Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-06-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-2486-547/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
e2YT-2486-547/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonės Turto banko, G. L.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuotam asmeniui G. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: G. L. bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas, P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs(duomenys neskelbtini), po 2001-12-07 mirusios motinos V. L., asmens kodas 42200001844, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvo P. L. motina V. L., mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai turėjo du vaikus – jį, pareiškėją, ir brolį G. (suinteresuotas asmuo).

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8647-445/2018 buvo nustatytas faktas, kad jis, pareiškėjas, po savo tėvo P. L. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Jo motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas kartu su broliu G..

Pareiškėjas nurodė, kad iki mirties jo tėvas valdė ir naudojosi savo motinos V. L. turtu. Po V. L. mirties, pareiškėjas, jo brolis ir tėvas palaidojo ją. Po savo motinos mirties P. L. likusį turtą iki savo mirties valdė kaip savo, juo rūpinosi. (duomenys neskelbtini) mirus motinai V. L., po jos mirties palikimą pradėjo valdyti jos sūnus P. L.. Jo tėvas P. L. palikimą priėmė iš karto po motinos mirties pradėdamas naudotis jos paliktais pinigais, rūpindamasis miškų ūkio paskirties žemės sklypais, kitu jai priklausiusiu turtu.

Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvui močiutė buvo surašiusi testamentą, jog visą savo turtą palieka jam. Jo miręs tėvas P. L. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo priėmimo atsiradimo dienos priėmė mirusios savo motinos V. L. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi iki jos mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, vėliau išvyko į Akmenę, tačiau 2000 metais vėl grįžo į Varėną, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjos daiktais, rūpinosi žemės sklypais.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad pareiškėjo tėvui P. L. mama V. L. buvo surašiusi oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui Pranui. Nors P. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo, tačiau jis iš kart po mamos mirties rūpinosi jos paliktu turtu. Kurį laiką jis gyveno mamos namuose, vėliau išvyko į N. Akmenę. Jis turėjo rūpintis žemės sklypais, ypač miško ūkio paskirties. Nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, prašo nustatyti šį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. L. pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad jis neprieštarauja, jog būtų nustatytas faktas, kad P. L. miręs (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, neturi duomenų apie V. L. ir P. L. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad neprieštarauja, jog prašomas faktas būtų nustatytas ir prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas P. L. po motinos V. L. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas P. L., mirė (duomenys neskelbtini), o jo motina V. L., mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Varėnos 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-10-29 raštas dėl V. L. ir P. L. paveldėjimo bylų, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. L. ir (duomenys neskelbtini) mirus P. L. paveldėjimo bylos notaro biure nevestos, palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas. Pareiškėjo gimimo įrašo kopija patvirtinama, kad pareiškėjo A. L. tėvas – P. L., motina – M. L..

Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad pareiškėjo tėvo motina V. L. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė bei žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, daiktinės teisės neįregistruotos.

P. L. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs dar 1999 metais (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas A. L. ir suinteresuotas asmuo G. L. yra mirusio jų tėvo, P. L., likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, priėmė A. L., ir tai patvirtinama 2018-12-18 Alytaus apylinkės teismo sprendimu.

Pareiškėjos tėvas P. L. yra mirusios jo motinos V. L. turto įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Kadangi pareiškėjas yra priėmęs palikimą po tėvo mirties, tai šio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes.

Pareiškėjo tėvo P. L. motina V. L. paliko testamentą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą jos sūnus nesikreipė į notarų biurą, todėl teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.11 straipsnis numato, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė patvirtino, kad po V. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre neregistruotas.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad P. L. po savo motinos V. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad sūnus liko iš karto gyventi mamos namuose, nors vėliau jis persikėlė gyventi į Akmenę, tačiau vėliau grįžęs vėl įsikūrė motinos namuose. Ten buvo deklaruota P. L. gyvenamoji vieta ir tuo patvirtinama, kad jis gyvendamas savo motinos buvusiuose namuose ir toliau naudojosi visu likusiu turtu kaip savo. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad visą po V. L. mirties likusį palikimą priėmė jo tėvas P. L..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos V. L. mirties, pareiškėjo tėvas P. L. perėmė visus jai priklausiusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, rūpinosi likusiais žemės sklypais.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo tėvas, priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po V. L. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus P. L.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė