Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1(S)

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D.Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui H. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ir padidinti dukters M. M. naudai išlaikymui iš atsakovo H. M. priteistą sumą nuo 425 Lt iki 500 Lt mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters M. M. pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-18 sprendimu nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo H. M. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad dukters M. M., gim. 2003-01-28, išlaikymui atsakovas kas mėnesį mokės po 425 Lt iki dukters pilnametystės. Tačiau nuo 2012-12-18 sprendimo priėmimo dukters poreikiai papildomam ugdymui, išlaidoms drabužiams, maistui padidėjo. Dukters išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia - 1 115 litus. Ieškovė dirba BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita", jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt. Tuo tarpu atsakovo materialinė padėtis yra geresnė. Jo pajamos UAB „DP technologijos" padidėjo ir yra 1 770 Lt.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-08-05 pateikė išvadą, kur nurodė, kad ieškovė su dukterimi Magda bei draugu Sergejumi gyvena trijų kambarių bute, esančiame Taikos g. 23-17, Vilniuje. Vaikui sudarytos geros sąlygos ugdymui bei poilsiui.Institucija teikianti išvadą su ieškiniu sutiko, kadangi dukters M. M. poreikių tenkinimui reiktų didesnės ieškovės prašomos priteisti 500 Lt dydžio išlaikymo sumos (b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės.

2014-12-12 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė L. M. papildomai nurodė, kad šiuo metu dukra Magda mokosi 6 klasėje, todėl padidėjo jos poreikiai higienos reikmėms. Be to, ieškovė duoda dukteriai 20 Lt per mėnesį kišenpinigių, 20 Lt telefono kortelės papildymui. Taip pat pažymėjo, kad dukra norėtų lankyti gimnastiką, anglų kalbos kursus, tačiau negali, nes trūksta lėšų. Be to, dukra augina triušį, ir jo išlaikymui papildomai reikalinga 50 Lt suma per mėnesį. Su dukterimi atsakovas bendrauja, tačiau tėvų susirinkimų nelanko. Sutiko, kad tėvas dukrą kartais nuvežą į pramogų parką, tačiau iš esmės atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko ugdymo. Prašė ieškinį patenkinti visiškai.

2014-12-12 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus S. M. (gim. 1996-02-23) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, o dukters Magdos – su ieškove. Todėl ieškovė įsipareigojo nepilnamečio sūnaus Stefano išlaikymui iki jo pilnametystės mokėti po 425 Lt/mėn., taip pat įsipareigojo ir atsakovas - iki dukros Magdos pilnametystės mokėti jos išlaikymui po 425 Lt/mėn. Savaitgaliais dukra Magda svečuojasi pas atsakovą, todėl per metus dukters ir tėvo kartu praleistų savaitgalių skaičius yra 25-26. Tuo metu atsakovas su dukra vyksta į pramogų parką, čiuožyklą, taip pat savaitgaliais atsakovas dukterį veža į skautų būrelį, o kiekvienais metais - dukterį ir sūnų veža į Palangą, todėl papildomai dukters poreikių tenkinimui papildomai atsakovas išleidžia apie 90 Lt per mėnesį. Dėl nurodyto prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. M. yra ieškovės L. M. ir atsakovo H. M. dukra (b.l. 15). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-18 sprendimu nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo H. M. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 3-5). Šia sutartimi šalys sutarė, kad nepilnamečio sūnaus S. M. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu H. M., L. M. iki S. M. pilnametystės įsipareigojant mokėti po 425 Lt S. M. išlaikymui, o nepilnametės dukros M. M. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina L. M., H. M. iki M. M. pilnametystės įsipareigojant mokėti po 425 Lt M. M. išlaikymui. 2014-02-23 sūnus Stefan tapo pilnamečiu.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog dukters poreikiai nuo 2012-12-18 teismo sprendimo priėmimo padidėjo, be to, pagerėjo atsakovo finansinė padėtis, t.y. padidėjo jo atlyginimas, todėl prašo padidinti minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteistą 425 Lt išlaidymą dukrai Magdai iki 500 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu su tokiu ieškovės prašymu nesutiko ir nurodė, jog priešingai, pagerėjo ieškovės, o ne atsakovo turtinė ir finansinė padėtis, kadangi būtent ieškovei padidėjo atlyginimas 500 Lt, ji įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą Vilniuje, be to, ieškovė pati blogina savo materialinę padėtį, kadangi prisiėmė paskolų, iš kurių įgijo virtuvės baldų, buitinės technikos, brangų dviratį, kai tuo tarpu atsakovas jokio turto neįgijo, o gaunamų lėšų vos užtenka jam ir sūnui išsilaikyti, juolab, kad atsakovas reguliariai moka dukrai Magdai 425 Lt dydžio išlaikymą, be to, sūnus Stefanas turi problemų su akimis ir jam reikalingos papildomos lėšos sveikatos priežiūrai.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau tekste - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas svarstyti dėl vaikui teiktino išlaikymo pakeitimo yra ir tuomet, kai pasikeičia vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir mąsto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Tokiu būdu tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. M. dirba VĮ Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita ir jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai apie 1 220 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (b.l. 14). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Taikos g. 23-17, Vilniuje (b.l. 13-15). A. H. M nuosavybės teise priklauso butas, esantis Pašilaičių g. 5-16, Vilniuje, be to atsakovas valdo tris žemės sklypus (jam priklauso po ¼ dalį minėtų sklypų dalį), esančius Varniškių k., Riešės sen., Vilniaus rajone, taip pat jam priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pastato daržinės garažo, kiemo rūsio, pirties, esančių Varniškių k., Riešės sen., Vilniaus rajone (b.l. 89-90, 92-99). Taip pat teismas nustatė, kad po 2012-12-18 teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo, atsakovas H. M. 2013-03-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo 20 800 Lt vertės garažą (boksą), esantį S. N. g. 39, Vilniuje (b.l. 91). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis dirba UAB „DP technologijos“, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius šiuo metu yra apie 1 770 Lt. Atsakovas reguliariai moka išlaikymą dukrai, taip pat išlaiko sūnų Stefaną, kuris jau yra pilnametis, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad užtikrinant visapusišką vaiko vystymąsi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami vaiko gabumai. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręstas šalių nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė – šalių turtinė padėtis nepablogėjo, priešingai abiejų šalių turtinė padėtis pagerėjo – ieškovei atlyginimas pakilo nuo 701 Lt iki 1 220 Lt, o atsakovui nuo 1 668 Lt iki 1 770 Lt. Pažymėtina, kad nutraukiant šalių santuoką, šalys tarpusavyje geranoriškai išsprendė santuokoje įgyto turto padalinimo klausimus, ko pasakoje ieškovei liko jos vardu registruotas 1 kambario butas, esantis -, Vilniuje, o atsakovui liko santuokoje įgytas 3 kambarių butas, esantis -, Vilniuje, priteisiant iš atsakovo ieškovei 30 800 Lt kompensaciją, kurią atsakovas ieškovei išmokėjo. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad pardavusi 1 kambario butą, esantį - ir pridėjusi atsakovo išmokėtą 30 800 Lt kompensaciją, ieškovė įsigijo butą, esantį -, kurį reikėjo įrengti, todėl ieškovė skolinosi lėšų. Šiame bute gyvena ieškovė su nepilnamete dukra Magda. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad ieškovės atlikti turtinės padėties pagerinimo veiksmai, didesne dalimi buvo nukreipti į turtinės padėties po ištuokos atstatymui, o ne pagerinimui, be to, ji užtikrino dukters Magdos teisę turėti gyvenamąjį būstą, o taip pat teisę turėti atskirą kambarį, t.y. visiškai įvykdė pareigą užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikį augti ir vystytis tinkamomis gyvenimo sąlygomis. Be to, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas nustatė, kad šalių dukters Magdos poreikiai pasikeitė iš esmės, t.y. nepilnametė M. M. šiuo metu mokosi Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje, 6c klasėje (b.l. 10), todėl atsirado didesnis poreikis asmens higienos prekėms, mokyklinėms prekėms, taip pat, lankyti papildomus anglų kalbos kursus, gimnastiką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Kadangi nuo 2014-10-01 minimali mėnesio alga yra 1 035 Lt, tai taikant analogiją, nepilnametei dukrai Magdai teiktino išlaikymo dydis turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 1 035 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, įvertinus tai, kad ieškovė dirba, jos pajamos apie 1 220 Lt dydžio atlyginimas, turi nuosavą gyvenamąjį būstą, o atsakovas taip pat dirba, gauna apie 1 770 Lt dydžio atlyginimą, asmeninės nuosavybės teisėmis valdo butą, esantį Pašilaičių g. 5-16, Vilniuje, garažą, esantį S. N. g. 39, Vilniuje, taip pat kitą nekilnojamąjį turtą - tris po ¼ dalį žemės dalies sklypus, esančius -, taip pat ¼ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pastato daržinės garažo, kiemo rūsio, pirties, esančių Varniškių k., Riešės sen., Vilniaus rajone, į tai, kad nepilnametės dukters M. M. poreikiai išaugo - ji nori užsiimti popamokine veikla, lankyti sporto būrelius, anglų kalbos kursus, kurie yra mokami, be to, jai reikalingos įvairios kosmetinės, higieninės priemonės, drabužiai, mokyklinės priemonės ir visam tam reikia papildomų lėšų, darytina išvada, jog nuo išlaikymo priteisimo 2012-12-18, vaiko poreikiai yra padidėję ir akivaizdu, kad 425 Lt išlaikymo dydis yra nepakankamas nepilnametei dukrai išlaikyti, neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų: laisvalaikio pramogoms, kultūriniam ugdymui, sportui, užsiėmimams, todėl teismas nustato, jog nepilnametės dukters M. M. poreikius patenkinti atsakovas turi teikti 517,50 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą.

Taip pat teismas pažymi, jog atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas išlaiko sūnų Stefaną, kuris šiuo metu yra pilnametis, tačiau negali savimi pasirūpinti, įsidarbinti, neturi reikšmės vertinant dukters Magdos poreikių padidėjimą po 2012-12-18 teismo sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisiant tam tikrą išlaikymą vaikui ar sprendžiant klausimą dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo ar sumažinimo, vertinami konkretaus vaiko poreikiai santykyje su to vaiko tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Teiginiai apie tai, kad atsakovas turi papildomų išlaidų dukrai, kadangi išleidžia papildomas lėšas savaitgaliams, atostogoms ir panašiai, teismo vertinami kritiškai, kadangi vaikas objektyviai vertinant negali būti išlaikomas vien tik pervedant išlaikymą uzufrukto teise valdančiam asmeniui, jo poreikius taip pat sudaro ir susitikimai su tėvais, pramogos ir kitos papildomos protingos ir iš anksto nenumatytos išlaidos.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 27 Lt (500 Lt – 425 Lt = 75 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2014-04-14 sprendimo Nr. (1.7.)S-1296 pagrindu nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 proc.

CPK 99 str. 2 d. numato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovei buvo teikiamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos surašė 2014 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. (4.22.)TPA-1442 dėl antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų bei prašo valstybės naudai priteisti 380 Lt sumą, o ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo H. M. į valstybės biudžetą priteisiamos 380 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma 6,30 Lt. Kadangi bylinėjimosi išlaidos neviršija 10 Lt iš bylos šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-18 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktu susitarto išlaikymo dydį ir priteisti iš H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 517,50 Lt (penkis šimtus septyniolika litų ir 50 ct) (150 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-07-04, iki M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27 Lt (dvidešimt sdeptynis litus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.