- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- 2YT-11027-1003/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03278-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktu skundu skundžia antstolės V. Š. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/24/02197, prašydamas panaikinti antstolės 2025-04-22 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-71-17950 ir toliau tęsti vykdomąją bylą skolininko V. V. atžvilgiu.
Skunde nurodo, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-11-07 priimtas įsakymas civilinėje byloje Nr. e2-21785-955/2024 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai. Išieškotojo atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-11-20 pateikė antstolei vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2025-04-22 iš antstolės gavo išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-71-17950, kuriame nurodoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 str. 1 d. 2, 9 punktais grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Išieškotojas nesutinka su tokiu antstolės negalimumo aktu, nes antstolė, spręsdama dėl bylos užbaigimo, privalo įvertinti, ar egzistuoja reali galimybė ateityje išieškoti skolą, įskaitant ir galimą skolininko pajamų ar turto atsiradimą. Šiuo atveju antstolei vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti 2024-11-20, o negalimumo aktas gautas 2025-04-22. Išieškotojas pažymi, kad toks laiko tarpas vykdomosios bylos užbaigimui yra per trumpas. Pažymėtina, kad skolininkas yra jauno bei darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), todėl yra reali tikimybė, kad skolininkas ateityje įsidarbins, tokiu būdu turės darbinių pajamų. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, antstolė turėtų galimybę iš karto atlikti reikiamus vykdymo veiksmus. Tuo tarpu antstolei užbaigus vykdomąją bylą su negalimumo aktu, išieškotojas praranda teisę į operatyvų vykdymo procesą ir pasikeitus skolininko turtinei padėčiai turėtų iš naujo kreiptis į antstolį ir vėl sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, kas išieškotojui reiškia papildomus finansinius kaštus, o tai pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. 2025-05-21 patvarkymu Nr. S-25-71-23061 atsisakė tenkinti skundą, nurodydama, kad 2025-04-22 vykdomojoje byloje Nr. 0071/24/02197 buvo surašytas Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-25-71-17950 ir priimtas Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-71-17970 bei šie procesiniai dokumentai, kartu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-11-07 vykdomuoju dokumentu Nr. e2-21785-955/2024, grąžinti išieškotojui (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad dar iki vykdomosios bylos užvedimo, antstolės V. Š. kontoroje jau buvo užvestos ir vykdomos 4 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. V., iš viso antstolės V. Š. kontoroje buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos minėto skolininko atžvilgiu, kurios visos užbaigtos 2025-04-22 nustačius, kad išieškoti galimybių nėra. Taip pat, po vykdomosios bylos pareiškėjo naudai užvedimo, antstolės V. Š. kontoroje buvo užvesta dar 1 vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Per vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, nuo 2021-12-13 iki pat vykdomųjų bylų užbaigimo – 2025-04-22, t. y. per 3 metus ir 5 mėnesius vykdytą skolų išieškojimą iš skolininko išieškota iš viso 0,00 Eur. Visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį skolininko turtinė padėtis antstolės buvo periodiškai ir aktyviai tikrinama, siekiant kaip įmanoma greičiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, tačiau skolininkas per visą tą laikotarpį niekur nebuvo įsidarbinęs, jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių, ginklų ar bet kokio kito turto neturėjo ir neįgijo, skolininko vardu sąskaitų kredito įstaigose atidaryta nėra ir nebuvo, skolininkas niekada nebuvo vedęs. Todėl, vadovaudamasis CPK 631 str. 1 d. 2 p. antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Pareiškėjo teiginys, kad vykdomosios bylos vykdymo laikas yra per trumpas yra nepagrįstas jokiais argumentais ar įstatymo normomis. Įstatymo nėra numatytas vykdomojo dokumento vykdymo terminas, atvirkščiai - iškilus klausimui dėl vykdymo veiksmų tęsimo diskrecijos teisė, kaip turi būti elgiamasi konkrečioje vykdomojoje byloje, yra suteikta būtent antstoliui, vykdančiam konkretų vykdomąjį dokumentą. Be to, pagrindiniai teisės principai, tokie kaip protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo suponuoja tai, kad vykdymo procesas turi būti kaip įmanoma operatyvesnis ir nesitęstų nepagrįstai ilgą laiką. Pažymėtina, kad antstolei V. Š. vertinant skolos išieškojimo galimybes ir perspektyvą skolininko V. V. atžvilgiu, buvo vertinamos ne tik visos antstolės V. Š. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš V. V., tačiau bendras skolininko vykdomų vykdomųjų bylų kiekis ir išieškojimo rezultatyvumas visose antstolių kontorose: antstolio T. U. kontoroje – nuo 2014-01-03, antstolės E. R. kontoroje – nuo 2014-01-31, antstolės G. V. kontoroje – nuo 2015-10-08, antstolės R. A. kontoroje – nuo 2016-03-15. Iš viso skolininko V. V. atžvilgiu antstolių kontorose yra/buvo vykdoma 41 vykdomoji byla. Dėl išieškotojo apmokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, antstolė nurodo, kad per visą vykdomosios bylos Nr. 0071/24/02197 vykdymo laikotarpį skolininko turtinė padėtis buvo tikrinama daugybę kartų, atliktų užklausų kiekis ir antstolės kontoros darbuotųjų laiko sąnaudos ženkliai viršija išieškotojo nurodomas jo apmokėtas vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, visi finansiniai kaštai dėl vykdomojo dokumento vykdymo tenka antstolei, o skolininkui neturint jokio turto ir pajamų, tolimesnis tokių vykdomųjų dokumentų vykdymas tik dar labiau didintų finansinius kaštus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, antstolė nurodo, kad vykdymo veiksmų tęsimas skolininko V. V. atžvilgiu yra neperspektyvus, finansiškai nuostolingas, be to, atitinka visas CPK 631 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas sąlygas vykdomojo dokumento grąžinimui, todėl antstolės V. Š. 2025-04-22 priimta Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-25-71-17950 bei Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-71-17970 yra loginė ir teisinga vykdymo veiksmų tąsa skolininko atžvilgiu (b. l. 5-8).
Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje 2024 m. lapkričio 19 d. priimtas vykdyti vykdomasis raštas Nr. e2-21785-955/2024 ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0071/24/02197 dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai. 2025-01-06 priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-71-323. Nuo pat vykdomojo rašto priėmimo antstolė aktyviai tikrino duomenis apie skolininką – teikė užklausas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrą, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, Valstybinį ginklų registrą, Apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, Pensijų kaupimo sutarčių registrą. Atlikusi užklausas įminėtus registrus apie skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl 2025-04-22 priėmė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-71-17950 ir Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo N. S-25-71-17970.
CPK 631 straipsnio, reglamentuojančio vykdomųjų dokumentų grąžinimą, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimą, 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta šio kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kai nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota, yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog būtent antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktuose numatytų veiksmų, reikalingų vykdomajam dokumentui įvykdyti, turi teisę konstatuoti išieškojimo negalimumą. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių galima išieškoti, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.
Tai matyti ir nagrinėjamu atveju, kad antstolė vykdomojoje byloje periodiškai ir aktyviai tikrino vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, pateikdama užklausas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Pensijų kaupimo sutarčių registrui, taip pat priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko turimų sąskaitų ir pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Antstolė nenustatė skolininkui priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bei skolininko banko sąskaitose esančių lėšų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, todėl tolesnis vykdymo veiksmų tęsimas, labiau tikėtina, nebūtų efektyvus ir rezultatyvus bei didintų vykdymo išlaidas. Dar viena aplinkybė, patvirtinanti antstolės atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą yra tai, kad skolininko V. V. atžvilgiu kitose antstolių kontorose nuo 2014-01-03 yra/ buvo vykdoma 41 vykdomoji byla. Be to, antstolės V. Š. vykdomose šio skolininko bylose per 3 metus 5 mėnesius (nuo 2021-12-13 priimto vykdyti pirmojo vykdomojo dokumento) iš skolininko išieškota 0,00 Eur.
Sutiktina su antstolės nuomone, kad vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenustato, kokį konkretų terminą (minimalų, vidutinį, maksimalų) antstolis turi tęsti vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0071/24/02197 antstolei pateiktas vykdyti 2024 m. lapkričio 20 d., o antstolės negalimumo aktas vykdomojoje byloje priimtas 2025 m. balandžio 22 d., ir tai yra per trumpas laiko tarpas vykdomajai bylai užbaigti, laikytinos deklaratyviomis, nepagrįstomis.
Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis pakartotinai kreipdamasis į antstolį su vykdomuoju raštu vėl turės mokėti būtinąsias vykdymo išlaidas ir patirs papildomus finansinius kaštus ir taip bus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pažymėtina, kad tai, jog priverstinio vykdymo proceso metu neišvengiamai patiriama vykdymo išlaidų, savaime nesudaro pagrindo vertinti antstolės veiksmus grąžinant vykdomąjį dokumentą kaip neteisėtus. Be to, pareiškėjas iš naujo pateikęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sumokęs vykdomosios bylos administravimo išlaidas, turėtų teisę į jų grąžinimą, kadangi pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. 0071/24/02197 esamus įrodymus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, antstolės atliktus veiksmus vykdymo procese, sprendžia, kad antstolė V. Š. pagrįstai 2025-04-22 priėmė Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-25-71-17950, jis yra pagrįstas, nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025-05-14 skundo dėl antstolės V. Š. veiksmų.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.