Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, G. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė pareiškėjas kartu su broliu G. L.. Tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini).

Po tėvo mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas priėmė jo palikimą, pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str.).Palikimą po tėvo mirties priėmė iš karto, pradėdamas naudotis tėvui pagal testamentą paliktu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kitu jo turtu, piniginėmis lėšomis.

Nors tėvo palikimą yra priėmęs, negali jo vardu registruoto turto į Viešuosius registrus įregistruoti savo vardu. Tam teismo keliu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. L. mirties per įstatyme nustatytą terminą priėmė jo palikimą.

Po tėvo mirties valdė jo pinigines lėšas, naudojosi likusiais daiktais. Po tėvo mirties likusį turtą valdo kaip savo, juo rūpinasi, taip pat naudojasi po tėvo mirties likusiais pinigais. Brolis G. L. (suinteresuotas asmuo) šioms aplinkybėms neprieštarauja.

Pareiškėjas turi teisę paveldėti mirusiojo P. L. turtą pagal įstatymą, kadangi yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Varėnos 2-ojo notaro biuro pažymoje patvirtinama, kad po P. L. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, kreipiantis į notarų biurą, o kitais būdais priimtas palikimas neregistruojamas į Nekilnojamojo turto registrą, privalu juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu.

Suinteresuotas asmuo G. L. neprieštarauja dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po tėvo A. L. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti įrodymai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo A. L. tėvai yra P. L. ir M. L.. Tokias aplinkybes patvirtina jo gimimo liudijimo duomenys.

Pareiškėjo tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini)ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimas.P. L. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).

1994-08-31 sudarytu ir notariškai patvirtintu testamentu V. L. visą savo turtą paliko P. L.. Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis P. L. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Su tokiomis aplinkybėmis sutinka ir suinteresuotas asmuo G. L.. Faktinis mirusiojo P. L. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.