Z. važiuojant ekspertų nustatytu 26 km/h greičiu, jo vairuojamo automobilio Toyota Previa išvažiavimo iš kelio susiaurėjimo ruožo momentu A. B. vairuojamas automobilis VW Passat priekyje būtų buvęs tik apie 16.6 m atstumu, ką patvirtina 2007-01-12 teismo ekspertizės akto išvada. Kolegijos nuomone, įvertinus buvusias eismo sąlygas - tamsų paros metą, įvairias kliūtis, susijusias su kelio remontu, bei tai, kad įvažiuojant į susiaurėjimą priekyje V. Z. automobilio ta pačia kryptimi ( V. Z. parodymais 15-20 m atstumu) važiavo sunkvežimis, kuris akivaizdu, įvažiavus į susiaurėjimą, ribojo tiek matomumo sąlygas, tiek V. Z. galimybę greičiau atlaisvinti kelią priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui, tai būtų labai rizikingas atstumas dviems priešpriešiais važiuojantiems automobiliams prasilenkti. Kolegija pastebi, jog tamsiu paros metu įvertinti atstumus tarp automobilių, situaciją kelyje yra ypač sunku, todėl vairuotojas, kurį kelio ženklai įpareigoja suteikti pirmumą kitiems eismo dalyviams, turi būti ypač dėmesingas ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, o jei reikia ir sustoti, kad užtikrintai nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui.

Nors V. Z. tyrimo eigoje ir teismo posėdyje apie atstumą, iš kurio pamatė A. B. automobilį, aiškino nenuosekliai: teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė jog iš priekio atvažiuoja automobilis su šviesomis, matomumas buvo geras, prieš įvažiuojant į kelio susiaurėjimą matėsi, kad vyksta kelio darbai, prieš įvažiuojant į kelio susiaurėjimą mašina buvo toli ( t. 3, b.l. 116-126), tyrimo metu 2006-01-30 V. Z. paaiškino, kad A. B. vairuojamo automobilio žibintų šviesas jis pamatė būdamas prieš ženklus „Priešpriešinio eismo pirmenybė“, „Posūkio kryptis į kairę“, 2006-08-17 paaiškino, kad prieš įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą matė automobilį apie 200 metrų atstumu (t. 1., b.l.94-96, 115-116), 2009-03-19 V. Z. - kad matė apie 500-600 metrų atstumu( t. 3., b.l. 9-10), tačiau bet kuriuo atveju iš V. Z. parodymų matyti, jog jam privažiuojant kelio ženklus „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir kelio susiaurėjimą A. B. automobilį jis matė, ką patvirtina ir nukentėjusiojo M. R. parodymai. Taigi, V. Z. tamsiu paros metu minėtoje vietoje išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, matydamas priešpriešiais atvažiuojančio A. B. automobilio šviesas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių - neįvertino atvažiuojančio automobilio greičio, atstumų, tos aplinkybės, kad priekyje važiuoja sunkvežimis ir svarbiausia - ar atsižvelgus į visa tai jis pats suspės grįžti į savo eismo juostą, nesudarydamas kliūties A. B.. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nepaisant didesnio už leistiną greičio, A. B. automobilis kelyje ties susiaurėjimu neatsirado netikėtai - buvo matomas pakankamai dideliu maždaug 600 m atstumu, todėl prieš išvažiuodamas į kelio susiaurėjimą V. Z. turėjo galimybę įvertinti eismo situaciją, taigi, galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau, to nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes tą numatyti galėjo ir turėjo. Todėl šią veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Dėl nukentėjusiosios I. B. apeliacinio skundo.

Skundas atmestinas.

Teismas priteisė iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiosios I. B. naudai 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš V. Z. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taigi iš viso 3500 Lt turtinės ir 16500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantė I. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jos prašytų priteisti 8026,09 Lt turtinės bei 80 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumų sumažinimu. Apeliantės nuomone, pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo V. Z. veiksmai. V. Z. nesigailėjo dėl įvykusio, jos neatsiprašė.

Pirmos instancijos teismas, sumažindamas I. B. prašomos priteisti žalos atlygintiną dydį, atsižvelgė į sunkias ir nepataisomas pasekmes - dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiajai artimas žmogus. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl šio eismo įvykio nukentėjusioji I. B. patyrė didelę nuoskaudą ir sunkius išgyvenimus, prarado artimą žmogų ir šeimos maitintoją, vienai jai sunku auginti jau po sutuoktinio mirties gimusį sūnų. Nuosprendyje teisingai aptarta, jog V. Z. veika yra priežastiniame ryšyje su A. B. mirtimi, taigi ir minėtomis pasekmėmis – eismo įvykyje žuvusiajam artimo žmogaus išgyvenimais ir nepatogumais.

Tais atvejais, kai neturtinė žala, susijusi su žmogaus mirtimi, padaroma dėl neatsargumo, teismų praktikoje jos dydis nustatomas žymiai mažesnis, nei tyčinio gyvybės atėmimo atveju, taip pat žymiai mažesnis, nei tais atvejais, kai eismo įvykį, sukėlusį mirtį padaro neblaivus vairuotojas. Tačiau konkreti žalos atlyginimo suma nustatoma atsižvelgus į konkrečių toje byloje aplinkybių visumą.

Šiuo atveju teismas nuosprendyje padarė pagrįstas išvadas, jog pasekmės atsirado ne tik dėl V. Z., bet ir dėl paties A. B. veiksmų: A. B. žymiai viršijo leistiną toje kelio vietoje greitį, tai kartu su V. Z. padarytais KET pažeidimais buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, nes eliminavus kurio nors vieno vairuotojų padarytus pažeidimus, įvykis nebūtų kilęs. Todėl nesutiktina su skundo argumentu, jog pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo tik V. Z. veiksmai. Be to, A. B. automobilį vairavo net 2,32 etilo alkoholio promilės girtumo, o tai aiškiai buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Todėl konstatuotina, jog žalai, susijusiai su A. B. mirtimi atsirasti, žymia dalimi prisidėjo paties žuvusiojo didelis neatsargumas. Tai sudaro pagrindą mažinti priteistiną tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, nes CK 6.282 str. 2 d. numato, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti net iš viso atmestas.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai dėl autoįvykio yra ir kaltinamojo ir žuvusiojo kaltė, žalos atlyginimo suma yra mažinama žymiai (Nr. 2K-465/2008, Nr. 2K-127/2010).

Šiuo atveju V. Z. kaltė pasireiškia nusikalstamu nerūpestingumu. Paties A. B. padaryti KET pažeidimai labai šiurkštūs, o automobilio vairavimas girto asmens, jau pats savaime jau yra labai pavojingas pažeidimas. Šis A. B. padarytas pažeidimas kilusių pasekmių atžvilgiu yra neatsargus, tačiau padarytas sąmoningai. Be to, šiuo atveju A. B. pažeidimai yra priežastiniame ryšyje ne tik su paties A. B. mirtimi, bet taip pat dalinai ir su tuo, jog sužalojimus eismo įvykyje patyrė ir atsakovas V. Z.. Kolegijos nuomone ši aplinkybė sprendžiant dėl V. Z. civilinės atsakomybės ir nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat turi reikšmę.

Nors apeliantė nesutinka, jog teismas nustatė V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailėjosi, tačiau iš nuosprendžio matyti, jog ši aplinkybė teismui nustatant priteistinos žalos dydį įtakos neturėjo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis visuma šių kriterijų, paties žuvusiojo A. B. pažeidimų įtaką žalos kilimui, pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį. Didinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. Z. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Algirdas GaputisEvaldas Vanagas