Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini)medžiotojų būreliui dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo A. J. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio.

8. Byloje nustatyta, kad A. J. buvo būrelio narys. 2023 m. sausio 20 d. vykusio būrelio valdybos posėdžio metu nutarta už būrelio įstatų 4.4.1, 4.4.4, 4.4.5 ir 4.4.6 punktų pažeidimus dėl to, kad A. J. ignoravo būrelio nario pareigas, numatytas įstatų 3.4.1, 3.4.2 punktuose bei pažeidė būrelio veiklos tikslus, numatytus įstatų 2.1.1, 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose bei pažeidimų nesigailėjo, neteikė paaiškinimų, taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš būrelio narių. 2023 m. balandžio 20 d. vyko neeilinis visuotinis būrelio narių susirinkimas, kurio metu 6 darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas: „Dėl A. J. skundo“. Susirinkimo metu nutarta netenkinti A. J. skundo ir valdybos sprendimą dėl A. J. pašalinimo iš būrelio palikti galioti. Už šį klausimą balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių būrelio narių – „už“–21, „prieš“ – 5.

9. Ieškovas A. J. ginčija būrelio valdybos posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 20 d. priimtą sprendimą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, nes sprendimas priimtas neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus bei nepakankant materialinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).

10. Atsakovo manymu, procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų pašalinant ieškovą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių nebuvo padaryta ir ginčo sprendimas priimtas teisėtai.

Dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumo

11. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos juridinio asmens veiklą reguliuojančios imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, kad tokie pažeidimai pažeidė asmens, ginčijančio sprendimą, interesus arba viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar būrelis, spręsdamas dėl galimo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš jo tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

13. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Taigi, atsakovo, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta įstatyme, tačiau ši teisė nėra absoliuti.

14. Nagrinėjamu atveju pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka reglamentuojami būrelio įstatų III ir IV skyriuose, kuriuose nustatyta, kad į būrelį naujus narius priima ar esamus narius pašalina iš būrelio valdyba. Nesutikdamas su būrelio valdybos sprendimu, būrelio narys turi teisę per 10 dienų nuo sprendimo pašalinti jį iš būrelio narių gavimo dienos, tokį būrelio valdybos sprendimą apskųsti būrelio visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis. Būrelio nariui pateikus skundą, būrelio valdybos sprendimas dėl būrelio nario pašalinimo nevykdomas, tačiau jo narystė yra sustabdoma.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

17. Iš byloje esančių būrelio įstatų 7.5. punkto matyti, kad Valdybos pirmininkas vadovauja Valdybos veiklai ir šaukia jos posėdžius, pateikdamas darbotvarkę Valdybos nariams ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas. Valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau negus ½ valdybos narių (7.6. punktas). 7.7. punkte įtvirtinta, kad neeilinis valdybos posėdis šaukiamas reikalaujant valdybos narių daugumai, taip pat revizijos komisijos reikalavimu. Neeilinio valdybos posėdžio iniciatoriai Valdybos pirmininkui pateikia paraišką, kurioje nurodomos neeilinio posėdžio sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikiami pasiūlymai dėl darbotvarkės, datos, vietos, laiko ir siūlomų sprendimų projektai.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad kvietime į 2023 m. sausio 20 d. vyksiantį būrelio valdybos susirinkimą nurodytas tik susirinkimo darbotvarkės klausimas: „Dėl būrelio nario A. J. pašalinimo iš būrelio arba kitos nuobaudos skyrimo“. Jokia kita informacija nenurodyta, t. y. nebuvo suformuluoti pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Nebuvo užtikrinta, kad šis reikšmingas klausimas nebūtų nagrinėjamas ir dėl jo balsuojama iš esmės nepasirengus.

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas būrelio pirmininkas V. P. nurodė, kad atsakovas A. J. buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą valdybos posėdį. Nurodė, kad buvo siųstas pranešimas registruotu laišku paštu, siunčiama el. paštu bei siųsta SMS žinutė. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo išsakytais argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad registruotu laišku ieškovui nebuvo tinkamai pranešta, nes registruotas laiškas nebuvo įteiktas ieškovui. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad abonentui „A.“ 2023 m. sausio 19 d. 16.46 val. siųstas pranešimas: „Sveiki, A., ar gavote kvietimą į valdybos susirinkimą įvyksiantį 2023.01.20. 18:30 val., (duomenys neskelbtini), Jums buvo siųstas elektroninis laiškas ir Registruotas laiškas. Pagarbiai V. P.“. Teismui nėra pateikta duomenų, kokiam abonentui „A.“ buvo siųstas pranešimas, nepateikti įrodymai, kad pranešimas siųstas būtent A. J. ir, kad adresatas siųstą SMS žinutę gavo. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Samoška pasiteiravo ieškovo koks yra jo telefono numeris, tačiau iš teismui pateiktos išsiųstos žinutės nesimato, kokiu telefono numeriu buvo siųstas pranešimas. Ieškovas tvirtino, kad jokios SMS žinutės nebuvo gavęs. Teismo manymu, net jei ieškovas ir būtų gavęs minėto pobūdžio žinutę, ji yra neinformatyvi, joje nenurodyta dėl ko ir kokiu pagrindu vyks valdybos posėdis, ieškovas, gavęs tokia žinutę, negalėtų tinkamai pasirengti šiam posėdžiui ir save atstovauti dėl sprendžiamo klausimo pašalinti jį iš būrelio narių, nenurodyti pašalinimo pagrindai ir pan. Kviečiant valdybos posėdį tokiu asmeniui svarbiu klausimu, kaip pašalinimas iš būrelio narių, negali būti laikomas tinkamu informavimu SMS žinute likus parai laiko iki valdybos posėdžio pradžios.

20. Būrelio pirmininkas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui buvo siųstas pranešimas dėl šaukiamo valdybos posėdžio, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad pranešimas buvo įteiktas ieškovui pavėluotai. Iš teismo posėdžio metu ieškovo išsakytų argumentų nustatyta, kad minėtas pranešimas ieškovui buvo įteiktas tą pačią dieną, kai vyko valdybos posėdis. Teismui nėra pateikta duomenų, kada tiksliai minėtas pranešimas buvo įteiktas ieškovui A. J.. Teismas taip pat negali laikyti tinkamu ieškovo informavimu ir elektroniniu paštu. Nors atsakovo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Samoška teismo posėdžio metu pasitikslino, ar ieškovo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), ir atsakovui tai patvirtinus, tačiau iš išsiųsto elektroninio laiško nėra aišku, ar 2023 m. sausio 16 d. 21.56 val. siųstas pranešimas adresatą pasiekė, nes nėra patvirtinimo, kad elektroninis laiškas gautas. Be to, šis laiškas taip pat nėra informatyvus, nes jame nėra nurodomi pašalinimo iš būrelio pagrindai, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti posėdžiui. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta pozicija, kad ieškovas A. J. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie šaukiamą valdybos posėdį, jam buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės teikti paaiškinimus ir atsikirtimus. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad būrelis tik formaliai pasinaudojo pareiga tinkamai informuoti būrelio narį apie šaukiamą valdybos posėdį.

21. Iš 2023 m. sausio 20 d. būrelio valdybos posėdžio protokolo 1 punkto matyti, kad susirinkimo pirmininkas informavo, kad negavus informacijos iš A. J. apie jam taikytas poveikio priemones per 2021-2022 metus dėl medžioklės taisyklių pažeidimų ir ar buvo skirta nuobauda, buvo pateiktos užklausos Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybai ir gautas atsakymas, kad medžiotojui A. J. už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, padarytus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, taikyta atsakomybė 2022 m. liepos 19 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 1 d. (medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus,) ir 290 str. 7 d. (medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas). Nurodyta, kad A. J. visiškai ignoruoja būrelio nario pareigas numatytas būrelio įstatų 3.4.1. punkte (laikytis šių įstatų, dalyvauti būrelio veikloje, vykdyti būrelio organų priimtus nutarimus), 3.4.2. punkte (laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų), o padarytais pažeidimais iš esmės pažeidžia būrelio veiklos tikslus, numatytus būrelio įstatų 2.1.1. punkte (racionalios medžioklės organizavimas ir vykdymas paskirtuose medžioklės plotų vienetuose), 2.1.2. punkte (medžiojamosios ir kitos faunos apsauga, globa ir jos reprodukcija, tiksli medžiojamosios faunos apskaita), 2.1.3. punkte (medžioklės kultūros, tradicijų bei pažangių medžioklės metodų puoselėjimas, medžioklės šunininkystės, gamtosaugos idėjos propagavimas, medžiotojų kvalifikacijos kėlimas) ir dėl šių pažeidimų nesigaili, neteikia jokių paaiškinimų, todėl A. J. taikyta griežčiausia poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio.

22. Ieškovas nurodė, kad būrelio pirmininkas buvo informuotas apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame teisme yra nagrinėjamas jo skundas dėl priimto nutarimo, sprendimas byloje nėra priimtas. Tai teismui patvirtino ir atsakovo atstovas būrelio pirmininkas V. P.. Tačiau būrelio pirmininkas, nelaukdamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties, šaukė valdybos posėdį ir skubotai sprendė dėl ieškovo A. J. pašalinimo iš būrelio narių. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl A. J. pašalinimo iš būrelio narių buvo priimtas jo tinkamai nemotyvuojant, nevertinant visos turimos informacijos, skubotai bei neproporcingai skiriant pačią griežčiausią sankciją.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatų 4.5 punkte nurodyta, kad klausimas dėl būrelio nario pašalinimo sprendžia būrelio valdyba, o sprendimas turi būti priimtas per 30 dienų nuo šių įstatų 4.4 punkte išvardintų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Ieškovo atžvilgiu priimtas nutarimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 19 d. dėl 2020 m. lapkričio 10 d. padaryto pažeidimo, o sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio priimtas 2023 m. sausio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo nutarimo įsiteisėjimo ir daugiau nei dviems metams nuo pažeidimo padarymo. Todėl kyla pagrįstos abejonės, jog būrelis domėjosi, dėjo pastangas, kad savalaikiai būtų keltinas klausimas dėl ieškovo A. J. atžvilgiu taikytinų poveikio priemonių už atitinkamus taisyklių ar įstatymų pažeidimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) teismas daro išvadą, kad sprendimas dėl A. J. pašalinimo iš būrelio buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamo pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo, sankcijos pritaikymas negali būti laikomas teisėtu.

24. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis, nesutikdamas su būrelio valdybos posėdžio metu priimtu sprendimu dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, kreipėsi į advokatą ir pateikė skundą visuotiniam būrelio narių susirinkimui. Nurodė, kad prieš susirinkimą pateikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023, kuria: pakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimas, Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis; panaikinta nutarimo dalis dėl A. J. nubaudimo pagal ANK 290 str. 1 d. ir administracinio nusižengimo teisena dėl šios dalies jam nutraukta; A. J. veika, kvalifikuota pagal ANK 290 str. 7 d., perkvalifikuota pagal ANK 290 str. 2 d. ir jam skirta 200 Eur bauda. Apie šios nutarties gavimą visuotinio susirinkimo metu patvirtino ir būrelio pirmininkas V. P. teismo posėdžio metu, tai buvo užfiksuota ir visuotinio būrelio narių susirinkimo protokole. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis buvo pagarsinta visuotinio susirinkimo metu, tačiau valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas dėl A. J. pašalinimo iš būrelio narių nepakeistas, dauguma būrelio narių pritarė valdybos sprendimui pašalinti A. J. iš būrelio narių ir jo skundo netenkino.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būrelio pirmininkas nesuteikė A. J. pasirinkti kaip ir kas gins jo pažeistas teises, kurias asmuo gali ginti pats, ar tai gali daryti jo įgaliotas atstovas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad būrelio pirmininkas neleido visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvauti A. J. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui. Atsakovas nurodė, kad tokį jo sprendimą lėmė tai, kad būrelis visuotinio susirinkimo metu neturėjo jo interesus ginančio advokato, todėl neleido dalyvauti ir A. J. įgaliotam atstovui, norėjo, kad jis išsakytų savo mintis pats. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos asmens teisės savo interesus ginti pasirinktu būdu pačiam ar per įgaliotus atstovus.

26. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad būrelio valdybos sprendimas dėl A. J. pašalinimo iš būrelio narių nebuvo pakeistas, nes A. J. šiurkščiai pažeidė medžioklės taisykles, nesigailėjo dėl savo padarytų nusižengimų, tai buvo ne pirmas kartas, kai ieškovas pažeidė medžioklės taisykles. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Nors būrelio pirmininkas V. P. nurodė, kad A. J. buvo nubaustas dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo ir gabenimo, tačiau šiuos atsakovo žodžius paneigia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-511/2023, iš kurios matyti, kad A. J. kaltinimai pagal ANK 290 str. 1 d. buvo panaikinti, o dėl ANK 290 str. 7 d. perkvalifikuoti į ANK 290 str. 2 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad A. J. šiurkščiai pažeidė medžioklės taisykles.

27. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, nėra nuoseklus (kiekvienas būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, nėra įvertinamas vienodai), todėl vertintina, kad būrelis nepagrįstai taikė tokią griežtą sankciją – ieškovo pašalinimą iš medžiotojų būrelio narių, nesvarstęs taikyti kitos alternatyvios, švelnesnės sankcijos.

28. Iš teismui pateiktos informacijos apie būrelio nariams Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos taikytas poveikio priemones ar nustatytus medžioklės taisyklėse reikalavimų pažeidimus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. matyti, kad A. J. nėra vienintelis būrelio narys, kuris buvo baustas pagal ANK 290 str., ne vienintelis baustas ir kelis kartus, tačiau būtent jam buvo pritaikyta pati griežčiausia nuobauda – pašalinimas iš būrelio narių. Būrelio įstatų 3.7. punkte įtvirtintos taikomos visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas būrelio valdyboje (3.7.1. p), narystės būrelyje sustabdymas (3.7.2. p), pašalinimas iš būrelio (3.7.3. p.) (b. l. 64-67). Nors atsakovo atstovas nurodė, kad tai nebuvo pirmas A. J. pažeidimas, tačiau teismui nebuvo pateikti šiuos atsakovo argumentus pagrindžiantys argumentai. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl A. J. elgesio buvo svarstoma būrelio valdyboje, ar buvo priimtas sprendimas jo narystę būrelyje sustabdyti. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo priimtas neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui priemonė – pašalinimas iš medžiotojų būrelio, nesuteikiant galimybės būrelio nariui tinkamai ginti savo pažeistų teisių.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, kad juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006).

30. Įvertinus bylos duomenis ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas, sprendimas priimtas iš esmės pažeidus procedūrą ir bendro pobūdžio standartus.

31. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl būrelio nario pašalinimo būtina nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009), tačiau vieno iš konkuruojančių – pašalintojo nario ar būrelio interesų suabsoliutinimas iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nagrinėjamo ginčo aspektu nustatyti pašalinimo iš būrelio narių pažeidimai yra esminiai, todėl sudaro pagrindą pripažinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2023 m. sausio 20 d. priimtą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nėra galima pašalinti kitokiu būdu, kadangi ieškovui, nesant kitų būrelių nariu, suvaržoma teisė medžioti, todėl priimtas sprendimas turi būti naikintinas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 1.138 straipsnis). Tokiu būdu, pripažintina, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, o skundžiamas atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2023 m. sausio 20 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas dalyje, kuria nutarta ieškovą A. J. pašalinti iš būrelio naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pateikimą teismui sumokėjo 111,00 Eur žyminį mokestį bei 3000,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

33. Atsakovas byloje pateikė, kad patyrė 3176,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingais teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo patirtas 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį bei 3000,00 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovą teisme, į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkintus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 111,00 Eur jo sumokėtas žyminis mokestis ir 3000,00 Eur suma už advokato teisines paslaugas.

36. Taip pat iš šalių turi būti priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra 19,92 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (93 proc. reikalavimų tenkinta), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. J. ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2023 m. sausio 20 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 01/20 priimtą sprendimą dalyje, kuria nutarta A. J. pašalinti iš būrelio.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) žyminį mokestį ir 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.