Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai D. S., advokatei Vytautei Linaburgienei, suinteresuotam asmeniui D. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo D. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja), atstovaudama nepilnamečio vaiko D. S. (toliau – ir nepilnametis vaikas) interesus prašo 1) atnaujinti D. S. įstatymų nustatytą terminą palikimui po jo tėvo S. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir 2) išduoti D. S. leidimą priimti palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko D. S. vardu, atsiradusį po tėvo S. S., mirties (duomenys neskelbtini) (CBP-6307).

3. (duomenys neskelbtini) kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) santuokoje su velioniu buvo paimtas 56 475,00 Eur kreditas užbaigti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą. Šiai dienai neišmokėto kredito likutis – 40 630,53 Eur. Palikimo turto – nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra 199 000,00 Eur, nekilnojamasis turtas neareštuotas, kredito įsiskolinimų nėra. Neišmokėto kredito likučio vertė yra mažesnė nei paveldimo turto. Pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra registruota. Kadangi palikimo turto masę sudaro tiek turtas, tiek ir kreditas, palikimas priimtinas su apyrašu; palikimo priėmimas nepilnamečio vardu nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pilnai palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir institucija teikianti išvadą byloje) išvadoje nurodė, kad priėmus palikimą būtų užtikrinti nepilnamečio teisėti interesai, termino palikimui po S. S. mirties priėmimo atnaujinimas atitinka D. S. interesus (DOK-48720).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra D. S. ir S. S. sūnus. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, po S. S. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Nepilnamečio vaiko D. S. vardu palikimas nepriimtas. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, S. S. vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir butas (duomenys neskelbtini); S. S. ir pareiškėjos – žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

9. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydama, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad teisinių žinių stoka atstovaujant nepilnamečio interesus paveldėjimo teisinių santykių srityje, turėjo įtakos termino praleidimui. Teismo vertinimu svarbia priežastimi laikytina visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl 2020 m. - 2021 m. kilusios pandemijos buvo įvesti fizinių asmenų judėjimo ribojimai. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, kad po sutuoktinio mirties išgyveno, sirgo. Nagrinėjamu atveju ne tik pareiškėjo gyvenimo individualios aplinkybės (teisinių žinių stoka, išgyvenimai po sutuoktinio mirties), bet ir susiklosčiusi visuotinė aplinkybė (pandemija) lėmė tai, kad ji neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų nepilnamečio vardu nustatytu terminu. Pareiškėjos elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip sąžiningas aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjos elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, teismas vertina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsiradusį po jo tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, teismas vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu. Sprendžiant leidimo išdavimo klausimą, teis­mas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuo­sta­tą, nustatančią, kad įpė­di­nis, ku­ris pri­ėmė pali­ki­mą, už pa­li­kė­jo sko­las at­sa­ko vi­su sa­vo turtu. Pareiškėja yra nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių pažeidimų neregistruota. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog prašymas prieštarauja nepilnamečio teisėms ir teisėtiems interesams, byloje nėra. Bylos duomenimis pareiškėja ir S. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę kredito sutartį, kurios pagrindu suteiktas 56 475,00 Eur kreditas, kreditas dar neišmokėtas, taigi mirusysis turi skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad palikimą priimančio asmens teisės labiausiai apsaugomos, priimant palikimą pagal turto apyrašą, nes tokiu būdu priimdamas palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu ir siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio D. S. vardu pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.7. p.).

11. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą palikimui po tėvo S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išduoti D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti pagal turto apyrašą palikimą, atsiradusį po S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.