- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- eII-112-1175/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00065-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Pažeidėjas
- M. S.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresn. tyrėjos 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-472-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292529937 (toliau – Nutarimas) pakeitimo dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nutarimu M. S. už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, skirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, t. y. M. S. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 13 d., 14.31 val., Kaune, T. Masiulio g. 18, vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), neturėdamas teisės jo vairuoti, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. pateikė teismui skundą dėl Nutarimo, prašydamas teismo pakeisti Nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pateiktame skunde M. S. nurodė, kad nusižengimą padarė dėl klaidingo teisinio reglamentavimo supratimo po „Brexit“. Kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Būtinas poreikis vairuoti darbui: dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, jo pareigos neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo (klientų lankymas, rinkos priežiūra). Pridedamas darbdavio raštas patvirtina, kad netekus teisės vairuoti, darbo sutartis su juo bus nutraukta, nes negalės vykdyti savo funkcijų. Be to, kritinė finansinė padėtis: jo darbo užmokestis yra apie 950-1000 Eur, jo būtinosios mėnesio išlaidos yra tokios: nuoma - 200,00 Eur, komunaliniai mokesčiai - 180,00 Eur, paskola („Bigbank“) - 198,87 Eur, maistas - 150,00 Eur, kitos išlaidos (kuras, apyvoka) - 200,00 Eur, viso išlaidų - 928,87 Eur. Kaip matyti iš skaičiavimų, po būtinųjų išlaidų pragyvenimui jam lieka vos 20-70 Eur. Netekęs darbo jis taps visiškai nemokus, negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams („Bigbank“) bei liks be lėšų pagrindiniams poreikiams (nuomai ir maistui). Specialios teisės atėmimas jam sukeltų kur kas didesnę žalą nei pati paskirta piniginė bauda.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime su M. S. skundu nesutinka ir mano, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pabrėžė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, turintys, trečiųjų šalių išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje transporto priemonių vairuoti negali, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 6 mėnesius per metus; po šio termino asmuo, turintis ne ES ar EEE šalyje išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Duotuoju atveju Institucija preziumuoja, kad pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tai patvirtina Gyventojų registro duomenys, „Sodra“ duomenys, Užimtumo tarnybos duomenys, AB „Regitra“ duomenys apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones, vairuotojų registro duomenys, paties pareiškėjo pateikti dokumentai apie jo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija nusižengimo, tik kvestionuoja taikytas sankcijas. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Institucija pareiškėjo skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pabrėžė, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Juolab už šį nusižengimą pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymėjo, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Tuo tarpu asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl M. S. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kuris inkriminuotas Nutarimu, padarymo fakto nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta ir gailisi. Skundu yra keliamas klausimas tik dėl šiam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, panaikinimo. Dėl to, teismas, nagrinėdamas M. S. skundą, patikrina Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje skunde apibrėžtoje apimtyje.
Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalys numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinę nuobaudą (baudą) ir administracinio poveikio priemonę (specialiosios teisės atėmimą). Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio dydžio (trukmės) nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą.
Nagrinėjamu atveju Nutarimu M. S. skirta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 300 Eur dydžio bauda ir minimalios trukmės privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, t. y. Institucija Nutarimu parinko šiam asmeniui palankiausią galimą sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri numato trumpiausią visiškos teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Dėl to, nagrinėjamu atveju vertinant skundo pagrįstumą, yra svarbi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, kuri numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju įpareigoja teismą ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusią instituciją (pareigūną) kiekvieną tokį savo sprendimą motyvuoti, kas yra svarbu nagrinėjamu atveju, nes šios nuostatos turėtų būti laikomos ypatingai atsakingai ir įvertinus visus reikšmingus duomenis. Tai patvirtina ir suformuota gausi teismų praktika, pagal kurią administracinė nuobauda ir (ar) poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, Nutarimo turinį, Institucijos atsiliepimo ir M. S. skundo argumentus, sprendžia, kad byloje nenustatytas kompleksas faktinių duomenų ir išskirtinių aplinkybių, kuris sudarytų pakankamą pagrindą taikyti M. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir pakeisti Nutarimą, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad M. S. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, t. y. vairavo Automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas nenumatė išimčių dėl transporto priemonių vairavimo, kai nesilaikoma tokio draudimo vairuoti, todėl ir net turinčio vairavimo patirtį asmens transporto eismo vairavimas, neturint tokios specialios teisės vairuoti, laikytinas pavojingu ir keliančiu pavojų kitiems eismo dalyviams ir aplinkiniams asmenims bei jų turtui, kas objektyviai nedaro paties nusižengimo mažiau pavojingu. Juolab teismas vertina ir kitus bylos duomenis, kurie pagrindžia būtent didesnį šio asmens padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi pažeidėjas Lietuvos Respublikoje, kaip matyti iš bylos duomenų, esamose pareigose dirba nuo 2023 m. balandžio 12 d., kur reikalinga teisė vairuoti, t. y. jau ilgą laiką vairuoja, transporto priemones, neturėdamas minėtos specialios teisės vairuoti. Tuo tarpu M. S. skundo teiginiai, kad jis aptariamą nusižengimą padarė dėl klaidingo teisinio reglamentavimo supratimo po „Brexit“ proceso, nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi savo kaltės dėl padaryto nusižengimo jis neginčija, o ANK 424 straipsnio 3 dalies inkriminavimui reikalinga tyčinė kaltės forma. Juolab M. S. privalėjo žinoti trečiosios šalies išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei specialios teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje suteikimo ypatumus, o jo nesidomėjimas tuo ir nežinojimas atitinkamo teisinio reglamentavimo neatleidžia asmens nuo teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Dėl to, iš skundo turinio nėra matyti duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti byloje esančius duomenis, susijusius su padarytu nusižengimu, nei tai buvo padaryta Nutarimu.
Be to, teismui sprendžiant, ar yra pagrindas pakeisti Nutarimą, taip pat atsižvelgtina ir į kitus bylos duomenis, apibrėžiančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad M. S. atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o Administracinių nusižengimų registro duomenis, M. S. penkerių metų laikotarpiu buvo kartą baustas už administracinį nusižengimą, nesusijusį su KET pažeidimu, ir skirtą baudą yra sumokėjęs, tačiau net ir pirmas KET pažeidimas penkerių metų laikotarpiu nepateigia aplinkybės, jog šio asmens požiūris į eismo saugumą yra neatsakingas ir nepagarbus galiojančių įstatymų atžvilgiu. Taigi, visos šios aplinkybės tik yra pakankamas pagrindas skirti M. S. skundu ginčijamą administracinio poveikio priemonę ANK sankcijos ribose ir pačios savaime tokios aplinkybės nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Dėl to, teismas neturi pagrindo kitaip šių duomenų vertinti nei tai padarė Institucija Nutarimu. Dėl to, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, reikšmingas M. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimui, teismas sprendžia, kad Nutarimu M. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra per griežta ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.
M. S. taip pat skunde nurodė, kad specialios teisės vairuoti transporto priemones netekimas jo finansinę padėtį dar labiau pablogintų, nes nebegalėtų nei tenkinti savo poreikių, nei vykdyti finansinių įsipareigojimų, o tokia speciali teisė jam tiesiogiai reikalinga atlikti darbines funkcijas. Vis dėlto, teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018). Dėl to, minėtos M. S. nurodytos aplinkybės, susijusios kylančiais neigiamais padariniais dėl pritaikytos administracinės atsakomybės už jo padarytą nusižengimą, t. y. jo sunki finansinė padėtis, kuri gali pablogėti, taip pat grėsmė netekti pardavimų vadybininko darbo – tai nėra jokie išimtiniai atvejai ar ypatingos aplinkybės, vien dėl kurių Nutarimu paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ypatingai vertinat prieš tai aptartų duomenų visumą, kadangi visos šios aplinkybės yra laikytinos natūraliomis paties M. S. padaryto nusižengimo pasekmėmis. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau teisingumo vykdymo ir visuomenės intereso tinkamai nubausti nusižengusius asmenis, o tai gali būti užtikrintas, tik taikant sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Akivaizdu, kad būdamas sunkioje finansinėje padėtyje ir žinodamas apie poreikį turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje – visa tai M. S. privalėjo įvertinti, prieš neteisėtai sėsdamas už vairo, ir elgtis atsakingai bei suvokti gresiančias tokio neteisėto elgesio pasekmes. Be to, pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui M. S. turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, tik dėl minėtų priežasčių Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) švelninimas M. S. neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Nutarimu M. S. paskirta administracinio poveikio priemonė (specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti šią paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu švelninti Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Per švelnus asmens nubaudimas administracine tvarka jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Nutarimu M. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – minimalios trukmės specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei ja tinkamai realizuojami administracinės nuobaudos tikslai. Remiantis tuo, M. S. skundas netenkintinas, o Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) nutarimą Nr. 20-ANR_N-472-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292529937 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.