Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų priteisti kompensaciją už autorių teisių pažeidimą: iš UAB ,,Rotas“ – 38 000 Eur; UAB „Kalbų erdvė“ – 38 000 Eur; J. A. IĮ – 10 000 Eur; IĮ „Knygeta“ – 1 000 Eur, taip pat 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007 m. sausio 1 d. ir 2008 m. vasario 20 d. sutarčių memorandumus, sudarytus tarp A. C.‘s Easyway (International) Limited ir UAB „Lengvas būdas“, UAB „Lengvas būdas“ buvo suteikta išskirtinė teisė šių sutarčių galiojimo terminu spausdinti, perspausdinti, išleisti ir pardavinėti A. C.‘s Easyway to Stop Smoking by A. C. (liet. „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir A. C.‘s Easyway to Lose Weight by A. C. (liet. „Lengvas būdas sulieknėti“) visose mažmeninėse rinkose knygos pavidalu lietuvių kalba visose šalyse, kur taikomos autorinės teisės, todėl ieškovas, šių kūrinių atžvilgiu, yra išimtinių licencijų licenciatas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) prasme bei šio įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektas, galintis reikalauti kompensacijos už autorinių teisių pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendyje J. A. baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ginčo knygos 2008 m. buvo leidžiamos UAB „Presvika“, o pagal atitinkamas UAB „Presvika“ sudarytas spaudos paslaugų sutartis, spausdinamos UAB „Standartų spaustuvė“ ir UAB „AJS spaustuvė“. Remiantis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, šių knygų originalai buvo spausdinami ir tiekiami Lietuvos knygynams tik iš minėtų spaustuvių sandėlių. 2010 m. kovo 17 d. įtarus, kad su J. A. susijusiuose Lietuvos knygynuose prekiaujama galimai neteisėtomis kopijomis, ieškovas pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 straipsnį. Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas. Nuosprendžiu J. A. buvo išteisintas, o civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog būtent J. A., kaip fizinis asmuo, padarė nusikalstamą veiką, pabrėžė, kad knygos buvo rastos ir paimtos iš įmonių, t. y. IĮ „Knygeta“, UAB „Rotas“, UAB „Kalbų erdvė“ ir J. A. IĮ, kuriose knygos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o ne pats J. A. asmeniškai laikė jas. Taip pat nurodė, kad IĮ „Knygeta“ valdomo knygyno patalpose pagal kratos protokolus ir ekspertizės aktus buvo rasta 10 knygų A. C. „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“ neteisėtų kopijų ir jos, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalo būti sunaikintos. Šis teismo sprendimas priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadomis bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.ATGTĮ 77 straipsnyje 1 dalyje nurodoma, kad išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą. Šios dalies 7 punkte nurodoma, kad kreipiantis į teismą galima reikalauti sumokėti kompensaciją, įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad vietoje faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) už autorių teisių pažeidimą, atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas. Kaip ir kiekvienu atveju civilinei atsakomybei kilti būtini tam tikri pagrindai, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Ieškovas, įvertinęs atsakovo IĮ „Knygeta“ su atsiliepimu į ieškinį pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., atsakovas IĮ „Knygeta“, iš kito atsakovo UAB „Rotas“ gavo 80 knygų, iš kurių esą parduotos tik 4 knygos, 66 knygos esą buvo grąžintos, 10 knygų, t. y. 3 vnt. knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 7 vnt. „Lengvas būdas sulieknėti“ paimtos kratų metu, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad prekyba neteisėtomis knygų kopijomis atsakovo knygyne vyko mažiausiai 6 su puse mėnesio. Tačiau iš IĮ „Knygeta“ pateiktų įrodymų neįmanoma patikrinti, ar tikrai buvo gauta tik 80 knygų (o ne daugiau), ar tikrai parduotos tik 4 knygos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui padarytos žalos dydžio tiksliai nustatyti yra neįmanoma, tačiau įvertinus, kad atsakovas IĮ „Knygeta“ iš esmės pagrindė, jog šias neteisėtas kopijas gavo iš kito atsakovo, t. y. UAB „Rotas“, ieškovas mano esant teisingo, protingo ir sąžiningo pagrindo prašyti adekvačios padaryto pažeidimo mastui ir trukmei sumos, t. y. 1 000 Eur kompensacijos. Ieškovo nuomone, ši kompensacija, atsižvelgus į atsakovo antraeilį vaidmenį (lyginant su atsakovu UAB „Rotas“) platinant neteisėtas kopijas, laiką, kada galėjo būti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos, ieškovui sukeltus neigiamus padarinius, bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta. Įvertinęs atsakovo J. A. IĮ su atsiliepimu į ieškinį pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės 21 d., atsakovas IĮ „Knygeta“ iš kito atsakovo UAB „Rotas“ gavo 100 knygų, iš kurių esą parduotos tik 3 knygos, o likusios paimtos kratų metu, ieškovas darė prielaidą, kad prekyba neteisėtomis knygų kopijomis atsakovo IĮ „Knygeta“ knygyne vyko mažiausiai 6 su puse mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui padarytos žalos dydžio tiksliai nustatyti yra neįmanoma, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas J. A. individuali įmonė iš esmės pagrindė, jog šias neteisėtas kopijas gavo iš kito atsakovo, t. y. UAB „Rotas“, ieškovas mano esant teisinga, protinga ir sąžininga prašyti adekvačios padaryto pažeidimo mastui ir trukmei sumos, t. y. 10 000 Eur kompensacijos. Ieškovo nuomone, ši kompensacija, atsižvelgus į atsakovo antraeilį vaidmenį (lyginant su atsakovu UAB „Rotas“) platinant neteisėtas kopijas, laiką, kada galėjo būti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos, ieškovui sukeltus neigiamus padarinius, bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta. Iš atsakovų UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, ieškovo nuomone, turėtų būti priteista maksimali kompensacija, t. y. po 38 000 Eur. Ieškovas neturi duomenų kiek tiksliai atsakovai per savo knygynus pardavė neteisėtų knygų kopijų bei už kokią kainą. Vien kratų metu atsakovams priklausančiuose knygynuose buvo rasta ir paimta daugiau nei 730 neteisėtų knygų kopijų. Kadangi atsakovai neteisėtai sudarė tokius buhalterinius dokumentus, kad dėl prekybos neteisėtomis knygų kopijomis nebūtų fiksuojamas buhalterinis knygų perviršis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės neįmanoma nustatyti ieškovui padarytos žalos dydžio, ieškovas neturi kitų galimybių apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kaip tik prašant priteisti įstatymo nustatyto maksimalaus dydžio kompensaciją. Ieškovo nuomone, ši kompensacija, atsižvelgus į atsakovo kaltės formą (tyčia), laiką, kada galėjo būti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos (daugiau nei 2 metai), padarinius, didelį mastą bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta. Atsakovų kaltę pagrindžia teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės.Atsakovas UAB „Rotas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad reiškiamus reikalavimus ieškovas grindžia 2007 m. sausio 1 d. ir 2008 m. vasario 20 d. sutartimis, iš kurių ir kildina savo reikalavimo teisę šioje civilinėje byloje. Ieškovo teigimu, minėtomis sutartimis autoriaus teisių į turėtojas A. C.‘s Easyway (International) Limited suteikė jam išskirtinę teisę šių sutarčių galiojimo metu spausdinti, perspausdinti, išleisti ir pardavinėti nurodytus kūrinius visose mažmeninėse rinkose knygos pavidalu, lietuvių kalba, visose šalyse, kur taikomos autorinės teisės. Sutarčių 1 punktas numato (citata iš vertimo), kad „šios Sutarties trukmė (nebent dėl kituose sutarties punktuose nurodomų priežasčių sutartis būtų nutraukta prieš terminą) 3 metai nuo šios Sutarties sudarymo dienos“. Tokiu būdu, ieškovo ir A. C.‘s Easyway (International) Limited 2007 m. sausio 1 d. sudaryta sutartis (dėl knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“) pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., o 2008 m. vasario 20 d. sutartis (dėl knygos „Lengvas būdas sulieknėti“) – 2011 m. vasario 20 d. Kartu su šiomis sutartimis pasibaigė ir ieškovo teisės, įgytos jų pagrindu, įskaitant ir teisę savo atžvilgiu reikalauti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto tariamai pažeistų teisių gynimo būdo; Sutarčių 10 punktas numato, jei leidėjas nutaria nupiginti ir išparduoti darbo tiražo likutį, teisės automatiškai atitenka savininkui. Jei leidėjas daro tiražo likučių išpardavimą, jis pirmiausia turėtų būti pasiūlytas savininkui. Ginčo atveju, ieškinyje nurodytas A. C. knygas ieškovas UAB „Lengvas būdas“ pirkėjui UAB „Kalbų erdvė“ pardavė už 15 Lt (be PVM) kainą, kai tuo tarpu iki tol didmeninė šių knygų pardavimo kaina buvo 20 Lt (be PVM). Taigi, kadangi ieškovas knygas pardavė nupigintomis kainomis (25% pigiau), todėl, vadovaujantis sutarčių 10 punktu, ieškovas neteko visų savo teisių (UAB „Kalbų erdvė“ parduotų knygų atžvilgiu) pagal šias sutartis ir tos teisės perėjo A. C. Easyway (International) Limited. 2009 m. rugsėjo 9 d. atsakovas UAB „Rotas“ iš UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo 1 500 vienetų A. C. knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 2 000 vienetų A. C. knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių. Visą šį knygų kiekį UAB „Kalbų erdvė“ buvo įsigijusi iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ tą pačią dieną išrašyto dokumento pagrindu. Iš viso UAB „Kalbų erdvė“ iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ buvo įsigijusi 1 612 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių (kurių 1 500 pardavė atsakovui UAB „Rotas“) ir 2 101 vienetą knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių (kurių 2 000 pardavė atsakovui). UAB „Kalbų erdvė“ parduotas knygas ieškovas UAB „Lengvas būdas“ susigrąžino iš šiuo metu likviduotos dėl bankroto UAB „Respublikinis knygų centras“. Likviduotai UAB „Respublikinis knygynų centras“ minėtas knygas ieškovas UAB „Lengvas būdas“ tiekė konsignacijos pagrindais, pagal 2008 m. gegužės 20 d. sudarytą leidinių tiekimo sutartį Nr. 2008/02/28; bankrutuojančios UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto procese visus šios bendrovės valdomus knygynus perėmė UAB „Kalbų erdvė“ ir atsakovas UAB „Rotas“, kurie iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ nupirko ir atitinkamą, perimtuose knygynuose turėjusių būti, knygų dalį. Nupirkusi iš ieškovo visą UAB „Respublikinis knygų centras“ disponuojamą knygų likutį, UAB „Kalbų erdvė“ sau pasiliko tik tą dalį, kuri faktiškai turėjo būti laikoma jai atitenkančiuose UAB „Respublikinis knygų centras“ knygynuose. Tuo tarpu atsakovui UAB „Rotas“ buvo parduotas tas knygų kiekis (1 500 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių ir 2 000 vienetų knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių), kuris faktiškai turėjo būti laikomas būtent atsakovui atitenkančiuose knygynuose. 2009 metų pabaigoje, atlikus metinę inventorizaciją paaiškėjo, kad atsakovo UAB „Rotas“ knygynuose nėra tokio knygų kiekio, kokį jis PVM sąskaitos-faktūros pagrindu įsigijo iš UAB „Kalbų erdvė“. Vietoje įsigytų 1 500 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių buvo rasta tik 820 vienetų, o vietoje 2 000 vienetų knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių – 712 vienetų. Dėl to atsakovas pateikė UAB „Kalbų erdvė“ debetinį dokumentą dėl kainos, sumokėtos už trūkstamą knygų kiekį, grąžinimo. 2010 m. gegužės 21 d. į atsakovui UAB „Rotas“ priklausančius knygynus atvykę policijos pareigūnai paėmė visus juose esančius knygų egzempliorius (paimti 353 vienetai knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 236 vienetai knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių). Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis specialistų išvadomis, buvo nustatyta, kad 332 vienetai (iš kratos metu paimtų 353) knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzemplioriai bei 208 vienetai (iš kratos metu paimtų 236) knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių neatitinka tyrimui ieškovo pateikto lyginamojo atitinkamos knygos pavyzdžio. Vilniaus miesto teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-891/2015 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš atsakovo UAB „Rotas“ kratos metu paimtus knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorius (kurie specialistų buvo pripažinti neatitinkantys lyginamojo pavyzdžio) teismas nusprendė sunaikinti. Nurodė, jog visus A. C. knygų egzempliorius atsakovas UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo tiesiogiai iš UAB „Lengvas būdas“ ir būtent atsakovas buvo šių knygų savininkas ir pardavėjas. Prieš šias knygas parduodant UAB „Kalbų erdvė“, jas ieškovas UAB „Lengvas būdas“ tiekė likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“, vėliau neparduotas knygas susigrąžino ir pardavė UAB „Kalbų erdvė“, kuri dalį jų iš karto perleido atsakovui. Visas ieškinyje nurodytas knygas atsakovas UAB „Rotas“ įgijo sandorių pagrindu, knygos buvo tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Įsiteisėjusiu išteisinamuoju teismo nuosprendžiu dalį paties ieškovo UAB „Lengvas būdas“ parduotų knygų buvo nuspręsta sunaikinti, kaip neteisėtas kopijas. Ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio materialinį reikalavimą, turėtų nurodyti konkrečias aplinkybes, objektyviai pateisinančias galimybės reikalauti patirtos turtinės žalos (nuostolių) priteisimo nebuvimą, ir kito pažeistų teisių gynimo būdo – kompensacijos priteisimo, pasirinkimą. Kadangi šių reikšmingų aplinkybių ieškovas nepagrindė, todėl reikalavimas ginti teises ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu būdu yra nepagrįstas. Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų objektyviai teigti, jog kratos metu iš atsakovo knygynų paimtos knygos buvo naudojamos be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo. Teigdamas, kad atsakovo knygynuose laikytos ir platintos knygos buvo neteisėtos, ieškovas turėjo įrodyti, kad knygos buvo naudojamos be atitinkamų leidimų. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, tai nebuvo tiriama ir įrodinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje išvados apie knygų kopijų neteisėtumą buvo padarytos tik remiantis faktu, jog knygos buvo atspausdintos ne ieškovo nurodytose spaustuvėse. Juo labiau, kad knygų laikymas nėra ATGTĮ 15 straipsnio ginama turtinė autoriaus teisė. Atsakovas pripažįsta, kad 540 vienetų knygų, kurios kratos metu buvo paimtos iš jo knygynų ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuspręstos sunaikinti, buvo laikomos bendrovei priklausančiuose knygynuose ir juose buvo platinamos. Tačiau atkreipė dėmesį, kad visos šios knygos buvo įgytos iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“, atsakovas nelaikė ir neprekiavo jokių kitų knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“, gautų iš kitų šaltinių. Parduodamas prekes ieškovas privalėjo užtikrinti, kad jo prekė atitiks teisės aktų reikalavimus ir nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių. Juo labiau, kad ir 2008 m. gegužės 20 d. leidinių tiekimo Sutarties Nr. 2008/02/28 2.5. punktu ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad parduodamos prekės nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių (įskaitant autorių teises) bei kitų norminiais teisės aktais nustatytų reikalavimų. Taigi atsakovas neturėjo objektyvių galimybių įtarti kokio nors knygų neteisėtumo, todėl iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ įsigytas knygas laikė ir platino preziumuodamas jų teisėtumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrindė atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo (laikytų ir platintų knygų neteisėtumo). Pasisakydamas dėl žalos, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad nėra galimybės nustatyti jam padarytos žalos dydžio, todėl priteistina maksimali 38 000 Eur dydžio kompensacija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pardavęs bent vieną A. C. knygos egzempliorių, kuris būtų laikytinas neteisėtu, t. y. naudojamu be autoriaus sutikimo. Minėtas knygas iš ieškovo atsakovas įsigijo 2009 m. rugsėjo 9 d., o 2010 m. gegužės 21 d. visos turimos knygos buvo kratos metu paimtos policijos pareigūnų. Taigi iš ieškovo įgytas knygas atsakovas savo knygynuose platino 8 mėnesius, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ieškinyje kalbama apie 2 metų laikotarpį. Atsakovui nesuvokiami ieškinyje išdėstyti teiginiai apie buhalterinių dokumentų sudarymo neteisėtumą. Paties ieškovo iniciatyva baudžiamojoje byloje buvo atliktas atsakovo buhalterinės apskaitos tyrimas, kurio rezultate specialistas konstatavo, kad ginčo knygų įsigijimas ir realizavimas atsakovo apskaitoje atvaizduotas tinkamai, teisingai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Buvo nustatyta, kad atsakovo įsigytų, apskaitytų ir realizuotų prekių kiekis atitinka, o prekių perviršio nėra. Nors ieškovas ir teigia, kad jis negali nustatyti padarytos žalos dydžio, tačiau baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė konkrečios 27 328 Lt (7 914,74 Eur) dydžio žalos atlyginimo, kurią apskaičiavo pagal ikiteisminio tyrimo metu iš knygynų paimtų knygų kiekį. Neteisėtomis kopijomis ieškovo įvardijamos knygos nebuvo parduotos, o tai reiškia, kad pajamų už jas niekas negavo. Nepardavus knygos nei platintojas, nei teisių turėtojas, nei autorius negali pretenduoti į jokią tokios knygos kainos dalį ir jos reikalauti. Taigi nepardavus knygų nei autorius, nei jo teisių turėtojas neprarado jokių pajamų, kurios galėtų būti vertinamos kaip ieškovo nuostoliai. Už visas parduotas ginčo knygas su ieškovu buvo atsiskaityta, todėl nepriklausomai nuo to, kokie tai yra egzemplioriai, ieškovas jokių nuostolių (žalos) nepatyrė. Ieškovas visiškai nemotyvuotai reikalauja priteisti maksimalią kompensacijos sumą, apsiriboja tik bendro pobūdžio pareiškimais, kurie yra nepagrįsti, neteisingi, todėl atmestini. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, atsakovas nurodė, kad kokią prekę gavo iš ieškovo, tokią ir platino. Tokiu būdu, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (jeigu tokius laikyti esančiais) ir pasekmių (žalos, kuri yra visiškai neįrodyta) yra tiesiogiai susijęs su pačiu ieškovu bei jo atliktais veiksmais, todėl jis negali būti vertinamas kaip atsakovo civilinę atsakomybę sąlygojanti sąlyga. Pasisakydamas dėl kaltės, atsakovas nurodė, kad bet kokius veiksmus su iš ieškovo įsigytomis A. C. knygomis atsakovas atliko nežinodamas, kad jis pažeidžia autorių saugomas teises. Visi knygų egzemplioriai buvo įsigyti iš paties ieškovo UAB „Lengvas būdas“. Atsakovas neturėjo jokių prielaidų manyti, kad įgytos knygos gali kažkokiu būdu pažeisti autoriaus teises, kadangi jas įsigijo tiesiogiai iš leidėjo. Knygos buvo atspausdintos spaustuvėje, buvo padarytos kokybiškai ir neturėjo akivaizdžių skirtumų, kurie leistų įtarti kokį nors šių knygų neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Ikiteisminio tyrimo metu knygas tyrusi specialistė patvirtino, kad ieškovo įvardijamos kaip neteisėtos knygos atspausdintos profesionaliai ir tyrimui pateiktų knygų skirtumai yra tokie nežymūs, kad neturėdama lyginamųjų pavyzdžių ji negalėtų pasakyti, kad tai tariamai neteisėta kopija. Atsakovas neturi darbuotojų, kurie kiekvieną gautą knygų partiją tikrintų taip, kaip tą darė specialistė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsakovas ir neturi tokios pareigos, kadangi knygų tiekėjas privalo užtikrinti, kad jo parduodamos knygos atitiks teisės aktų reikalavimus ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Ginčo atveju būtent ieškovas pažeidė pastarąją pareigą, dėl ko susiklostė ši teisinė situacija. Atsakovas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad iš ieškovo įsigytos knygos skiriasi, kad dalis jų atspausdinta galimai neteisėtai. Ieškinyje dėstomi teiginiai nepagrindžia nei atsakovo kaltės, nei jo atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl laikytina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atsakomybę už tariamai ieškovui padarytą žalą.Atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“ įsigijo 1 612 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių ir 2 101 vienetą knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių. Atsakovui parduotas knygas ieškovas susigrąžino iš šiuo metu likviduotos dėl bankroto UAB „Respublikinis knygų centras“. Likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“ minėtas knygas ieškovas UAB „Lengvas būdas“ tiekė konsignacijos pagrindais, pagal 2008 m. gegužės 20 d. sudarytą leidinių tiekimo sutartį Nr. 2008/02/28. Bankrutuojančios UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto procese, visus šios bendrovės valdomus knygynus perėmė atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“. Nupirkęs iš ieškovo visą UAB „Respublikinis knygų centras“ disponuojamą knygų likutį, atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ sau pasiliko tik tą dalį, kuri faktiškai turėjo būti laikoma jai atitenkančiuose UAB „Respublikinis knygų centras“ knygynuose. Tuo tarpu likusią dalį įsigytų knygų UAB „Kalbų erdvė“ pardavė UAB „Rotas“. 2009 metų pabaigoje UAB „Rotas“ atliko metinę inventorizaciją, kurios metu paaiškėjo, kad jos knygynuose nėra tokio knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ,,Lengvas būdas sulieknėti“ kiekio, kokį UAB „Rotas“ įsigijo iš atsakovo UAB „Kalbų erdvė“. Vietoje įsigytų 1 500 vienetų knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių buvo rasta tik 820 vienetų, o vietoje 2 000 vienetų knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių – 712 vienetų. Dėl to, UAB „Rotas“ pateikė atsakovui UAB „Kalbų erdvė“ debetinį dokumentą dėl kainos, sumokėtos už trūkstamą knygų kiekį, grąžinimo, o atsakovas, savo ruožtu, analogišką debetinį dokumentą pateikė ieškovui UAB „Lengvas būdas“. 2010 m. gegužės 21 d. į atsakovui priklausančius knygynus atvykę policijos pareigūnai paėmė visus juose esančius knygų egzempliorius. Kratos metu iš atsakovo knygynų buvo paimti 67 vienetai knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 91 vienetas knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis specialistų išvadomis, buvo nustatyta, kad 64 vienetai (iš kratos metu paimtų 67) knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių bei 90 vienetų (iš kratos metu paimtų 91) knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių neatitinka tyrimui ieškovo pateikto lyginamojo knygos pavyzdžio. Vilniaus miesto teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ kratos metu paimtus knygų ,,Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ,,Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorius (kurie specialistų buvo pripažinti neatitinkantys lyginamojo pavyzdžio) teismas nusprendė sunaikinti. Visus A. C. knygų egzempliorius atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo tiesiogiai iš UAB „Lengvas būdas“ ir būtent atsakovas buvo šių knygų savininkas ir pardavėjas. Prieš šias knygas parduodant atsakovui UAB „Kalbų erdvė“, jas ieškovas tiekė likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“, vėliau neparduotas knygas susigrąžino ir pardavė atsakovui. Visas ieškinyje nurodytas knygas atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ įgijo sandorių pagrindu, knygos buvo tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Įsiteisėjusiu išteisinamuoju teismo nuosprendžiu dalį paties ieškovo parduotų knygų buvo nuspręsta sunaikinti, kaip neteisėtas kopijas. Atsakovas neneigia, kad 158 vienetai A. C. knygų, kurios kratos metu buvo paimtos iš jo knygynų, buvo laikomos bendrovei priklausančiuose knygynuose ir juose buvo platinamos. Visos šios knygos buvo įgytos iš ieškovo, atsakovas nelaikė ir neprekiavo kitomis knygomis „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“, gautomis iš kitų šaltinių.Atsakovas J. A. IĮ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovas pats niekada nespausdino neteisėtų knygų kopijų, nežinojo, kad įgijo neteisėtas knygų kopijas ir sąmoningai niekada tokių kopijų neplatino. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad įsigydamas ir ketindamas pardavinėti A. C. knygas atsakovas elgėsi nesąžiningai ir veikė tyčia. Iš esmės pats atsakovas buvo suklaidintas ir apgautas, kadangi buvo įsitikinęs, kad įsigyja teisėtai atspausdintas knygas, tačiau vėliau knygos buvo konfiskuotos ir atsakovui nebegrąžintos, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ne atsakovas neteisėtai spausdino knygas ir jas platino, ieškinys jam pareikštas nepagrįstai. Atsakovu turėtų būti subjektas, kuris neteisėtai spausdino knygas ir jas platino tretiesiems asmenims (knygynams, knygų platintojams ir pan.), nuslėpdamas, kad tai neteisėtos knygų kopijos, o ne originalai. Atsakovas knygas įsigijo teisėtai, ką patvirtina 2015 m. liepos 20 d. prie atsiliepimo į ieškinį teismui pateikti dokumentai. Iš viso iš UAB „Rotas“ atsakovas įsigijo 100 vienetų A. C. knygų. Įsigyjant knygas atsakovas nežinojo, kad knygos buvo atspausdintos ir platinamos neteisėtai, o apie įsigytas galimai neteisėtas knygų kopijas buvo sužinota tik 2010 metais, kai atsakovo knygyne buvo atlikta krata ir kratos metu rastos bei paimtos A. C. knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“ (viso – 97 vnt.). Atsakovas pateikė teismui visą dokumentaciją apie ginčo knygų judėjimą, kadangi jis nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad jam perduotos knygos buvo kopijos, o jo tariamai padaryta žala ieškovui yra mažareikšmė, todėl, kad parduotos tik 3 knygos iš kurių gauta nauda (atskaičius išlaidas) yra 7,08 Eur, o kitos knygos yra paimtos kratos metu. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nėra duomenų, kiek tiksliai atsakovas savo valdomame knygyne pardavė neteisėtų knygų kopijų bei už kokią kainą, kadangi atsakovas 2015 m. liepos 20 d. su atsiliepimu į ieškinį pateikė visus prekių gavimo ir grąžinimo dokumentus, taip pat nurodė kiek iš viso knygų atsakovas gavo, kiek pardavė ir kiek jų buvo paimta kratos metu. Ieškovo teiginys, kad netiesioginė tyčia arba neatsargumas atsirado neva dėl to, kad gautų neteisėtų knygų kopijų iš UAB „Rotas“ kaina buvo mažesnė yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi tiekėjas nustato pardavimo kainą, įskaičiuodamas savo kaštus į pardavimo kainą, kurią nurodo sąskaitoje faktūroje. Tų pačių knygų kainos gali skirtis ir jas nustato tiekėjas, be to atsakovas negali įtakoti tiekėjų kainodaros ar sekti ir stebėti kiekvienos knygos kainų padidėjimą ar sumažėjimą. Atsakovo įsitikinu, jo atžvilgiu ieškinys pareikštas nepagrįstai, kadangi atsakovas niekada nespausdinto ir neplagijavo A. C. knygų, niekada tyčia žinodamas ir nuslėpdamas neplatino neteisėtų knygų kopijų. Atsakovas teisėtai iš UAB „Rotas“ įsigijo 100 vienetų A. C. knygų „Lengvas būdas sulieknėti“ ir „Lengvas būdas mesti rūkyti“, įsigydamas knygas nežinojo, kad tai neteisėtos kopijos, todėl pats atsakovas šioje situacijoje liko apgautas. Jei ieškovui ir kilo žala, dėl to, kad buvo plagijuojamos A. C. knygos, šią žalą sukėlė ne atsakovas, o tie asmenys, kurie inicijavo neteisėtų knygų kopijų spausdinimą ir tokias neteisėtas kopijas paleido į rinką. Atsakovas pardavė tik 3 vienetus iš UAB „Rotas“ įsigytų knygų, dėl ko iš atsakovo nepagrįstai reikalaujamos kompensacijos dydis yra visiškai neprotingas. Atsakovo nuomone, ieškinys atsakovo atžvilgiu turėtų būti atmetamas ne tik dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, bet ir dėl to, kad reikalavimas pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senatį. Apie tai, jog atsakovo knygynuose rasta neteisėtų A. C. knygų kopijų ieškovui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) dar 2010 m. gegužės mėn., kadangi dar 2010 m. gegužės 21 d. atsakovo knygyne buvo atlikta krata ir rastos minėtos knygų kopijos. Jei ieškovas neteisėtais veiksmais įvardija tik tai, kad atsakovas laikė neteisėtas knygų kopijas ir žalą ieškovas kildina vien iš šių veiksmų, akivaizdu, kad reikalavimas dėl žalos galėjo būti pareikštas dar 2010 metais, kai buvo atlikta krata, ir privalėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2013 m. gegužės mėn. (per 3 metus).Atsakovas IĮ „Knygeta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad IĮ „Knygeta“ įkurta 2004 metais bei prekiauja užsienio kalbų mokymo priemonėmis. Įmonės veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba. 2007 metais ,,Knygeta“ pirmoji Lietuvoje įkūrė specializuotą užsienio kalbų mokymo priemonių internetinę parduotuvę www.knygeta.lt. 2008 metais įmonė laimėjo I vietą pasaulyje už knygyno vitrinos marketingo idėjos įgyvendinimą. Šiuo metu įmonė yra oficialus užsienio leidyklų platintojas ir daugiausiai parduodanti įmonė „Cambridge university press“ ir „Eurotalk Interaktive“ prekių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonės siūlomas prekių asortimentas yra Lietuvoje ir užsienyje išleistos užsienio kalbų mokymo priemonės. Atsakovo įmonė aprūpina Lietuvos mokyklas ir bibliotekas, kalbų ir privačias mokyklas, universitetus ir kitas įmones užsienio kalbos vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis. Per eilę metų įmonė įgijo pasitikėjimą ir tapo joms pagrindiniu tiekėju. 2010 metais veiklą vykdė prekybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas. Joje dirbo tik vienas darbuotojas bei savininkas S. S.. Prekes atsakovas gauna iš 10-20 skirtingų Lietuvos ir užsienio tiekėjų, pagal sudarytas sutartis. Prekes įmonė gaudavo konsignacijos pagrindais su perdavimo aktu, bet kokiu atveju pastebėjus gavimo metu apgadintas knygas, atsakovas jas galėdavo grąžinti tiekėjui. Prekių priėmimo metu visada tikrinamas prekių kiekis pagal gavimo dokumentus ir ar prekės nėra apgadintos. Nustačius, kad prekių kiekis neatitinka arba pastebėjus apgadinamus „Knygeta“ visada kreipiasi į tiekėją. 2010 m. gegužės 21 d. įmonės patalpose apsilankė Kauno apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, ir paėmė 3 knygas – A. C. „Lengvas būdas mesti rūkyti“, ir 7 knygas – A. C. „Lengvas būdas sulieknėti“ bei vertybių apyskaitos išrašus ir krovinių važtaraščių kopijas. Šias knygas IĮ „Knygeta“ pagal sudaryta konsignacijos sutartį gavo iš tiekėjo UAB „Rotas“. IĮ „Knygeta“ savininkas S. S. bei darbuotojas negali ir negalėjo nustatyti gaunamų prekių autentiškumo, nes asmeniui, esančiam ne specialistu, neturinčiam specialaus išsilavinimo ir kompetencijos, tai yra tiesiog techniškai neįmanoma atskirti originalią knygą nuo kopijos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. atsakovas gavo 80 knygų, iš kurių parduotos 4 knygos, (atsakovas už parduotas knygas gavo PVM sąskaitas – faktūras ir apmokėjo už jas į UAB ,,Rotas banko sąskaitą), 66 knygos buvo grąžintos, 10 knygų, t. y. 3 vienetų knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 7 vienetai knygų „Lengvas būdas sulieknėti“, buvo paimta kratos metu. Atsakovas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad jam perduotos knygos buvo kopijos, o jo tariamai padaryta žala ieškovui yra mažareikšmė, todėl, kad parduotos tik 4 knygos, iš kurių gauta nauda (atskaičius išlaidas) yra 9,97 Eur, o kitos knygos yra grąžintos UAB „Rotas“ bei 10 vienetų knygų paimta kratos metu.